Drąsios ukrainietės, gelbėdamosi nuo karo, iki Prienų įveikė tolimą kelią

Aliona Lariuk su savo ketverių metų sūneliu ir mama Viera Koval jau kelinta diena gyvena Prienuose, pas juos priglaudusią, anksčiau jiems nepažįstamą jauną šeimą. Prasidėjus bombardavimui, kurio aidas atsklido iki jų miesto Biela Cerkva, esančio 70 km nuo Kijevo, moterys teturėjo laiko keliems skambučiams…
Paskubomis į lagaminą susimetė būtiniausius daiktus, pričiupo katę, užsipylė į automobilį degalų ir išvažiavo Ukrainos bei Lenkijos sienos kryptimi, ilgai klaidžiodamos nežinomais keliais, sutikdamos karinę techniką, strigdamos automobilių spūstyse. Visą laiką prie vairo sėdėjusi nėščia Aliona nusnūsdavo tik trumpam, po pusvalandžio mama ją pažadindavo, ir moterys vėl sugrįždavo į kelią…
Pasiekti Lietuvą karo pabėgėlėms prireikė penkių parų. Šiandien trijų asmenų šeima patogiai įsikūrusi juos priėmusioje, Prienuose gerai pažįstamų, bendruomeniškų žmonių šeimoje ir yra nepaprastai dėkinga jiems už suteiktą pastogę, už rūpestį, kuriuo yra apgaubta.
Moterys su ašaromis akyse dėkoja visiems geros valios žmonėms, kurie, sužinoję apie jų atvykimą, surinko ir atvežė daugybę įsikūrimui reikalingų daiktų, drabužių, pasisiūlė netgi aprūpinti kasdiene duona…
Vis tik darbščios ir tvirto būdo ukrainietės nenori tapti išlaikytinėmis, tik atsigavusios po bemiegių naktų ir kelionės metu patirto streso bei sunkumų, jos ieško būdų, kaip užsidirbti pačioms.
Pensijoje esanti Viera šeimininkės paprašė siūlų ir mezga jai kojines. O Aliona, pagal profesiją konditerė, prieš karą savo mieste sukūrusi šeimos verslą, pradėjo šeimininkauti virtuvėje ir kepti tortus. Ji viliasi, kad galbūt atsiras prieniečių, kurie užsisakys pas ją įvairių kepinių savo švenčių stalui.
Drąsios ukrainietės daug paaukojo už tai, kad galėtų jaunąją kartą auginti saugioje aplinkoje, toli nuo krentančių bombų… Alionos ir Vieros pasakojimą skaitykite ketvirtadienio „Gyvenimo“ laikraštyje.