Sveikatos sistemos reforma: įstaigos bendradarbiaus pagal sutartis

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ruošiama gydymo įstaigų pertvarka jau kurį laiką kursto ir medikų, ir pacientų aistras. Reformos gairės pristatytos viešai, dėl jų diskutuojama konferencijose, pasitarimuose ir posėdžiuose, tačiau šia tema vis dar išlieka daug neatsakytų klausimų ir medikams, ir pacientams. Dauguma Prienų rajono gyventojų apie būsimą reformą žino tiek, kiek skelbia žiniasklaida. Todėl jiems rūpi, kokios sveikatos priežiūros paslaugos rajone išliks, dėl kokių teks kreiptis į kitas regiono ligonines.

Rekomenduojama steigti Bendruomenės sveikatos centrą

Sveikatos apsaugos ministerijos prašymu, 2021 m. spalį Prienų rajono savivaldybė, kaip ir kitos savivaldybės, pateikė informaciją apie planuojamus sveikatos priežiūros įstaigų tinklo bei paslaugų pertvarkos pokyčius ir jiems reikalingas investicijas. Ši informacija buvo išanalizuota ir pateiktos rekomendacijos dėl pokyčių sveikatos priežiūroje.
Pagal Lietuvos sveikatos sistemos pertvarkos metmenis (su dokumentais galima susipažinti SAM interneto svetainėje) planuojama mažinti stacionarinių paslaugų apimtis ir atsilaisvinusias lėšas nukreipti į pirminę sveikatos priežiūrą, ambulatorinę pagalbą, dienos stacionaro bei slaugos paslaugas. Viena iš rekomendacijų Prienų rajono savivaldybei – įsteigti Bendruomenės sveikatos centrą, įtraukiant ne tik pirminės, antrinės, ilgalaikės sveikatos priežiūros įstaigas, bet ir Visuomenės sveikatos biurą.
Praėjusią savaitę kalbintas Prienų rajono savivaldybės gydytojas Virginijus Slauta nuramino: jo teigimu, rajono sveikatos sistemoje kokių nors struktūrinių pertvarkymų nenumatyta, pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros bei visuomenės sveikatos įstaigos nebus jungiamos į Bendruomenės sveikatos centrą (bent jau tokio politinio sprendimo nėra priimta), tarpusavyje jos bendradarbiaus pagal sudarytas sutartis.
V.Slautos teigimu, Prienų ligoninė turėtų išsaugoti tas pačias funkcijas, paslaugas ir esamus specialistus. Tik Vaikų ligų skyriaus pagrindu atsirastų Dienos stacionaras su paslaugomis vaikams ir suaugusiesiems. Prioritetas teikiamas Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus patalpų išplėtimui, tam tikimasi gauti europinių investicijų.
SAM atstovai teigia, kad vienas iš reformos tikslų – pirminėje sveikatos priežiūros grandyje sumažinti didelę administracinę naštą šeimos gydytojams ir pacientų eiles. To bus siekiama išplėtus ketvirtadalio šeimos gydytojų komandas. Visgi V.Slautos įsitikinimu, papildomiems gydytojų asistentų ar atvejo vadybininkų etatams įsteigti reikėtų daugiau lėšų, nes šiuo metu slaugytojos etatas išlaikomas iš šeimos gydytojo paslaugos.

Pasak savivaldybės gydytojo, kai kuriais reformos praktinio įgyvendinimo klausimais norėtųsi didesnio aiškumo ir konkretumo, pavyzdžiui, dėl „minkštosios“ projekto dalies priemonių motyvuojančiam medikų darbo užmokesčiui ar dėl pacientų pavėžėjimo į kitas sveikatos sistemos įstaigas paslaugos bei šeimos gydytojo komandos finansavimo.

Kokių pokyčių reikia laukti Prienų ligoninės veikloje?

VšĮ Prienų ligoninės direktorės Jūratės Milaknienės teigimu, nors ruošiama sveikatos sistemos reforma visus gąsdina, ir būsimi pokyčiai kelia pasipriešinimą bei nerimą, sveikatos priežiūros sektoriuje jie yra būtini.

