Kad kelio Kaunas–Prienai–Alytus darbai neatsidurtų podukros vietoje…

Nors mūsų krašto žmonėms labai rūpimas kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus rekonstrukcijos projektas ir yra įrašytas į Vyriausybės programą, bet jo įgyvendinimo eiga kelia abejonių ir vietos verslininkams bei gyventojams, ir politikams.
Apie tai, kiek pasistūmėjo viso projekto procesas, kokie darbai planuojami artimiausiu metu, buvo diskutuojama ir Seimo nario Andriaus Kupčinsko iniciatyva surengtame Kauno regiono ir Dzūkų tarpparlamentinių grupių susitikime su Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) atstovais.
Ir projektą pristačiusių susisiekimo viceministro Juliaus Skačkausko, ir LAKD atstovų teigimu, darbai vyksta pagal planą. Praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje buvo priimtas sprendimas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros inicijavimo, o gruodį pasirašyta paslaugų sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto parengimo ir įgyvendinimo. Šių metų kovą pateikti prašymai Nacionalinei žemės tarnybai pradėti žemės paėmimo procedūras (kovo 16 d. Kauno r., kovo 18 d. – Prienų r.).
Pasak susitikimo dalyvių, žemės paėmimas – viena iš sudėtingiausių projekto eigos dalių. Rekonstruojamo kelio ruožo reikmėms reikės paimti apie 42 ha žemės, kurios savininkais yra beveik 300 žmonių. Būtent žemių išpirkimo procedūra, kuri turėtų būti baigta įgyvendinti 2023 metais, kaip kalbėjo Seimo narys A. Kupčinskas, ir kelia gyventojams daugiausia nuogąstavimų. Jų, matyt, kyla ir dėl to, kad minėti klausimai viešai neaptariami. Replikuodamas į tai Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento Plėtros ir inovacijų skyriaus vedėjas Vytautas Palevičius sakė, kad apie turto vertinimo procedūras ir matavimus gyventojai bus informuojami kas mėnesį, o tokios nuostatos, kaip susitikimai su gyventojais, dokumentuose nėra.
Visgi Seimo nariams pavyko už projekto įgyvendinimą atsakingus valdžios žmones įtikinti, kad tokių susitikimų reikia. Artimiausias jų, Seimo nario Andriaus Palionio, siūlymu, turėtų būti surengtas Išlauže, nes kaip tik daugiausia nerimo ir nežinios ir „vaikšto“ apie Išlaužą.
Seimo nariams taip pat kilo abejonių dėl naujų priešprojektinių sprendimų plano rengimo, kuriame būtų analizuojamos net keturios projekto įgyvendinimo alternatyvos, nors buvo numatyta alternatyva 2+1. Toks buvo ir politinis sutarimas. Kiek užtruks nauji vertinimai ir ar nesikeis dėl to projekto įgyvendinimo biudžetas ir terminai?
LAKD Transporto infrastruktūros planavimo skyriaus vadovo Justo Norbuto teigimu, keičiantis eismo srautams, svarbu pasitikrinti, ar projekte pasirinktas tinkamas variantas, kur tikrai reikia jungiamųjų kelių, o kad ir kokie bebūtų pakeitimai, jie turi tilpti projekto ribose.
Posėdyje kalbėta ir apie darbus, kuriuos reikėtų atlikti čia ir dabar. Seimo nariai atkreipė dėmesį į ypač avaringą kelio atkarpą ties Pakuonio ir Rokų sankryža. Vieni dėl to, kad šioje vietoje labai siauras miško ruožas, dažnai išbėgantys žvėrys sukelia avaringas situacijas. Seimo nariai siūlė savo variantus dėl medžių iškirtimo ar tvoros įrengimo, valdininkai gi sakė, kad reikia palaukti projektuotojų vertinimų ir siūlymų, kaip eleminuoti problemą.
Seimo nariai taip pat turėjo priekaištų dėl kelio priežiūros darbų. Pasak Seimo nario A. Kupčinsko, važiuojant iš Prienų į Kauną yra tokių ruožų, kad kitąkart į klinikas skubantys greitosios pagalbos automobiliai gali ir nespėti nuvežti ligonių, kuriems reikalinga skubi pagalba. Pasakymas, kad duobes kelininkai užtaiso per 24 valandas realybėje, praktikoje, deja, retai pasitvirtina.
Posėdyje buvo keliami klausimai ir dėl specialaus plano kelio ruože nuo Prienų iki Alytaus rengimo, darbų atlikimo terminų, procedūrų vilkinimo ir kitų su projekto įgyvendinimo eiga susijusių klausimų. Seimo narys Vytautas Bakas piktinosi, kad kol kas daugiausia kalbama būsimuoju laiku: siųsim, gausim… Pasak jo, užtenka maskuotis raštais, terminais, įgaliojimais, reikia kalbėti atviriau ir „nekabinti makaronų“. Jeigu keliui suteiktas ypatingos svarbos statusas, tai jo privalu ir siekti.
Jam antrino ir susitikimo iniciatorius A. Kupčinskas, kviesdamas visus vienyti jėgas, kad taip ilgai brandintas kelio Kaunas–Prienai–Alytus rekonstrukcijos projektas neatsidurtų podukros vietoje.
Susitikimas baigėsi sutarimu nuolat aptarti darbų eigą ir kylančias problemas ir, kaip sakė Seimo narys Justinas Urbanavičius, padėti institucijoms viduje rasti sprendimus. Viliamasi, kad ir prisijungimas prie bendros švieslentės, t.y. galimybės stebėti darbus, bus abipusiai naudingas.
Ramutė Šimukauskaitė