Budėjimo valandos…

Pašnekesiai

Jau ne mėnesiais, o metais skaičiuojame laiką, kai gyvename Covido apsuptyje. Dabar įsitempę skaičiuojame savaites, jau ir mėnesius, kai atsibundame ir einame miegoti su žinia – visai čia pat, kaimynystėje, žiaurus karas Ukrainoje. Agresoriaus užpultoje Ukrainoje žūva nekalti žmonės, vaikai, griaunami miestai. Mokomės gyventi šio košmaro akivaizdoje. Mintyse rikiuojame ir likusias dienas iki šv. Velykų ir kiekviena diena, kaip ją bepradėtume, yra tarsi budėjimas – esame atsakingi už tai, kas vyksta šalia mūsų, ką galėtume padaryti, kad ji būtų šviesesnė, taikesnė, ramesnė.
Pavasaris, gavėnia – tai lyg du poliai, kai plyštanti gyvybės energija jau skubina mus nusimesti visą sąstingį ir judėti, judėti, darbuotis… Ir Gavėnia, kuri tikintiesiems yra labai reikšmingas – atgailos, pasninko, susikaupimo ir maldos laikas. Po Verbų, Kristaus kančios sekmadienio, jau ir Didžioji savaitė – pradėsime švęsti Velykų slėpinį.
Jau vėl pradėjome suprasti ir išmokome susitelkti į Didįjį Velykų tridienį, įsiklausome ir norime suvokti tų dienų prasmę. O Didįjį šeštadienį kartu su visa bažnyčia, saulei nusileidus, budėsime prie mirusio Viešpaties kapo, apmąstydami jo kančią ir mirtį.
Paskutinės kelios savaitės gavėnios laiko, kad ir kokie jau buities darbai mus bespaustų, tegul padeda mums pajausti ir to kasdieninio budėjimo už mūsų gyvenimą atsakomybę. Kaip tai padaryti? Štai keli labai paprasti patarimai iš Carito kalendoriaus:
Apmąstyk ir pagalvok, kaip galėtum konkrečiai dalintis su stokojančiu.
Padaryk gera tam, kuris negalės tau atsilyginti.
Pasiryžk visus dienos darbus ir įsipareigojimus atlikti kantriai, su meile.
Surišk ar nupirk dar vieną verbą ir padovanok ją pašventintą kaimynui, draugui.
Didijį ketvirtadienį pasikviesk draugų vakarienei, padėkok jiems už draugystę.
Didijį Penktadienį parašyk laišką arba pasikalbėk su Jėzumi… Tau pasiseks. 15 val. paskęsk tyloje.
Didijį šeštadienį reikėtų pasistengti daugiau būti tyloje. Velyknakčiui pasirūpink žvake ne tik sau, bet ir ją užmiršusiam.
Paprasčiausiai apmąstyk, kas padėtų tavo dvasiniam augimui šią gavėnią ir tam apsispręsk.
Tikrai, sakysit labai paprasti dalykai? Tik juos atlikti kažkaip pristinga valios ar noro.
Budėjimo valandos… Kiekvienas daugiau ar mažiau esame jų patyrę savo gyvenime: ar budėdami prie vaiko lovelės, ar slaugydami ligonį, ar tiesiog saugodami nuo šalnų žydintį sodą, pirmąjį gležną užaugintą daigą… Ir pajautę tą virpulį ir nerimą, kai kiekviena tos valandos minutė yra lemtinga. Būkime budrūs ir kantrūs tose valandose, būkime teisingi ir išmintingi. Tiesiog – budėkime!
Jūsų Augustina


Balandžio mėnesio priminimai…

Namų galerija – palangė!
Jau prieš Verbų sekmadienį pasipuoškime namus – taip vėliau bus smagu ruošti vaišes, dažyti kiaušinius ar tiesiog juose laukti Prisikėlimo šventės. Tradiciškai puošiamės pražydintomis šakelėmis, kitais žalumynais, iš ankstesnių metų išlaikytais dažytais kiaušiniais. Tinkamiausia vieta tokioms ekspozicijoms – palangė! Žydintis gėlių vazonėlis ar puokštė, molinio ar porcelianinio avinuko skulptūrėlė, gal kokia daili fotografija rėmelyje, megzta servetėlė, mielas dekoruotas puodelis, kvepianti žvakė – sunku išvardinti mielus mažmožius, kurie gal užkišti lentynoje dulka, o čia juos galima puikiausiai panaudoti ir sukurti nuostabią ekspoziciją. Pradėkite nuo virtuvės palangės, nes paprastai ji būna nepridengta užuolaidomis. Patikėkite, gerdami ryto kavą, džiaugsitės savo išmone.
Svarbiausia, tokią „parodėlę“ galite keisti pagal nuotaiką, metų laiką, pritaikyti šeimos šventėms.

Sode…
Sodininko darbai šį mėnesį įprasti, kaip ir kasmet: genėjimas, skiepijimas, tręšimas ir kita. Tik orų permainos dažnai juos kiek pakoreguoja. Visuomet norisi priminti, kad kiek jau tų darbų bebūtų, viską daryti reikia „su galva“, neskubant, tausojant pirmiausia savo sveikatą, neužsigriebiant daugiau negu reikia. Šiandieninėje tokioje skaudžioje situacijoje, kai regime milijonus žmonių, bėgančių iš savo namų su vaikais ant rankų ir tik vienu kitu ryšulėliu reikalingiausių daiktų, supranti, kad visko žmogus negali turėti ir nereikia norėti…
Todėl, kaip visuomet, pirmas darbas būtų suolelio ar kokio krėslo įsaulyje pastatymas – o čia, šiltą ir jaukią valandą, besidairant, kaip peržiemojo sodas, gims visos genialios mintys, planai. Tiesa, kelios paskutinės kovo savaitės taip palepino šiluma, kad bent jau išsivalyti, išsigrėbstyti kas dar buvo likę po žiemos, tikriausiai visi suspėjo.
Genėjimas. Negenimi vaismedžiai yra daug greičiau pažeidžiami grybinių ligų, puolami kenkėjų, obelys ir kriaušės pramečiuoja. Sutankėjus šakų vainikui vaisius veda tik šakų galuose, ypač vyšnios. Atkreipkite dėmesį ir į tai, kokią vainiko formą norite išlaikyti. Gerokai patrumpinus viršutines vainiko šakas, paskatinsite vešlų visų šakų augimą. Vertikaliai augančios derančių vaismedžių šakos augina vegetatyvinius ūglius, mažiau formuoja žiedinių pumpurų. Tokias šakas verta atlenkti horizontaliai, pririšti virvele ar svareliu, atlenkti įlaužimo būdu. Jau tais pačiais metais atlenktos šakos ir metūgliai suformuos žiedinius pumpurus, kitais metais jau ir derės.
Senesni vaismedžiai yra genimi intensyviau, taip paskatinamas vegetatyvinių ūglių augimas ir pratęsiamas derėjimo laikas. Suformuokite šakų vainiką taip, kad į jį patektų apie 50 proc. saulės spindulių. Reikia nepamiršti, kad vaismedžių genėjimas yra vienas iš svarbiausių sodo priežiūros darbų – todėl verta domėtis genėjimo subtilybėmis, kreipti dėmesį į veisles, rūšį, nes nuo to priklauso ir genėjimo laikas.
Skiepijimas. Apie tai plačiau kalbėjome pereitą balandį. Raginome pasirūpinti rudenį ir savais ūgliais. Jei to nepadarėte, teks vėl dairytis pas draugus, bičiulius, nes balandis geras mėnuo šiam darbui. Perskiepyti pirmiausia reikėtų tuos vaismedžius, kurie gerai auga jūsų sode, yra sveiki, bet jau prastos veislės. Gaila, pavyzdžiui, nupjauti seną gražią obelį, kurią mylite ir jos pavėsiu mėgaujatės. Perskiepiję dar sulauksite ir gardžių vaisių. Paeksperimentuokite į kiekvieną šaką įskiepydami skirtingas veisles.
Atsiminkite, kad skiepijimo kokybė priklausys ne tik nuo skiepūglių kokybės, bet ir pjūvių tikslumo, įrankių aštrumo, gero aprišimo. Geriausiai skiepai prigyja, kai skiepijama vegetacijos pradžioje, pumpurams sprogstant.
Vynmedžių persodinimas. Šie ilgaamžiai augalai nemėgsta persodinimo. Tačiau jei jau sodindami gerai neapgalvojote vietos ir dabar augalas išsiskėtriojęs bado akis, pats laikas tą padaryti, kol dar nepradėjo busti pumpurai. Rudeniui šio darbo palikti neverta, nes besniegė žiema, ko gero, jį pražudytų. Vynmedį iškaskite su kuo didesne šaknų sistema, žemių stenkitės nenupurtyti, o su jomis pasodinkite į naują vietą. Būtinai gausiai palaistykite. Labai svarbu vynmedį apgenėti, paliekant tik 2–5 pumpurus, o žiedus pirmais metais po persodinimo apskritai geriau nuskinti, neleisti derėti.
Veja. Jei po žiemos veja išrausta grioveliais, kovoti dabar su tai padariusiais graužikais per vėlu. Graužikų suniokotos pievos nelygumus užberkite grėbliu žemėmis, plikas vietas užsėkite žolių mišiniu. Veją būtina patręšti universaliomis trąšomis. O su graužikais kovoti geriausia rudenį. Nuo žoliapjovės vibracijos vasarą jie ir taip išsikraustys į ramesnę vietą.

Darže…
Daržininkų azarto pavasarį tikriausiai niekas negalėtų sustabdyti. Jau žaliuoja jų namuose palangės, daigyklos, pačios ankstyvosios daržovės kalasi šildomuose šiltnamiuose. Gal tik pasikeitė vienas daržininkų būdo bruožas – mažiau bėgiojama po parduotuves, daugiau laiko praleidžiama užsakinėjant sėklas ir daigus internetu. Čia randamos visos naujienos, kuriasi bendraminčių grupės, dalijamasi patirtimi – ir patogu, ir laiko sutaupoma.
Vanduo daigų laistymui. Kiekvienais metais daržininkai dalijasi patyrimu, kad gležniems daigeliams reikia ypatingo, pagerinto vandens. Ne veltui apie gyvąjį vandenį aprašyta legendose, pasakose, o ir savo sveikatai tokio stebuklingo vandenio prasimanome – jonizuodami, naudodami tirpsmo vandenį, įmagnetindami, naudodami šungitą. Tai savaime suprantama, kad ir augalėliui to skanesnio ir sveikesnio vandenuko nereiktų gailėti.
Tikriausiai teko pastebėti, kad laistant daigelius kietu vandeniu substrato paviršius apsitraukia kieta plutele. Vandeniui garuojant, jo sudėtyje esančios druskos tiesiog kaupiasi žemės paviršiuje. Druskos dar ir rūgština dirvą, o tai kenkia daigams, kartais net pražūtingai. O štai tirpsmo vanduo teigiamai veikia visus gyvus organizmus, labai palankus daigelių auginimui. Kaip jo pasiruošti? Ūkyje ar sodyboje galima buvo į talpas prisikasti sniego, jį atitirpinti. Namuose tam gali pasitarnauti šaldiklio stalčius, į kurį reikia pritaikyti atitinkamo dydžio indą, puodą. Štai vienos daržininkės pasidalinta spaudoje patirtis. Pripylus puodą vandens reikėtų vieną parą jį palaikyti kambario temperatūroje, kad gerai nusistovėtų. Tada talpą dėti į šaldiklį. Po 2–3 val. užšąla viršutinis sluoksnis, tą leduką reikia nuimti, nes tai sunkusis vanduo (deuteris). Tada reikia toliau šaldyti vandenį kokias 3–4 valandas. Jei lieka nesušalusio vandens, reiškia jame yra nereikalingų medžiagų. Jį išpilkite. Sušalusį ledą reikia atitirpinti kambario temperatūroje (kaitinti negalima), palaikyti arčiau radiatoriaus, kad sušiltų iki 23–24 OC. Tokiu vandeniu ir laistomi daigai. Sakysite, daug terlionės? Tačiau savo augintiniams juk laiko negaila.
Galima panaudoti ir kitus, jau minėtus vandens gerinimo būdus. Tikriausiai ne pas vieną dar rasis taip madingų buvusių buitinių vandens jonizatorių. Galima vandenį gerinti šungito mineralais ar įmagnetinti. Toks įmagnetintas vanduo turi šarmimį pH ir yra labai tinkamas bet kokiems augalams laistyti.
Šiltnamių paruošimas. Šiemet kovą saulėtų dienų tikrai netrūko, todėl pavasariniam šiltnamio paruošimui laiko tikrai užteko. Tikėkimės jie puikiai išvėdinti. O gal jau ir išplauti, sutvarkyti. Reikia gerai patikrinti, ar po gilios žiemos nėra kokių stiklo įtrūkimų, pažeidimų. Langus gerai plauti su muilu, perplauti silpnu kalio permanganato tirpalu. Stipresniu (ryškios spalvos) tirpalu gerai dezinfekuokim ir dirvožemį. Balandžio pradžios naktys šaltos, todėl gerai buvo užkloti žemę juoda plėvele, tegul greičiau įšyla.
Laikas ir suaktyvinti dirvožemio gyvybingumą, atkurti jo biologiją. Tam yra įvairių preparatų, pav., „Bioauksas“.Papildomai dar tiks medžio pelenai, kompostas, kompleksinės mineralinės trąšos. Dirvą būtina supurenti, palaistyti šiltu vandeniu ir vėl galima uždengti juoda plėvele. Jau kovo pabaigoje daugelis daržininkų įbėrė kampelyje salotų, špinatų, krapų, ridikėlių, pasodino truputį svogūnų. Suskubkite, jei to nepadarėte.

