Kovas – storosios žarnos vėžio prevencijai skirtas mėnuo

Deja, koronaviruso pandemijos metu ženkliai sumažėjo gyventojų aktyvumas tirtis pagal prevencines sveikatos programas, tarp jų – ir storosios žarnos. Valstybinės ligonių kasos (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2021 m. storosios žarnos vėžio diagnostikos programoje dalyvavo 175 tūkst.  žmonių – tai 33 proc. mažiau nei 2019 metais. Kodėl svarbu laiku tikrintis sveikatą, primena LSMU Kauno klinikų Chirurgijos klinikos prof. Žilvinas Saladžinskas.

„Pasinaudokite savalaike storžarnės patikros programa, nes nustačius storosios žarnos vėžį ankstyvoje stadijoje, jo gydymas gali būti efektyvus“, – teigia LSMU Kauno klinikų Chirurgijos klinikos prof. Žilvinas Saladžinskas.

– Kodėl žmonėms derėtų atkreipti dėmesį į storžarnės patikrą?
– Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 1500 storosios žarnos vėžio atvejų. Mirčių nuo piktybinių navikų struktūroje storosios žarnos vėžys – antroje vietoje po plaučių vėžio. Susirgimų kasmet daugėja, nes, deja, pacientai jau sirgdami ilgai nejaučia jokių ligos požymių. Atkreiptinas dėmesys, kad nustačius storosios žarnos vėžį ankstyvosiose stadijose, jo gydymas gali būti efektyvus.
O sergant IV vėlyvosios stadijos storžarnės vėžiu – jį gydyti sudėtingiau.
Štai kodėl svarbu savalaikiai atlikti ankstyvąją ligos diagnostiką.
– Kam atliekama storosios žarnos ankstyvoji diagnostika?
– Lietuvoje nuo 2014 m. liepos 1 d. vykdoma storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa teikiama asmenims nuo 50-ties iki 74 metų (imtinai) amžiaus. Ja pasinaudoti galima kartą kas dvejus metus Šioje programoje dalyvaujantiems asmenims, kurie apsidraudę privalomuoju sveikatos draudimu, paslaugos teikiamos nemokamai, jas apmoka ligonių kasos.
Nepatekus į nustatyto amžiaus grupę, bet jaučiantis blogai, derėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Atlikus būtinus tyrimus, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.
– Kokie atliekami tyrimai?
– Yra atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas, jei teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą atlikti kolonoskopiją (storosios žarnos endoskopinį tyrimą), o reikalui esant – biopsiją. Šie tyrimai patvirtins arba paneigs storosios žarnos vėžio diagnozę.
VLK duomenimis, tik 34 proc. visų storosios žarnos vėžio atvejų Lietuvoje nustatomi I – II stadijų, o 17 proc. abiejų lyčių pacientų iš karto nustatomas IV stadijos vėžys.
– Jeigu storojoje žarnoje pakitimų nėra, kada vėl tikslinga atlikti kolonoskopiją?
– Kolonoskopijos metu nustačius, kad storoji žarna normali, pacientas tiriamas pakartotinai ne anksčiau nei po 10 metų.
– Dėkojame už svarbų priminimą. Tikimės, kad pacientai, nepaisant karo įvykių Ukrainoje, bus atidesni savo sveikatai ir laiku kreipsis dėl storžarnės patikros į savo šeimos gydytoją.
Veronika Pečkienė

VLK užsakymu pernai atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad mažiausiai žmonės žino apie storosios žarnos vėžio prevencinę programą (žino 58 proc. apklaustųjų), daugiausia – gimdos kaklelio (66 proc.) ir krūties vėžio (65 proc.).
Dalyvavę storosios žarnos vėžio prevencinėje programoje nurodė vos 10 proc. apklaustųjų, tuo metu gimdos kaklelio vėžio – 26 procentai.

Rubrikoje Sveikata ir socialinė apsauga. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *