Platus darbų laukas – neįkainojama patirtis

Interviu su Birštono savivaldybės administracijos direktore Jovita Tirviene

Užimtumo, atsakomybės, vadybinių gebėjimų požiūriu Savivaldybės administracijos direktorių galima palyginti su verslininku, kuris neskaičiuoja darbo valandų, beveik neturi laisvalaikio. Nuo 2019 metų Birštono savivaldybės administracijai vadovaujanti Jovita TIRVIENĖ, pakviesta pokalbiui, pripažįsta, kad darbo pradžioje jai vienas iš didžiausių iššūkių buvo aprėpti, įsigilinti į platų visų Savivaldybėje sprendžiamų klausimų lauką.
– Prieš užimdama Administracijos direktoriaus poziciją, dirbau Strateginio planavimo ir investicijų skyriuje, sritis buvo gana konkreti ir aiški – įvairūs projektai, turintys pradžią ir pabaigą, jų įgyvendinimas, Europos Sąjungos finansavimo priemonės ir programos, jų nagrinėjimas, įvairių planų rengimas, šiame darbe galėjau remtis savo žiniomis bei moksline patirtimi, – sakė politikos mokslų daktarė J.Tirvienė, Vytauto Didžiojo universitete apsigynusi disertaciją Europos Sąjungos Sanglaudos politikos tema. Ir nors sukaks treji metai, kai ji paskutinį kartą skaitė paskaitą studentams, pasak pašnekovės, į jos disertaciją surinkta medžiaga apie Europos Sąjungos Sanglaudos politiką ir jos poveikį praverčia ir dirbant savivaldos institucijoje.
– Ko gero pritarsite, kad, kuruojant tiek daug skirtingų sričių, kaip finansai ir investicijos, komunalinis ūkis, teritorijų planavimas ir infrastruktūra, švietimas, socialiniai, sveikatos, jaunimo ir kt. klausimai, Savivaldybės administracijos direktoriui labai svarbu turėti stiprią komandą, remtis specialistų kompetencijomis?
– Iš tiesų, darbo laukas labai platus. Teisės aktai nuolat keičiasi, kurią sritį bepaimtum, reikia specifinių žinių, sprendimai visose srityse turi būti itin atsakingi, nes ir darbas atliekamas, ir sprendimai priimami dėl žmonių, visuomenės. Galiu pasikliauti Administracijos skyrių specialistais, tam ir yra komanda, kad visus klausimus spręstume kartu, pasitardami. Specialistai dirba, gilinasi, stiprina savo kompetencijas atsižvelgdami į savo vykdomas funkcijas, todėl kiekvienas savo sritį išmano. Nors komanda valstybės tarnyboje yra kintančios sudėties – vienų darbo sutartis reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas, kiti išeina savo noru ar sukakus pensiniam amžiui, Administracijos skyriuose pavyko išsaugoti profesionalų branduolį, kurį papildo nauji specialistai.
– Ar Administracijos skyriuose šiuo metu visos darbo vietos yra užpildytos?
– Praėjusiais metais pradėjo dirbti nauja Švietimo ir sporto skyriaus vedėja, taip pat specialistė Biudžeto ir apskaitos skyriuje, šiuo metu vyksta konkursas į šio skyriaus vyriausiojo specialisto, Ūkio, turto ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiojo inžinieriaus pareigas. Pastaroji – nauja pareigybė, įvesta priėmus Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymą. Be abejo, ateityje, savivaldai priskyrus naujų funkcijų, specialistų prireiks daugiau.
– Ar darbas nedidelio miesto savivaldos institucijoje yra patrauklus, o atlyginimas yra motyvuojantis?
– Konkursą vyr. inžinieriaus pareigoms užimti skelbiame nebe pirmą kartą – tinkamo kandidato iškart neatsirado. Į atsilaisvinusią Birštono PSPC direktoriaus vietą kandidatavo vienas pretendentas.
Su „protų“, specialistų nutekėjimo iš regionų į didmiesčius problema susiduriama visoje Lietuvoje. Jauni žmonės koncentruojasi, siekia įsitvirtinti didžiuosiuose šalies miestuose, kur aukštesnis pragyvenimo lygis, didesnė paslaugų pasiūla, įvairesnis kultūrinis gyvenimas, daugiau ir įvairesnių pramogų. Žinoma, Birštono savivaldybė ieško, kokiomis motyvuojančiomis priemonėmis galėtų pritraukti reikiamus specialistus, siūlo ir patrauklią atlygio sistemą, Birštone puikios viešosios paslaugos, patrauklios ikimokyklinio ugdymo įstaigos, Savivaldybė turi ir tarnybinių butų fondą. Pandemijos metu itin pasiteisino galimybė specialistams kontaktinį darbą derinti su nuotoliniu. Asmeniškai skatinu darbuotojus kelti kvalifikaciją, siekti žinių.
Tiesa, turiu pastebėti, kad valstybės tarnyba kurį laiką nebuvo patraukli, ir džiaugiuosi, kad šis požiūris keičiasi, pripažįstamas didėjantis savivaldybių vaidmuo ir atsakomybė sprendžiant aktualius klausimus.
– Kas Jums šiose pareigose padeda augti ir tobulėti? Ar savo darbe sulaukiate Birštono savivaldybės tarybos opozicinių frakcijų palaikymo?

J. Tirvienė su mere N. Dirginčiene ir klebonu J. Dalinevičiumi lopšelio-darželio „Giliukas“ įkurtuvėse.

– Didelis darbo aplinkoje esančių klausimų ratas būtent ir padeda tobulėti, kuomet reikia įsigilinti į naują klausimą, naujus teisės aktus, ieškoti ir nagrinėti naują informaciją, reaguoti greitai. Tobulėti padeda ir bendravimas su kolegomis, kitų savivaldybių atstovais, juk keitimasis patirtimi taip pat yra būdas gauti žinių, informacijos, apgalvoti savo veiksmus ir sprendimus. Su Savivaldybės tarybos opozicijos atstovais taip pat bendrauju, jie pateikia klausimų, kelia problemas. Stengiamės atsižvelgti ir imtis atitinkamų veiksmų. Viliuosi, kad Tarybos opozicinės frakcijos palaiko ir kad bendravimas prie to labai prisideda.
– Ar svarstote galimybę gyventojus Savivaldybėje aptarnauti „vieno langelio“ principu?
– Svarstome įvairius variantus, kaip pagerinti klientų aptarnavimą. Birštono savivaldybė yra nedidelė, bendruomenė glaudi, žmonės įpratę vieni su kitais artimai bendrauti, Savivaldybė lengvai pasiekiama, taigi dirbam, galima sakyti, tiesiogiai su interesantais, išklausom jų prašymus ir problemas. „Vieno langelio“ priimamasis Savivaldybėje greičiau būtų dar vienas „struktūrinis“ elementas, kurio sukūrimui, įrengimui, palaikymui reikėtų finansinių, žmogiškųjų, techninių resursų.
– Iki šiol visos investicijos buvo nukreipiamos į kurorto viešųjų pastatų atnaujinimo projektus, kodėl užmirštas Savivaldybės pastatas, statytas dar sovietmečiu?
–Vienas iš tikslų, kuriuos keliu sau – ieškoti lėšų, kad būtų pradėta šio pastato renovacija ir pagerintos darbo sąlygos darbuotojams. Tai vienas iš daugiausia šilumos energijos nuostolių patiriančių pastatų kurorte. Esame parengę pastato renovacijos techninį projektą, jo vertė siekia apie 3 mln. eurų. Pirmiausia ieškome energinį efektyvumą didinančių priemonių. Šiuo metu svarstome galimybes įrengti saulės elektrinę (kolektorius), taip sutaupytume nors dalį lėšų iki tol, kol prasidės pastato modernizavimo ir vidaus erdvių pertvarkymo darbai.
– Kokių galimybių Birštono savivaldybei pasiūlys 2021–2027 m. ES fondų investicijų programa? Ar „namų darbai“ jau atlikti, ir būsimų projektų metmenys ryškėja?
– Kol kas dar nėra aišku, kiek lėšų bus skirta konkretiems regionams, kokios konkrečios priemonės bus finansuojamos. Šiuo metu yra rengiami 2021-2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programa, regionų plėtros planai. Sieksime išlaikyti „žaliojo“ kurorto ir savivaldybės, kurioje itin daug dėmesio skiriama turizmui ir sveikatinimui, kryptį. Esame parengę keletą investicinių projektų Vytauto parko, Velniabliūdžio pelkės sutvarkymui. Ieškome finansavimo įlaidos laivams į Nemuną įleisti Pušyno gatvėje įrengimui, tokiu būdu paskatintume vandens turizmą. Numatome plėsti dviračių takus, tvarkyti daugiabučių namų kiemų aikšteles. Planų ir idėjų turime tikrai daug.
– Du iš svarbiausių praėjusių metų projektų, galima sakyti, įgyvendinti – Birštono sporto ir sveikatingumo centras atidarytas, o Birštono lopšelis-darželis „Giliukas“ šventė įkurtuves renovuotame pastate. Kada bus baigta Jaunimo gatvės rekonstrukcija? Ar yra vilties, kad šių metų rugsėjo 1-ąją į atnaujintas patalpas sugrįš ir Birštono meno mokykla?
–Birštono meno mokyklos projektą baigsime šiemet, tam Savivaldybės biudžete yra skirta lėšų. Gegužės mėnesį planuojame baigti ir Jaunimo gatvės rekonstrukciją, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) šiam objektui yra paskyrusi lėšas. Po iki kovo 15 d. trukusios technologinės pertraukos rangovai vėl pradėjo darbus: granitinėmis trinkelėmis klojama perėja, balandį, nusistovėjus geroms oro sąlygoms, bus paklotas viršutinis asfalto sluoksnis, įrengti mažosios architektūros elementai, pasodinti želdiniai.
Noriu pasakyti, kad orientuojamės ne tik į darbų atlikimo greitį, bet ir į kokybę, juk ši gatvė tarnaus ne vienerius metus. Atlikta daug išoriškai nematomo, bet svarbaus viso miesto inžinerinei infrastruktūrai darbo: kapitaliai sutvarkyti po važiuojamąja gatvės danga pakloti inžineriniai tinklai.
– Viena iš pagrindinių problemų savivaldybėse – lėšų trūkumas keliams tvarkyti, susisiekimui gerinti. Kokia situacija Birštono savivaldybėje?
– Pernai daugiau nei 1,4 mln. eurų lėšų buvo skirta Jaunimo gatvės rekonstrukcijai, miesto ir kaimiškųjų vietovių gatvių ir kelių paprastojo ir kapitalinio remonto darbams, šaligatvių tvarkymui. Šiais metais, pakeitus lėšų skyrimo tvarką, kurortai lėšų iš Kelių programos turėtų gauti daugiau – Birštono savivaldybę turėtų pasiekti apie 950,9 tūkst. eurų kelių priežiūrai. Manau, galėsime vykdyti ir kelių (šaligatvių) priežiūros, ir asfaltavimo bei remonto darbus, pagerinti saugaus eismo sąlygas ne tik miesto gatvėse, bet ir seniūnijos keliuose.
Šiais metais esame užsibrėžę pagal esamas finansines galimybes sutvarkyti ir praplėsti kelias daugiabučių namų kiemų automobilių stovėjimo aikšteles.
Taip pat esame parengę Birštono senamiesčio gatvių rekonstrukcijos techninius projektus, didelės apimties darbus šiame kvartale planuotume pradėti nuo Tulpių gatvės rekonstrukcijos, pirmiausia sutvarkant po ja slypinčius inžinerinius miesto tinklus.
– Pastebėjau, kad kelyje A16, ties sodų bendrijos teritorija, jau pastatytos pėsčiųjų viaduko, kuris sujungs žemutinę ir aukštutinę miesto dalis, atramos. Kodėl šis Lietuvos automobilių kelių direkcijos užsakymu vykdomas objektas Birštonui toks svarbus?
– Tikimės, kad netrukus bus atvežtos ir pradėtos montuoti pėsčiųjų ir dviratininkų tilto virš A16 magistralės konstrukcijos. LAKD, kuri yra šio projekto vykdytoja, žada, kad viaduko statybos rangos darbai bus baigti iki šios vasaros pabaigos. Birštono savivaldybės administracija šiuo metu įgyvendina europinį projektą „Viaduko per magistralinį A16 kelią prieigų ir jungčių su Birštono miestu ir Birštono viensėdžiu žmonėms su negalia įrengimas“. Šio projekto metu, keliais etapais, bus įrengtos viaduko jungtys su Bokšto alėjos taku, esamomis gatvėmis ir takais, nuo viaduko bus įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas posūkio į Birštono gatvę link, atnaujinama esama infrastruktūra. Takai bus apšviesti, pritaikyti žmonėms su negalia. Projektus įgyvendinus, labai pagerės gyventojų susisiekimas su buvusio Birštono vienkiemio teritorija, galės vystytis turizmas. Tuo ir svarbus viaduko per A16 magistralinį kelią įrengimo projektas, nes bus išspręsta įsisenėjusi susisiekimo su buvusio Birštono vienkiemio teritorija, perėjimo per A16 magistralinį kelią problema, dėl kurios mums skųsdavosi gyventojai.
– Pagal Strateginį Birštono savivaldybės vystymosi planą yra numatyta įveiklinti naujų teritorijų, taip pat ir esančių prie minėto magistralinio kelio, į jas pritraukti verslo investicijų. Ar karas Ukrainoje, sparčiai auganti infliacija nepaveikė investuotojų ketinimų, nesustabdė pradėtų statybų Birštone?
– Teritorijoje, esančioje netoli tvenkinių, Savivaldybė neseniai pardavė 11 ha žemės sklypą. Investuotojų planai sietųsi su Birštono, kaip kurorto, koncepcija.
Informacijos apie tai, kad Birštone investuojantis verslas dėl karo Ukrainoje būtų susidūręs su kokiais nors sunkumais, neturiu. Žvelgiant į 2020–2021 metų laikotarpį, didesnį neigiamą poveikį verslams padarė COVID-19 pandemija. Statybos pradėtuose objektuose tęsiasi. Jau nugriautas ir ilgą laiką Vytauto parke, prieš Kurhauzą, stovėjęs apleistas pastatas. Šioje vietoje turėtų iškilti komercinės paskirties pastatas, pritaikytas biuro, konferencijų, viešbučio veiklai.
Naujo objekto statyba turėtų prasidėti ir už Birštono sporto ir sveikatingumo centro teniso kortų esančioje teritorijoje.
– Birštonas sparčiai keičia savo „veidą“. Visgi nenaudojamų, apleistų pastatų dar yra. Kaip sprendžiate šią problemą?
– Galvos skausmą kelia privatiems asmenims priklausantys apleisti, neretai prastos būklės pastatai, kurie netvarkomi jau dešimtmečius. Jie tikrai nepuošia miesto. Vienų savininkai keičiasi, kitų – bankrutuoja ar bylinėjasi teismuose. Viena, ką Savivaldybė gali padaryti, tai apleistiems pastatams padidinti nekilnojamojo turto mokestį. Bendraujame su savininkais, raginame juos priimti vienokius ar kitokius sprendimus dėl turimo turto. Galiojantys įstatymai nesuteikia mums teisės paskubinti proceso.
Nenaudojamo Savivaldybės turto beveik nėra. Nesėkmingai bandome parduoti buvusią Jundeliškių kino salę, vieta atokesnė, todėl pirkėjų neatsiranda.
– Gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto mokesčiai, rinkliavos Savivaldybės biudžete sudaro dalį pajamų. Ar mokesčių surinkimo srityje jau pasiektos „lubos“?
– Didžiąja dalimi mokesčių surinkimas priklauso nuo gyventojų skaičiaus. Kuo daugiau gyventojų –tuo ženklesnės pajamos. Mums aktualu, kad turintys nekilnojamojo turto Birštono savivaldybėje jį registruotų, kaip pagrindinį būstą ir deklaruotų savo gyvenamąją vietą. COVID-19 pandemijos metu pastebėjau vieną tendenciją: žmonės suaktyvėjo, ruošdami dokumentus statyboms, padaugėjo prašymų keisti žemės paskirtį. Galima daryti prielaidą, kad jie planuoja statybas, ketina kurtis Savivaldybėje, naudotis viešosiomis paslaugomis.
„Pajudėjo“ ir individualių gyvenamųjų namų projektavimo darbai savininkams grąžintuose sklypuose, vadinamajame Škėvonių kvartale. Jiems pagelbėjame nutiesdami laikinus kelius. Savivaldybė turi užtikrinti susisiekimo, vandens tiekimo, nuotekų valymo ir kitas viešąsias paslaugas naujuose gyvenamuose kvartaluose, tačiau tokios investicijos siekia ne vieną milijoną eurų. Todėl reikia pakankamo skaičiaus gyventojų, kad jie naudotųsi sukurta infrastruktūra, ir investicijos atsipirktų.
– O kokiomis iniciatyvomis patys Savivaldybės gyventojai, bendruomenės prisideda prie gyvenamosios aplinkos ir viešosios infrastruktūros gerinimo?
– 2021 metais birštoniečiai pirmąkart galėjo teikti projektus „dalyvaujamajam biudžetui“, kurio tvarką patvirtino Savivaldybės taryba. Buvo paskelbti du kvietimai teikti paraiškas. Pirmosios paraiškos neatitiko reikalavimų. Šiuo metu gyventojų balsavimui pateiktos dvi iniciatyvos: lauko klasės Birštono gimnazijoje ir lauko erdvės vaikams Lelijų gatvėje įrengimui.
– Kokie dar klausimai šiuo metu rūpi Savivaldybės administracijai?
– Praėjusiame Tarybos posėdyje buvo pritarta Savivaldybės dalyvavimui ilgametės švietimo pažangos programoje „Tūkstantmečio mokyklos“ partnerių teisėmis kartu su Prienų rajono savivaldybe. Turime įsivardinti poreikius, susidėlioti veiklas ir surasti mūsų švietimo bendruomenei geriausius sprendimus, kurie pasitarnaus ugdymo kokybei gerinti.
Nelengvų sprendimų pareikalaus ir sveikatos sistemos reforma. Savivaldybėms rekomenduojama kurti Bendruomenės sveikatos centrus, manau, kad tai prisidės prie sveikatos priežiūros paslaugų priartinimo prie savivaldybės gyventojų. Remiantis sutartimis su kitomis įstaigomis, bus galima užtikrinti ir tas paslaugas, kurios nėra teikiamos Savivaldybėje. Numatoma, kad savivaldybės turės užtikrinti gyventojų pavėžėjimą iki reikalingų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo vietos.
Tuo tarpu dėl reabilitacijos paslaugų likimo kurorte yra nežinios. Pokyčiai paliestų VšĮ „Tulpės“ sanatoriją. Savivaldybei aktuali įstaiga, kurios vardas yra Birštono istorijos dalis. Norime, kad jos teikiamos reabilitacijos paslaugos išliktų tos pačios apimties. Svarbu, kad būtų pratęstos sanatorinio gydymo tradicijos, išsaugota infrastruktūra, personalas, įgūdžiai ir ilgametė patirtis. Laukiame, kokie bus Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimai, susiję su sveikatos apsaugos reforma.
– Dėkoju už pokalbį.
Dalė Lazauskienė