Vytenis Povilas Andriukaitis – apie karą Ukrainoje, maisto krizę ir klimato kaitą

Šią savaitę Birštone Trečiojo amžiaus universiteto dekanės Nijolės Jakimonienės ir studentų kvietimu lankęsis svečias Pasaulio sveikatos organizacijos specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS savo paskaitoje akcentavo, kad gyvename itin komplikuotu metu, kuomet žmonija atsidūrė prie išlikimo ribos, kurią peržengus kelio atgal nebus. Todėl, pasak jo, dabar itin svarbu rasti savalaikius sprendimus, kurie padėtų įveikti vienu metu kilusių globalių iššūkių visumą.

PSO specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis – Birštono TAU studentų auditorijoje. Renginyje dalyvavo ir Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė.

Žemės ūkis tampa strateginės svarbos sritimi
Kalbėdamas apie situaciją Ukrainoje, Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis išsakė susirūpinimą dėl šią šalį ištikusios milžiniškos humanitarinės katastrofos, kuri turės neigiamų padarinių visam pasauliui ir Lietuvai.
– Gyvename karo atmosferoje, mus supantis informacinis laukas dirgina psichinę sveikatą. Nerimas ir neapibrėžtumas dėl nesibaigiančios pandemijos ir karo grėsmės turi neigiamų pasekmių visuomenei, kelia smurto artimoje aplinkoje bangą, nuo agresijos apraiškų itin kenčia moterys. Ukrainoje dar nenuslopo COVID-19 pandemijos banga, šioje šalyje vakcinuota per 40 proc. gyventojų, todėl su karo pabėgėlių srautais gali atkeliauti naujos koronaviruso atmainos. Mūsų sveikatos priežiūros įstaigoms tai bus iššūkis, apsaugant ir savo gyventojus, ir atvykusius, – įspėjo Vytenis Povilas Andriukaitis.
Tačiau minėti veiksniai, pasak jo, yra tik viena neigiamų aspektų kombinacija:
– Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas savo kreipimesi įspėjo, kad dėl Rusijos karo Ukrainoje gali kilti pasaulinė bado krizė. Ukraina yra viena didžiausių grūdų, kukurūzų, saulėgrąžų sėklų eksportuotojų pasaulyje, taip pat ji vaidina didelį vaidmenį aprūpinant pasaulį kiaušiniais, paukštiena, daržovėmis, vaisiais ir kitais maisto produktais. Dėl karinių veiksmų kyla pavojus, jog Ukraina neapsės visų savo laukų. Jeigu šalis neužaugins tokio derliaus, koks buvo prieš metus, sutriks maisto gamybos grandinės, trečiosios pasaulio šalys badaus…

Reali Lietuvos pagalba Ukrainai
Anot V.P. Andriukaičio, dėl klimato kaitos sukeltų sausrų ir karo maisto krizė gresia jau šį rudenį. JT maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio bankas ir Europos Komisija paskelbė nerimą keliančias šių metų prognozes dėl labai greitai augančių pasaulio maisto, energijos išteklių, kuro, trąšų, pesticidų ir sėklų kainų.
V.P.Andriukaičio pastebėjimu, esant tokiai situacijai, Lietuvos žemdirbiams gyvybiškai svarbu šiemet didinti žemės ūkio produktų gamybos apimtis, jais aprūpinti ir savo, ir kovojančios Ukrainos gyventojus.
„Tai yra ir mūsų kovos už Ukrainos pergalę reikalas. Šis strateginis Lietuvos tikslas reikalauja skubių Vyriausybės veiksmų žemės ūkio sektoriuje jau dabar, nes pavasario sėjos neatidėsi,“ – sakė jis.
Tiesa, įgyvendinti šiuos tikslus bus nelengva ne tik dėl išaugusių degalų, sėklų, trąšų, pesticidų kainų. Lietuvos įmones, gaminančias trąšas bei kurą, palietė Rusijai bei Baltarusijai taikomos sankcijos. Akivaizdūs sunkumai ištiko „Achemos“, „Mažeikių naftos“ ir „Lifosos“ įmones, tai paveiks žemdirbių apsirūpinimą darbymečiui. Todėl, V.Andriukaičio teigimu, šiuo įtemptu metu labai svarbu rasti tinkamus sprendimus ir padėti mūsų ūkiui.
Nepriklausomybės akto signataras paragino Vyriausybę skubiai parengti strateginių veiksmų planus, kokių priemonių reikėtų imtis trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais, t. y. nuo pat sėjos iki derliaus nuėmimo bei sandėliavimo. V.P. Andriukaičio siūlymu, būtina sumažinti akcizus žemės ūkyje naudojamiems degalams, numatyti PVM lengvatas žemės ūkio veiklai reikalingoms prekėms, pelno mokesčio atidėjimus žemės ūkio subjektams, skirti subsidijas trąšoms ir kt.
Anot jo, šiuo metu turėtų būti keliamas pirmaeilis uždavinys apsirūpinti būtiniausiais maisto produktais, sukaupti nacionalinį maisto produktų rezervą, apsaugant pažeidžiamas gyventojų grupes. Siekiant, kad visi žemės ūkio sektoriai dirbtų maksimaliu pajėgumu, reikėtų teikti visokeriopą pagalbą žemdirbiams, laikinai „užšaldyti“ visus biurokratinius ribojimus, bereikalingą jų veiklos kontrolę ir t.t.

„Žaliojo kurso“ iniciatyvos turi rūpėti kiekvienam
Vytenis Povilas Andriukaitis – buvęs Europos Sąjungos komisaras, atsakingas už maisto saugą, todėl savo pranešime Birštono TAU studentams jis nemažai laiko skyrė ir vienam didžiausių žmonijos iššūkių – klimato kaitai ir kovos su globaliniu atšilimu strategijai. Europos Komisija yra išsikėlusi Europos žaliojo kurso tikslą – iki 2050 metų tapti pirmuoju klimatui neutraliu kontinentu. Pasak V.P. Andriukaičio, tai labai ambicingas tikslas, bet įmanomas, nors bus labai sunku perorganizuoti visą gamybą, pereiti prie netaršių technologijų, apsirūpinti energija iš atsinaujinančių šaltinių ir vystyti žiedinę ekonomiką be atliekų. Įgyvendinti šiuos sprendimus reikės ir politinės valios, ir lėšų.
Visgi Europoje jau yra tvarių ir išmanių miestų, kuriuose įgyvendinti neturintys neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai sprendimai. Tokiu žaliu ir sveiku, neutraliu klimatui miestu, anot V.P.Andriukaičio, ateityje gali tapti ir Birštonas, kuris praėjusiais metais jau gavo Aplinkos ministerijos apdovanojimą – „Auksinę krivūlę“, skirtą už „Žaliąjį pokytį“.
Pranešėjas akcentavo, kad klimato kaitos pasekmės gali būti labai skaudžios ir sukelti negrįžtamus procesus, todėl kovoti su šiuo iššūkiu reikia nedelsiant, pirmiausia skatinant visuomenių sąmoningumą, skiriant didelį dėmesį aplinkosauginiam švietimui.
V.P.Andriukaitis kalbėjo apie tai, ką gali nuveikti atskiros šalys, miestai ir galiausiai kiekvienas iš mūsų savo veiksmais bei iniciatyvomis, pavyzdžiui, atsisakydami iškastinio kuro, taršių automobilių, renovuodami gyvenamuosius namus, naudodami žaliąją energiją, rūšiuodami atliekas, mažindami vartojimą ir pan.
Pasak V.P.Andriukaičio, po pramonės revoliucijos visuotinai įsigalėjęs ekonomikos modelis pagal principą „gamink – vartok – išmesk“ tapo pražūtingas, todėl kiekvieno sąmonėje jis turi transformuotis į kitą, kurio svarbą pabrėžia ir Europos Komisija – „gamink taupiai – vartok tausojančiai“, tai reiškia „neišmesk, o perdirbk ir vartok“.
Susitikimo pabaigoje svečias atsakė į birštoniečiams rūpimus klausimus dėl robotizacijos, elektromobilių prieinamumo ir mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams ir kt.
Dalė Lazauskienė