Lituanicos sugrįžimas

Pirmasis Bellancos skrydis.

„Smagu pranešti, kad artėja diena, kai į Lietuvos padangę pirmą kartą pakils 1929 m. gamybos lėktuvas Bellanca CH-300 Pacemaker. Tai – vienas iš dviejų tokių lėktuvų visame pasaulyje. 1932 metais tokį pat lėktuvą įsigiję lietuviai pilotai Steponas Darius ir Stasys Girėnas pritaikė jį transatlantiniam skrydžiui ir pavadino Lituanica. 1933 m. liepos 15 d. pakilę iš Čikagos su Lituanica jie perskrido Atlanto vandenyną. Deja, skrydis baigėsi tragiškai: liepos 17 d. lėktuvas nukrito ir sudužo Vokietijoje, iki galutinio tikslo – Kauno – likus 600 km.

Po skrydžio R. Paksas ir R. Noreika neslėpė šypsenų.

Dėkojame UAB „Termikas“ specialistams, kurie per kelis įtempto darbo mėnesius parengė šią gražuolę Bellanca pirmam skrydžiui. VšĮ Lituanica institutas ir Rolandas Paksas kovo mėn. 20 d. 14 val. maloniai kviečia atvykti prie Pociūnų aerodromo angaro kartu pasidžiaugti ir tapti šio pirmojo naujosios Lituanicos skrydžio liudininkais“, – aviacijos gerbėjams rašė ANBO lakūnas Robertas Noreika.
Į kvietimą atsiliepė daug žmonių ir Bellancos skrydis Pociūnuose tapo įspūdinga aviacijos švente.

Dariaus ir Girėno skrydis.

Vienas iš renginio organizatorių Gintaras Šurkus prisiminė, kad ši idėja gimė netikėtai. – Kartą Rolandas prakalbo apie tai, kad pasaulyje yra dvi skraidančios Bellancos. Vieną nupirkus ir pritaikius transatlantiniam skrydžiui, skristume per Atlantą. Suabejojus, ar tai įmanoma, išgirdau: „jei nori, viskas įmanoma“. Bellanca jau čia ir trečdalis kelio įveikta. Beliko ją perdaryti į Lituanicą ir perskristi Atlantą, – sakė Pakso bendramintis.
Pinigai, anot Šurkaus, yra organizatorių reikalas, o šios idėjos palaikytojams tereikia trumpąja žinute paaukoti po eurą.

Bellancos kelionė į aerodromą.

– Mums reikia ne pinigų, bet 25 tūkstančių pritariančiųjų šiai idėjai įgyvendinti. Darius ir Girėnas savo skrydį skyrė jaunai Lietuvai. Jie žuvo, bet tapo Lietuvos didvyriai. Jokia tauta be savo didvyrių negali išlikti. Jei juos užmiršime, išnyksime. Mūsų tikslas – padaryti kažką įdomaus ir prisiminti Darių ir Girėną. Sieksim su Dievu ir jūsų pagalba, – kviesdamas burtis draugėn kalbėjo G. Šurkus.
R. Paksas, padėkojęs šio gražaus įvykio liudininkams, į Bellancą sėdo kartu su R. Noreika. Nuriedėję į kitą aerodromo galą atplyšo nuo žemės ir lėtai pakilo į padangę. Paskraidę apie ketvirtį valandos pilotai leidosi žemyn. Sutikti plojimais dalinosi įspūdžiais.

G. Šurkus su žmona pristatė ir savo knygą apie Dariaus ir Girėno žūties priežastį.

– Lėktuvas labai gležnas ir kol taps Lituanica, reiks gerokai jį sustiprinti, kad pakeltų tris kartus daugiau svorio, nei pats sveria. Devyniasdešimt metų nubėgo į priekį. Šiandien yra kitos aerodinaminės žinios, navigacinė įranga, valdymas, galimybės. Darysime viską, kad galėtume perskristi Atlantą ir įveikti tuos 8000 km, – sakė R. Paksas.
Beje, Pociūnuose Bellanca pirmąkart pakilo kovo 18 d. Tuomet su R. Paksu skrido UAB „Sportinė aviacija ir ko“ direktorius Vytautas Mačiulis. Tądien pilotai planavo po aerodromą tik „pasivažinėti“. Neatlaikė vyrų širdys ir… pakilo.
Onutė Valkauskienė
Nuotraukos autorės

Nuotrauka atminčiai. UAB Termikas darbuotojai prieš išvežant į aerodromą.

Rubrikoje Mūsų kraštas. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *