Tarybos posėdis

Jei turėtų laisvų lėšų – gerintų susisiekimą

Kovo 24 d. Prienų rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo išklausyta ir daugumos balsais patvirtinta Savivaldybės administracijos direktorės Jūratės Zailskienės 2021 metų veiklos ataskaita.
Ataskaita išsami, suguldyta į 64 lapus, apimanti visas rajono gyvenimo sritis. O savo pasisakyme direktorė pasirinktinai aptarė, kas nuveikta, taupant biudžeto lėšas ir mažinant Administracijos išlaidas, teikiant gyventojams pirminę teisinę pagalbą ir kitas paslaugas, gerinant Prienų miesto ir kitų gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą ir įvaizdį, užtikrinant viešąjį saugumą jose ir kt.
J.Zailskienė pasidžiaugė vaizdo stebėjimo kamerų plėtra rajone (šiuo metu jų įdiegta 99), sparčiai vykdomais vietinės reikšmės kelių ir gatvių kadastriniais matavimais, tuo, kad 2021 m. ant viešosios paskirties pastatų stogų įrengtos šešios fotovoltinės jėgainės. Pasak jos, priimtas principinis sprendimas dėl Savivaldybės fonde esančių būstų: įvertinus jų būklę, vieni nugriauti, kiti parduodami viešame aukcione ar renovuojami.
Administracijos direktorė savo pranešime trumpam stabtelėjo ties Prienuose ir Jiezne įgyvendintais aplinkos tvarkymo, infrastruktūros gerinimo ir pritaikymo turizmo reikmėms projektais, kurie didina rajono patrauklumą. Ji pasidalino gera žinia – seniūnų ataskaitų duomenimis, praėjusiais metais gyventojų skaičius padidėjo beveik 700, tai reiškia, kad žmonės keliasi gyventi į Prienų rajono savivaldybę.
J.Zailskienė kalbėjo ir apie uždavinius, kurie keliami praėjusiais metais įsteigtam Prienų turizmo ir verslo informacijos centrui, vienas iš jų – Prieniečio kortelės su nuolaidų sistema vietos verslininkų prekėms ir paslaugoms įdiegimas. Taip pat bus siekiama atgaivinti turistinę laivybą Nemune, Administracijos direktorės teigimu, nuo gegužės mėnesio iš Birštono į Prienus turėtų pradėti kursuoti laivas. Prie Jiezno ežero vykdomas prieplaukos valčių nuleidimui projektas.
Pasak Administracijos direktorės, gerinant seniūnijų viešųjų erdvių priežiūrą, jos bus aprūpinamos technika. Pernai traktorius skirtas Stakliškių seniūnijai, o 2022 m. planuojama nupirkti traktorius Balbieriškio ir Pakuonio seniūnijoms.
Meras Alvydas Vaicekauskas išsakė direktorei komplimentų už tai, kad subūrė darbingą ir atsakingą komandą, su kuria toliau dirbant visi iššūkiai, taip pat ir europinių projektų įgyvendinimas, bus įveikiami. Atsakydama į Tarybos nario Gintauto Bartulio klausimą, kokią sritį pagerintų, jei turėtų milijoną laisvų lėšų, J.Zailskienė nedvejodama atsakė, kad svarbiausia yra susisiekimas, todėl didžiausią dėmesį skirtų kelių remontui. Anot jos, jeigu atokiausi kaimai būtų privažiuojami, juose kurtųsi daugiau gyventojų.
Tarybos narys Audrius Narvydas atkreipė dėmesį į betoninį objektą prie Greimų tilto. Jo nuomone, šis statinys atrodo neestetiškas ir nesaugus. J.Zailskienė sakė, kad statinio išvaizda – skonio reikalas, neseniai iš vieno žinomo architekto ji išgirdusi, kad šis objektas labai vykusiai „įsipaišo“ į Nemuno krantinę. Tiesa, dar svarstoma, kaip padaryti, kad tvorelė būtų kuo saugesnė. Projekto įgyvendinimo pabaiga – šių metų balandžio 30 d. Iki tol rangovas turėtų sutvarkyti pastebėtą darbo broką ir pakeisti vandens purkštukus. Tikėtina, kad šį pavasarį jau pradės veikti nuo statinio viršaus žemyn krentantis fontanas, kuris bus su sensoriniais jutikliais.
Administracijos direktorė taip pat atsakė į politikų klausimus dėl Savivaldybės atstovų dalyvavimo Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro valdyboje ir įtakos daromiems sprendimams; galimybių surasti lėšų šaltinius sutvarkyti keliams, vedantiems į verslo įmones, ir kitus.

Nuo balandžio už atliekas mokėsime brangiau

Tarybos sprendimu pakeisti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai.
Nuo šių metų balandžio 1 dienos mišrių komunalinių atliekų kaina būtų didėjusi 30 proc., tačiau Tarybos nariai pritarė mero A.Vaicekausko siūlymui iš Savivaldybės biudžeto skirti 50 tūkst. eurų daliai skolų padengti. Todėl už atliekų surinkimą ir tvarkymą teks mokėti 20 proc. brangiau. Mero teigimu, vidutiniškai kaina 50 kv.m butui išaugs apie 0,82 Eur/mėn., individualiam namui, turinčiam 120 l konteinerį, apie 0,80 Eur/mėn., o turinčiam 240 l konteinerį – apie 0,63 Eur/mėn.
Kodėl reikia peržiūrėti įkainius už komunalinių atliekų atliekų tvarkymą? Ar yra priežasčių, dėl kurių ši paslauga šiemet taip drastiškai brangsta? Kaip susidarė net 300 tūkst. eurų Savivaldybės įsiskolinimas Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui už atliekų surinkimą ir tvarkymą? Ar tikrai surenkamų atliekų kiekiai Savivaldybėje vis didėja?
Į šiuos klausimus ieškoję atsakymų Tarybos nariai taip ir nerado būdo, kaip suvaldyti kainų „pasiutpolkę“ šioje srityje, nors, girdint posėdyje dalyvavusiems ARATC atstovams, ir pateikė ganėtinai racionalių pasiūlymų.
Kadangi, kaip buvo išsiaiškinta, didžiausi atliekų kiekiai surenkami stambiagabaričių atliekų aikštelėse, Tarybos narys Henrikas Radvilavičius siūlė apmokestinti tuos atliekų turėtojus, kurie nuolat naudojasi aikštelių paslaugomis. Jam pritarė ir meras Alvydas Vaicekauskas. Jo teigimu, vieni asmenys, užsiimantys verslu, į aikšteles atveža neribotą kiekį statybinių atliekų, kiti – net neužsuka. Todėl būtų teisinga nustatyti normą, kiek stambiagabaričių atliekų galėtų būti priimama nemokamai, o viršsvorį apmokestinti. Pasak mero, šis siūlymas ARATC buvo teiktas, tačiau nepriimtas domėn. Centras pasirinko įdiegti modernią ir brangiai atsieisiančią sistemą.
Pasak posėdyje dalyvavusios ARATC finansininkės, brangiausiai apmokestinamos į sąvartyną atvežamos mišrios komunalinės atliekos, jų kiekiai priklauso nuo to, kaip tinkamai gyventojai susidariusias atliekas išrūšiuoja. Konstatuota, kad Savivaldybės, o tuo pačiu ir gyventojų, finansinę naštą didina išaugęs sąvartyno „vartų“ mokestis, maisto, žaliųjų, tekstilės atliekų surinkimo, netinkamų perdirbti atliekų deginimo paslaugos.
Tarybos narys Cezaras Pacevičius atkreipė dėmesį į tai, kad dalis atliekų virsta kompostu, šiluma, dujomis bei elektra, kurias tuo besiverčiančios įmonės parduoda ir gauna pelną. ARATC atstovė patikino, kad gautos pajamos apmokestinimą sumažina.
Tarybos nario Arūno Vaidogo pastebėjimu, atsakingai rūšiuojantys gyventojai nėra skatinami tai daryti ir ateityje, nes nuo jų pastangų paslaugos kaina nepriklauso. Pasak politiko, atliekų surinkimas ir rūšiavimas rajone tarsi gerėja, žmonės apsikuopė savo aplinką, tačiau jis nerado argumentų, kuriais galėtų paaiškinti kainų šuolį gyventojams. Jam buvo nesuprantama, kodėl Savivaldybėje surenkama rinkliava nepadengia skolos. Juk, A.Vaidogo teigimu, dar praėjusios kadencijos Taryba „iš anksto“ pakėlė kainas, o didesnis sąvartyno „vartų“ mokestis patvirtintas kiek vėliau.
Aiškumo į diskusijas įnešė Administracijos direktorė Jūratė Zailskienė. Jos teigimu, įsiskolinimas susidarė dėl to, kad atliekų tonos kaina perskaičiuojama kasmet, o Savivaldybė kelerius metus kainų neperskaičiavo.
Tarybos narė Rita Keturakienė iš Savivaldybės pasigedo atsakingesnio požiūrio. Anot jos, mokesčių kėlimas yra pats lengviausias kelias. Jos nuomone, Savivaldybės specialistai galėtų kasmet analizuoti situaciją, susidarančius atliekų kiekius, teikti pasiūlymus, kaip juos sumažinti.
Audrius Narvydas ragino Savivaldybę vadovautis Vyriausybės patvirtintais teisės aktais, ir kainas perskaičiuoti kasmet, tokiu būdu jaustųsi tam tikra kontrolė šioje srityje.
Šių metų balandžio mėnesį baigsis Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro valdybos, kurioje yra ir Prienų rajono savivaldybės atstovas, kadencija. Kaip pažymėjo jos narė J.Zailskienė, už valdybos veiklos tęstinumą iš visų regiono savivaldybių pasisakė tik Prienų rajono ir Birštono savivaldybės. Ji baiminosi, kad, nelikus valdybos, Savivaldybės galimybės daryti įtaką ARATC priimamiems sprendimams bus minimalios. Todėl ji puse lūpų užsiminė, kad Savivaldybė pasiliks teisę svarstyti alternatyvas, po kurių gali paaiškėti, jog su ARATC yra ne pakeliui…

Šilavoto mokykla bus prijungta prie „Revuonos“

Tarybos nariams pritariant, patvirtintas Prienų rajono mokyklų tinklo pertvarkos 2021–2025 m. bendrasis planas.
Vadovaujantis Vyriausybės dokumentais, Šilavoto pagrindinė mokykla, kurioje pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programas mokosi mažiau nei 60 mokinių, bus reorganizuota iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. Ji bus prijungta prie Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokyklos kaip Šilavoto pradinio ugdymo skyrius ir vykdys ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas. Faktiniais 2021 –2022 metų duomenimis, Šilavoto pagrindinėje mokykloje mokosi 58 mokiniai.
Kaip teigiama sprendimo projekte, reorganizavus Šilavoto pagrindinę mokyklą į pradinio ugdymo skyrių, 2022 m. nebus sutaupyta lėšų, nes reikės išmokėti išeitines kompensacijas. Vėliau planuojama sutaupyti apie 900 tūkst. eurų aplinkos lėšų (sumažės 7 savivaldybės išlaikomais etatais, dalis pavėžėjimo lėšų bus perkelta į kitą mokyklą, šildymo išlaidos išliks). Sutaupytos lėšos bus skiriamos švietimo įstaigų ugdymo aplinkos modernizavimo reikmėms.
Atsakydamas į Tarybos nario A.Narvydo klausimą dėl likusių be darbo pedagogų įdarbinimo Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Rimvydas Zailskas teigė, jog tai – ugdymo įstaigų vadovų prerogatyva. Visgi jis žadėjo, kad su kiekvienu Šilavoto mokyklos mokytoju bus kalbamasi atskirai. Esant galimybių, ne pensinio amžiaus specialistams bus pasiūlytos darbo vietos kitose ugdymo įstaigose, o jei jų neatsiras – bus išmokėtos 2–6 mėnesių išeitinės kompensacijos.
Patvirtintas klasių, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičius rajono savivaldybės mokyklose 2022–2023 mokslo metais.
A.Narvydas atkreipė dėmesį į tai, kad Pakuonio pagrindinės mokyklos 5 klasėje numatomas mažesnis mokinių skaičius negu 8 mokiniai, ir dėl to šiai klasei išlaikyti iš Savivaldybės biudžeto papildomai reikės skirti per 31 tūkst. eurų. Jo neįtikino optimistinės prognozės, kad iki rugsėjo mokinukų šioje klasėje padaugės. Čia jis įžvelgė asmeninius interesus padėti mokyklai, kas, jo nuomone, galėjo būti padaryta ir dėl Šilavoto pagrindinės mokyklos.
Taryba pritarė Prienų rajono savivaldybės dalyvavimui partnerio teisėmis „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje kartu su Birštono savivaldybe, kuri pasiūlė teikti bendrą paraišką europiniam finansavimui gauti.
Finansuojamos veiklos: infrastruktūros kūrimas, plėtra ir atnaujinimas, mokyklų vadovų ir kitų pedagoginių darbuotojų kompetencijų stiprinimas; mokyklų veiklos tobulinimas.
Taip pat priimti sprendimai ir kitais švietimo klausimais.

Skatins įdarbinti jaunimą

Patvirtinta 2022 metų jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programa.
Bendradarbiaujant su verslo įmonėmis, seniūnijomis, Savivaldybės administracija, birželio – rugpjūčio mėnesiais planuojama įdarbinti septynis nuo 14 iki 21 m. amžiaus jaunuolius. Darbdaviui, įdarbinusiam jaunuolį, per mėnesį būtų kompensuojama 350 eurų.
2022 metams šiai priemonei planuojama 5 tūkst. eurų. Kai kurie Tarybos nariai siūlė programą išplėsti ir sudaryti sąlygas įsidarbinti didesniam skaičiui jaunuolių. Meras žadėjo, kad, esant poreikiui, bus ieškoma papildomų lėšų.

Susimainys pastatais su Turto banku

Taryba sutiko perimti Savivaldybės nuosavybėn savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti valstybei nuosavybės teise priklausantį ir šiuo metu valstybės įmonės Turto banko patikėjimo teise valdomą nekilnojamąjį turtą, esantį Prienų m., J. Brundzos g. 12A (Prienų seniūnijos pastatas); pastatą – lankytojų centrą Kranto g. 8 (šalia buvusio „Revuonos“ viešbučio); negyvenamąsias patalpas, esančias Laisvės a. 12-2 ir Laisvės a. 12-3 (Savivaldybės pastate). Mainais valstybės nuosavybėn bus perduotas Prienų rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausantis bei administracijos patikėjimo teise valdomas nekilnojamasis turtas – administracinis pastatas, esantis Prienų mieste, Kauno g. 2.
Mero A.Vaicekausko teigimu, buvo dėta daug pastangų, kad būtų pasiektas toks susitarimas su Turto banku. Atskiriems pastatams perėjus į vieno šeimininko rankas, neliks teisinių kliūčių juos renovuoti, o verslui bus atlaisvintos rankos planuotis veiklas.

Aviacinį turtą suteikė panaudai

Prireikė beveik metų, kol buvo rasta galimybė, kaip Pociūnų aerodrome veikiančių klubų veiklai perduoti aviacinį turtą.
Pradžioje svarstyta turtą išnuomoti viešojo konkurso būdu. Tačiau vėliau rastas kitas precedentas. Kovo mėnesį Vyriausybė asociacijai „Vilniaus aeroklubas“ pagal panaudos sutartį 10-čiai metų perdavė Trakų rajone, Paluknio aerodrome, esantį nekilnojamąjį turtą. Todėl Prienų rajono savivaldybė nutarė pasekti šiuo pavyzdžiu ir parengė analogiškus sprendimų projektus. Tarybos narių dauguma pritarė tam, kad Prienų rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausantis bei Administracijos patikėjimo teise valdomas nekilnojamasis ir ilgalaikis materialusis turtas būtų perduotas 10-čiai metų naudotis panaudos teise Kauno parašiutininkų klubui, Kauno aeroklubui ir Lietuvos sklandymo sporto federacijai.
Turtas sklandytojams bus perduotas balandžio mėnesio posėdyje, jeigu, kaip minėjo meras, Kauno apskrities aviacijos sporto klubui ir Prienų aeroklubui pavyks susitarti ir rasti kompromisą.
Visuose sprendimuose įrašyta sąlyga – perduotas turtas turės būti naudojamas panaudos gavėjo veikloms (išskyrus komercinę veiklą) vykdyti. Kai kurių Tarybos narių nuomone, sukontroliuoti, ar klubai neužsiims komercine veikla, bus itin sunku.

Vienašališkai nutraukė bendradarbiavimo sutartis

Dauguma Tarybos narių pritarė, kad būtų nutrauktos bendradarbiavimo sutartys su Medvežjegorsko miestu (Karelijos Respublika, Rusijos Federacija) ir su Naugarduko rajonu (Baltarusijos Respublika).
Dalė Lazauskienė