Gėlyne…
Balandis gėlyne, tai lyg kasdien sprogstantis pumpuras… Jau nužydėjo pirmieji pačių ankstyviausiųjų žiedelių kilimai. Sparčiai galvas kelia ankstyvieji narcizai, saulutės, raktažolės, savo puošnius žiedus dar labiau į saulę atsuka heleborai. Peržydėjus ankstyvosioms daugiametėms skubėsime sodinti vasarines gėles. O tada kyla galvosūkis – gal ką nauja šiemet parsikviesti į savo gėlyną?
Tačiau, kaip pataria specialistai ir patyrę gėlininkai, reikia būti atsargiems perkant visai naują, nepažįstamą augalą ir nesusigundyti spalvinga reklama ant pakuočių, kad paskui netektų nusivilti. Dažniausiai nesulaukiame tokio efekto, kokio tikėjomės. Daug geriau, jeigu kokį augalą nužiūrėjote praėjusią vasarą kažkur gėlyne, pas draugus, pasiteiravote apie jo kaprizus, gal dar paskaitėte literatūros ir jau tikrai nusprendėte išmėginti. Nesusigundykite labai ir šiltų kraštų brangiomis naujovėmis, kad ir dėl ankstyvų pavasario, ir rudens šalnų jūsų triūsas nenueitų perniek.
Daugiamečių dauginimas ir persodinimas. Dabar, atšilus orui, tikrai malonu tą daryti. Specialistai pataria persodinant daugiametes daugiau dėmesio skirti augalo šaknims. Nereikia džiaugtis pamačius ištįsusias ilgas šaknis, o be gailesčio jas patrumpinti, susivėlusias – grėbliuku iššukuoti, iškedenti. Kuo daugiau augalas priaugins naujų šaknelių, tuo turtingesnė bus ir jo antžeminė dalis. Ši taisyklė galioja ir kambariniams, ir lauko augalams.
Dauginant šakniastiebinius augalus perpjautas žaizdas gerai pabarstyti medžio pelenais. Nuo seno žinoma, kad jie gerai dezinfekuoja nuo ligų ir užkrato, puvinių. Apžiūrėkite gerai daugindami vilkdalgių šaknis: parudavusias ir papuvusias vietas šalinkite, palikite tik tvirtus gumbus. Nepamirškite, kad po kiekvieno augalo apdorojimo peilį ar kitą įrankį būtina dezinfekuoti tam skirtomis priemonėmis, arba po ranka turėkite žiebtuvėlį ir juo nudeginkite ašmenis.
Tręšimas ir purškimas. Kai temperatūra nusistovi apie 10 OC ir augalai pradeda leisti lapelius, laukia pavasarinis tręšimas azoto trąšomis. Dabar jos bus puikiai pasisavintos, nes paankstinus dalį trašų nuplauna lietūs. Sausą, bet nelabai saulėtą dieną, cheminėmis priemonėmis reikia nupurkšti ir linkusias sirgti grybelinėmis ligomis gėles. Kai pradės lapotis ir krūmytis miltligei jautrūs flioksai, monardos ar kitos gėlės – purkškite, o vasarą dar kartą pakartokite. Tiks fungicidas „Topas“ ar kitos jūsų įprastos naudoti priemonės. Išmėginkite ir ką nors nauja, nes pasiūla keičiasi.
Skabykite ūglius. Per žiemą išsaugotas žydinčias ar dekoratyvinius lapus auginančias gėles – petunijas, pelargonijas, sandoviles, fuksijas ir kitas laikas genėti, o jų ūglius pasodinkite ar merkite į vandenį, kad įsišaknytų. Vegetatyviškai padauginti augalai išsaugo visas motininio augalo savybes. Galima nupjauti ir viršūnes, taip pat jau ir šių metų daigų paaugusias viršūnėles pasodinti, o apgenėti daigeliai tik dar geriau šakosis. Gležni, menki ir nusilpę augalai dauginimui netinka.


SKANAUS!

Kol dar gavėnios metas…
Sekmadienį, parėję namo su pašventinta verba, norėsite patiekti šeimai truputėlį šventiškesnius pietus, nors dar ir gavėnios metas. Labai pritiks bet kokia trinta daržovių sriuba. Štai viena iš jų:
Sriubai reikės: 1 kg morkų, 60 g smulkintų svogūnų, 60 g smulkintų pankolių, 600 g daržovių (ar vištienos) sultinio, šaukšto alyvuogių aliejaus, poros šaukštų citrinų sulčių, trupučio tarkuotos citrinos žievelės, cinamono, maltų kmynų, pipirų, druskos.
Puode pirmiausia įkaitinkite aliejų, paskui dėkite svogūnus, pankolius, pasūdykite. Maišydami pakepinkite. Tuomet sudėkite tarkuotas morkas, citrinos žievelę, suberkite kmynus, gardinkite pipirais, cinamonu, dar lėtai kepinkite. Supilkite sultinį ir pavirkite apie 20 minučių. Sutrinkite viską trintuvu, supilkite citrinos sultis, pakaitinkite. Prieš patiekdami ragaukite – gal trūksta druskos ar kito prieskonio.

Kepta žuvis su karamelizuotu padažu ir razinomis
Reikės: 5–6 vidutinio dydžio ar kokių trijų didesnių heko (jūros lydekos) be galvų žuvų, aliejaus kepimui, 500 g pomidorų padažo, 5–6 vidutinio dydžio svogūnų, geros saujos besėklių razinų, 2 šaukštų cukraus, trupučio druskos, pipirų.
Paruoštą nuvalytą žuvį (kaulų galima neišimti) gerai iškepkite aliejuje. Dėkite į gilesnį dubenį. Supjaustytus stambiau svogūnus gerai apkepkite aliejuje, kartu suberkite razinas, berkite druską, pilkite tomato ir kepinkite. Tada suberkite cukrų, maišykite, jei labai tiršta, įpilkite kelis šaukštus vandens. Karštą paruoštą padažą supilkite ant žuvies. Labai skanu ir gerai laikosi net kitai dienai.

Desertui – keptas obuolys su varške
Obuolius perpjaukite pusiau, išimkite sėklalizdžius ir pašaukite į 180 OC orkaitę. Truputį jiems suminkštėjus išimkite ir užkrėskite po gerą šaukštą ištrintos su trupučiu cukraus, cinamonu, razinomis, vanile paskanintos varškės. Tokios, kokia jums patinka. Pabaikite kepti. Skanu ir šilti, ir šalti.

Velykų vaišės – tradiciškai ir naujai
Niekada ir nieko nėra svarbiau ir maloniau, negu mūsų patirtys ir tradicijos šeimoje. Todėl ir laukdami šv. Velykų šventės jų vaišių stalo neįsivaizduojame be žalumos, margučių, sviestinio ar cukrinio avinėlio, veršienos kepsnio ar kalakuto, šaltienos, dar kitaip vadintos košeliena, sūrio ar varškės pudingo. O dar kvepiantys pyragai, velykinė boba, meduoliai! Kvapai ir skoniai, kuriuos įsiminėme vaikystėje, mamų ar močiučių ruošti patiekalai visuomet kelia didžiulę nostalgiją ir labiausiai laukiami ant šventinio stalo. Tačiau jaunosios šeimininkės ir ne tik noriai dairosi naujų receptų, ieško idėjų, mielai panaudoja įvairius, dabar lengvai prieinamus produktus, šviežias daržoves ir vaisius. Tačiau patariame visiškai naujus receptus pabandyti iš naujo arba gaminti mažesnius kiekius. Ruoškime vaišes išradingai!

Veršienos kepsnys
Reikės: 1,5 kg veršienos kumpio, 100 g minkšto sviesto, 2 šaukštelių druskos, 1 šaukštelio baltųjų pipirų, šaukštelio saldžiųjų paprikų, 1 šaukšto aštriųjų garstyčių, 1 šaukšto rudojo cukraus, 2 šaukštų konjako, 200 ml baltojo vyno.
Mėsą įtrinkite sviestu, sumaišytu su prieskoniais. Dėkite į kepimo indą ir troškinkite apie valandą. Kas 15 minučių pavartykite. Garstyčias, cukrų ir konjaką sumaišykite, ištepkite juo išimtą iš troškintuvo mėsą, dėkite ją ant grotelių ir baikite kepti orkaitėje, kol apsitrauks gražia plutele. Apačioje grotelių padėkite skardą taukams nuvarvėti. Riebalus sumaišykite su tais, kurie liko troškintuve, supilkite vyną, pakaitinkite ir naudokite kaip padažą. Kepsnį patiekite supjaustę riekelėmis.

Velykinės bobos, bobelės, pyragai…
Velykų „Bobai“ reikės: 0,5 kg miltų, 70 g mielių, 0,5 stiklinės pieno, 10 kiaušinių trynių, 100 g riebaus gero sviesto, taurelės romo arba brendžio, 20 g razinų, žiupsnelio druskos.
Pusę miltų užplikykite karštu pienu ir gerai išmaišykite. Tešlą atvėsinkite, dėkite ištirpintas paruoštas mieles, išmaišykite ir palikite gerai pakilti. Trynius su cukraus pudra išplakite iki purumo plakikliu, supilkite į pakilusią tešlą, suberkite likusius miltus ir minkykite, kol tešla nekibs prie rankų. Tuomet supilkite ištirpintą sviestą, romą, razinas, suberkite druską ir dar kartą išminkykite.
Kepkite apie valandą aukštoje formoje 180 OC orkaitėje. Iš likusių baltymų, cukraus pudros, citrinos sulčių pasigaminkite glajų ir juo apliekite bobos viršų.
Romo „bobeles“ kepkite mažose sviestu išteptose formelėse. Joms suformuokite iš tešlos mažus rutuliukus, dėkite į formeles, palaukite, kol gerai pakils iki formelių viršaus, tada kepkite 200 OC orkaitėje 30–35 min. Ištraukite ir ataušinkite formelėse, palikite kokioms 6 val. ar per naktį apdžiūti. Išvirkite sirupą iš 300 ml vandens, 260 g rudojo cukraus. Kai pravės, įmaišykite 40 ml romo. Bobeles iki pusės subadykite mediniu iešmeliu ir merkite kelioms sekundėms į sirupą. Sustatykite ant padėklo. 200 g cukraus pudros išsukite su 2 šaukštais citrinų sulčių, įpilkite 40 ml romo ir truputį pašildykite. Apliekite šiuo glajumi „bobeles“.
Romo „bobelių“ tešla skiriasi nuo „bobos“. Reikės: 350–370 g miltų, 250 ml pašildyto pieno, 100 g ištirpinto sviesto, 100 g rudojo cukraus, 1 šaukštelio vanilės ekstrakto arba poros šaukštelių vanilinio cukraus, vieno kiaušinio ir dar vieno trynio, 1 šaukšto romo, 50 g razinų. Šiltame piene ištirpinkite vieną šaukštelį cukraus ir žiupsnelį druskos. Suberkite sutrupintas mieles, ištrinkite. Berkite po truputį miltų, tiek, kad tešla taptų grietinės tirštumo. Užklokite šiltu rankšluosčiu ir palikite kokiai valandai pakilti. Kiaušinio trynį išsukite su cukrumi, vanile. Baltymą išplakite. Į pakilusią tešlą sudėkite trynius, sviestą, romą ir gerai išmaišykite. Tada sudėkite baltymą ir atsargiai permaišykite. Suberkite likusius miltus, išminkykite tešlą, kad neliptų prie rankų, pabaigoje suberkite razinas ir palikite tešlą 1,5 val. pakilti. Prieš darydami rutuliukus dar kiek paminkykite, kad išeitų oro burbuliukai.

Nekeptas sūrio pyragas
Reikės pagrindui: 200 g šokoladinių sausainių, 100 g sviesto, pusės šaukštelio tirpios espreso kavos.
Įdarui: 500 g maskarponės sūrio, 300 g baltojo šokolado, cukraus pudros pagal skonį, 1 šaukštelio vanilės ekstrakto, 15 g želatinos, 75 ml vandens.
Papuošimui: uogų, vaisių ar želės gabaliukų
Sausainius sutrupinkite ir sumaišykite su ištirpintu sviestu ir kava. Sukrėskite į formą, paspausdami išlyginkite ir dėkite į šaldytuvą. Ištirpinkite šokoladą, palikite atvėsti iki kambario temperatūros. Želatiną išbrinkinkite su šaltu vandeniu, tuomet kaitindami ištirpinkite. Sūrį išplakite elektriniu plakikliu iki vientisos masės ir, maišydami šluotele, supilkite šokoladą. Į atvėsusią želatiną įpilkite 2 šaukštus sūrio ir šokolado mišinio, išmaišykite. Tada želatinos masę supilkite į sūrio ir šokolado mišinį, gerai išmaišykite plakikliu ir supilkite ant sustingusio sausainių pagrindo. Užberkite iš anksto pasiruoštos želės gabaliukais ir dėkite į šaldytuvą stingti. Geriausia – per naktį ar bent kokioms 5 valandoms.

Kavos kiaušininis gėrimas
Reikės: 750 ml pieno, 250 pieninio šokolado, 2–3 šaukštelių tirpios kavos, 10 šaukštų kiaušinių likerio, 200 g plaktos grietinėlės, šokolado drožlių.
Pašildytame piene ištirpinkite šokoladą ir tirpią kavą, supilkite kiaušinių likerį ir išmaišykite. Kavą išpilstykite į pašildytus puodelius, uždėkite ant viršaus plaktos grietinėlės, papuoškite šokolado drožlėmis.

Margučiai
Jų dažymo būdams ir raštams – nei galo, nei krašto nėra. Pasirinkite jums mieliausią, tradicišką, o paįvairinimui visuomet smagu išmėginti ir kažką nauja. Paprasčiausiai, jau pačių kiaušinių įvairovė nudžiugins. Todėl priimkite į draugiją ir putpelių kiaušinukus. Išvirti ir bet kokiuose natūraliuose dažuose palaikyti kiaušinukai labai tiks stalo papuošimui, o nulupti ir natūraliai padažyti ar marinuoti papuoš įvairias salotas, kitus patiekalus.
Svogūnų lukštus dažymui tikrai esame visi išmėginę, o štai raudonuosius kopūstus, ciberžolę, kavą, kinrožių arbatą – vargu. Nesunku tokius dažus ir pasiruošti.
Raudongūžio kopūsto gūžę supjaustykite, užpilkite vandeniu, kad apsemtų, pavirinkite ant mažos ugnies pusvalandį. Į atvėsintą ir perkoštą nuovirą įpilkite 3–4 šaukštus acto. Sudėkite kiaušinius taip, kad apsemtų ir nesiliestų vienas su kitu. Kas pusvalandį juos apverskite, kad dažytųsi tolygiai. Kuo daugiau įpilsite acto, tuo spalva bus šviesesnė mėlyna. Laikysite kiaušinius ilgiau, spalva sodrės. Ir ištraukus iš skysčio spalva po kiek laiko intensyvėja – smagu laukti rezultato!
Rudai kiaušinius nudažys kavos tirščiai. 3 jų šaukštus užpilkite vandeniu, įpilkite šaukštą acto, pavirinkite apie 15 min. Kai atvės, sudėkite kiaušinius, pavirkite 10 min., palikite per naktį skystyje.
Rudą su rausvu atspalviu išgausite iš juodosios arbatos nuoviro – įpilkite dar šaukštą acto ir virkite jame kiaušinius. Palikite ilgiau pastovėti. Raudongūžis kopūstas su ciberžole padės išgauti gaivią žalią spalvą.
Vienas kitas juodas margutis – madinga stalo puošmena. Senovėje ją išgaudavo iš geležies. Jums tereikės paprasto grafitinio pieštuko su mažiau švino. Dar šiltų išvirtų kiaušinių lukštus nuspalvinkite pieštuku ir trinkite pirštais, kol atsiras juodo perlamutro atspalvis. Labai gražu mažyčiai juodi perlamutriniai putpelių kiaušinukai.
Keli patarimai, kaip išvirti kiaušinius, kad jie nesuskiltų.
Geriausia rinktis savaitės senumo kiaušinius – taip jie geriau lupsis. Būtinai juos atšildykite iki kambario temperatūros.
Puodas tinkamiausias – storadugnis ar kitas gerai šilumą laikantis. Prieš dėdami į puodą kiaušinius papurtykite, pasukiokite – baltymas ir trynys gerai pasiskirstys. Kiaušinius sudėkite greta vienas kito vienu sluoksniu, kad virdami nesivartytų.
Užpilkite kiaušinius kambario temperatūros arba šaltu vandeniu, kad semtų kelis centimetrus virš jų, virkite ant mažos ugnies.
Į vandenį išspauskite šaukštą šviežių citrinų sulčių. Gerai įberti druskos. O išvirusius būtinai pamerkite į labai šaltą (su ledukais) vandenį.

Kiaušinių lukštai – stalo papuošimui
Ruošdami vaišes pasiruoškite kiaušinių lukštų stalo puošybai. Tereikia kiaušinio turinį išpūsti per padarytas galuose skylutes, o lukštą vėliau panaudoti kaip vazeles – juose labai gražiai atrodys pamerktos žibuoklės, pirmosios saulutės. Tokias vazeles klijais galima pritvirtinti prie medžio žievės, papuošti samanėlėmis ar, įstačius į stovelius, nupurkšti auksu, kurio rasite prakybos centruose.
Galite iš tokių lukštų padaryti linksmų zuikučių – tegul vaikai piešia ūsus, klijuoja ausytes. Zuikučius galite sutupdyti ir ant velykinio vainiko, sustatyti į stovelius.
Daugiau išmonės!

Rubrikoje Namų ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.