Prienų ligoninės direktorė J.Milaknienė: ir po sveikatos sistemos reformos Prienų ligoninėje turėtų išlikti visos iki šiol teikiamos paslaugos, Vaikų ligų skyriaus bazėje bus steigiamas Dienos stacionaras.

Svarbu nusistatyti prioritetus
– Dauguma mūsų pacientų susiduria su paslaugų prieinamumo, kokybės problemomis. Medikai nepatenkinti dėl didelio darbo krūvio, mažų atlyginimų ir t.t. Visgi, manyčiau, kad, vykdant reformą, turi būti atsižvelgta į rajono gyventojų interesus bei vietinę sveikatos priežiūros paslaugų paklausą. Todėl labai svarbi teisinga Savivaldybės vadovų pozicija, – sakė įstaigos direktorė J.Milaknienė.
Anot įstaigos direktorės, paaiškėjus, kad sveikatos priežiūros įstaigų poreikiai Europos Sąjungos ir kitoms investicijoms yra žymiai didesni, nei finansinės galimybės, SAM paprašė išsigryninti savo norus ir surašyti poreikius prioriteto tvarka, pagal regiono planus, užpildant atsiųstas lenteles.
– Mes turime planuoti konkrečias investicijas į esminius pokyčius bei nustatyti, kur ir kokie būtų efektyviausi sprendimai pagal turimus išteklius, – pastebėjo J.Milaknienė. – Prienų rajonui, kaip ir kitiems mažiems rajonams, siūloma užtikrinti bazinį asmens sveikatos priežiūros paslaugų paketą Savivaldybės lygmeniu – steigiant Bendruomeninės sveikatos priežiūros centrą. Jo nenumatoma kurti, visos paslaugos gyventojams bus teikiamos bendradarbiavimo sutarčių tarp asmens sveikatos priežiūros įstaigų pagrindu. Kol kas jokie sprendimai Savivaldybės taryboje nebuvo nei svarstyti, nei priimti.

Vietoj Vaikų ligų skyriaus – Dienos stacionaras
VšĮ Prienų ligoninė direktorės teigimu, kadangi įstaiga buvo reformuota dar 2009-2010 metais, todėl dabar esminių pokyčių gyventojams neturėtų būti. Po reformos Prienų ligoninėje turėtų išlikti šios paslaugos: stacionarinės vidaus ligų, vaikų ligų, reanimacijos ir intensyvios terapijos; stacionarinės palaikomojo gydymo ir slaugos; stacionarinės paliatyvios pagalbos; priėmimo-skubios pagalbos, stebėjimo; dienos chirurgijos; suaugusiųjų ir vaikų dienos stacionaro; ambulatorinės gydytojų specialistų konsultacinės; ambulatorinės reabilitacijos; dantų protezavimo.
– Uždarome Vaikų ligų skyrių. Jo vietoje įkursime Vaikų dienos stacionarą, numatome teikti daugiau dienos paslaugų, taip pat stiprinsime paliatyvios pagalbos paslaugas. Dalyvaudami reformoje, turime galimybę gauti ES lėšų, – kalbėjo J.Milaknienė. Kadangi didžiausi pokyčiai suplanuoti Prienų ligoninėje, įstaiga tikisi didžiausio finansavimo.
Ligoninės direktorė viliasi sutvarkyti Priėmimo-skubios pagalbos skyrių taip, kad jis atitiktų šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus (atskiras poskyris infekcijos požymių turintiems pacientams bei vaikų poskyris ir t.t.), būtų pagerintos gydymosi sąlygos stacionaro pacientams. Anot J.Milaknienės, pandemijos metu įstaigos kolektyvas pajuto, kad infrastruktūra turi būti atspari grėsmėms – esant pakankamai ankštoms patalpoms, buvo nuomojami bei perkami moduliniai nameliai, kraustomasi iš pastato į pastatą.

Kaip veiks bazinis paslaugų paketas Savivaldybės lygmenyje?
Jūratė Milaknienė paaiškino, kad į Prienų rajono savivaldybei siūlomą bazinį paslaugų paketą įtrauktos ambulatorinės paslaugos (pirminė ir antrinė asmens sveikatos priežiūra); stacionarinės paslaugos (vidaus ligų, intensyvios priežiūros, dienos stacionaro, dienos chirugijos, palaikomojo gydymo ir slaugos, paliatyvios pagalbos) bei skubi pagalba.
Baziniame pakete numatytas minimalus paslaugų spektras: vidaus ligų, endokrinologijos, kardiologijos, chirurgijos, endoskopijos, echoskopijos, akušerijos-ginekologijos, ambulatorinės reabilitacijos, otorinolaringologijos, oftalmologijos, neurologijos, radiologijos, vaikų ligų.
– Be šių išvardintų paslaugų, mes teikiame gastroenterologijos, pulmonologijos, urologijos, traumatologijos, dermatovenerologijos paslaugas. Be to, teikiame gydytojų specialistų paslaugas ir vaikams, konsultuoja vaikų neurologas, pulmonologas, endokrinologas, kardiologas. Todėl bent artimiausiu metu šių paslaugų spektro neplėsime, tik, atsinaujindami medicininę įrangą, gerinsime jų kokybę, – pasakojo ligoninės direktorė J.Milaknienė.
Pasak jos, ligoninėje planuojama steigti palaikomojo gydymo ir slaugos bei paliatyvios pagalbos dienos stacionarą. Yra paruošti reikiami specialistai ir įranga, todėl bus ieškoma galimybių įsteigti mobilią paliatyvios pagalbos namuose komandą. Belieka išspręsti finansavimo klausimus.

Koks bus pacientų kelias į kitas ligonines?
– Šiuo metu kitomis ligomis sergančius pacientus nukreipiame į Kauno miesto ligonines. Neteko girdėti, kad, įvykdžius reformą, pacientai būtų nukreipiami į Alytų ar Marijampolę (nebent patys to pageidautų). O „Žalieji koridoriai“ veikia ir dabar klasteriniu principu,– į klausimus atsakė J.Milaknienė.
Įstaigos direktorė pasakojo, kad jau senokai funkcionuoja miokardo infarkto ir insulto klasteriai, turintys užtikrinti tinkamą ir vienodą medicinos pagalbą visiems šalies gyventojams.
Klasterių tikslas – kad insulto ar infarkto ištiktas ligonis kuo greičiau būtų atgabentas į aukščiausio lygio specializuotą pagalbą teikiančią gydymo įstaigą.
Anot pašnekovės, sveikatos apsaugos ministro įsakymuose yra aiškiai nurodytos kiekvienos įstaigos pareigos ir atsakomybė, laikas, per kurį turi būti suteikta pagalba. Šių susirgimų atveju didžiulę reikšmę turi nustatyta aiški logistika ir atsakomybė už pacientą, užkirstas kelias laisvoms gydytojo interpretacijoms.
Miokardo infarkto ir insulto klasteriniai centrai šiuo metu veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Ir po reformos šiuose miestuose išliks klasteriniai centrai.
J.Milaknienė pridūrė, kad reformos eigoje, be miokardo infarkto ir insulto klasterių, turėtų atsirasti ir daugiau klasterių pacientams, kuriems reikalinga skubi medicinos pagalba, reanimacija ir intensyvioji terapija, taip pat traumų klasteris. Perinatologijos klasteris užtikrintų savalaikes nėščiųjų sveikatos tikrinimo, akušerijos, nėštumo patologijos, neonatologijos, naujagimių patikros, naujagimių intensyviosios terapijos paslaugas.
Prienų ligoninės direktorė J.Milaknienė akcentavo, kad rajono gyventojai tikrai nebus palikti be intensyvios terapijos paslaugų. Pasak jos, įstaiga atitinka visus kriterijus ir toliau teiks aktyvaus gydymo bei intensyvios priežiūros paslaugas (reanimacija I–1 ir reanimacija I–2).
– Ateities vizijose ligoninė išlieka kaip savarankiška įstaiga, kuri pagal sudarytas sutartis bendradarbiaus su kitomis ligoninėmis pacientų srautų, specifinės patologijos diagnostikos ir gydymo klausimais, – išsakė savo lūkesčius Prienų ligoninės direktorė J.Milaknienė.
Dalė Lazauskienė

Rubrikoje Sveikata ir socialinė apsauga. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *