Tylos valandos…

Šį rytą pabudau labai anksti, dar protamsiais. Miego nebesinorėjo, o kažkoks neramus sapnas dingo iš atminties, palikęs tik maudulį krūtinėje. Priėjau prie lango. Tolumoje vos vos brėško, rausva pašvaistė dažė siaurutį dangaus ruoželį. Pro belapius medžius matėsi netoliese esančio vaikų darželio pastatas, gatvės ruoželis. Dar nei pralekiančių mašinų, nei praeivių. Tik tyla… kambaryje ir už lango.
Tokia tyla, kad suklusau ir netikiu pati – nejau pas mus toks ramus ir taikus rytas? Kai galvoje ir mintyse be perstojo vienas kitą keičia karo vaizdai, sprogimai, griūtys, tankų riaumojimai? Ne, ne filmų prieš miegą prisižiūrėjau. Kaip ir jūs visi negaliu šiomis dienomis atsitraukti nuo televizoriaus ekrano, kompiuterio, telefono. Štai, nors netikėjome, ir mūsų karta sulaukė ne tik pandemijos, bet ir pačio blogiausio, kas gali nutikti – karo. Jis vyksta visai šalia, netoliese, taikioje, savo laisvę ir nepriklausomybę ginančioje šalyje. Ten žūsta žmonės – kariai, civiliai, vaikai… Visas pasaulis sukrėstas, nes neįmanoma suvokti agresoriaus užmačių. Tylos ten dabar nėra.
Pasaulis sukrėstas ir suklusęs, kaip ir pirmomis pandemijos dienomis. Dabar imasi veiksmų visi, kiekvienas pagal savo statusą ir išgales. Nuo valstybių vadovų, priimančių svarbius sprendimus, iki vaikų, kurie pasiryžę net patį mylimiausią savo žaislą atiduoti namų netekusiam mažam nepažįstamajam. Dar malda. Nuoširdi, iš visos širdies, nes tik ji ramina ir teikia viltį – tiesa ir taika turi laimėti.
Žiūriu į auštantį rytą už lango, į bundantį savo miestelį. Jau sužibo šviesa vaikų darželio lange. Anksčiausiai į darbą skubančios mamos tuoj atves dar kiek užmiegotom akelėm savo mažuosius, bučiuos, ramins, žadės kuo greičiau ateiti jų pasiimti. Diena gal bus rami, gal sulauksime ir gerų naujienų. Bet šiame beprotiškai nenuspėjamame pasaulio šurmulyje gali atsitikti visko, gal net neskaitysit tų mano pabirusių eilučių. Kas žino.
Ir staiga taip skausmingai suvokiu, kokios nenusakomai brangios yra tos tylos ir ramybės valandos, ta lėtai ir taikiai švintanti padangė virš mūsų naujos dienos. Tegul joje nebūna vietos beprasmiams tarpusavio ginčams, pavydui, kerštui, apgaulei. Meilės ir santarvės mums visiems, taikos ir ramybės pasauliui!
Jus mylinti Augustina


Kovo mėnesio priminimai…

Vienaip ar kitaip visi per Užgavėnes varėme tą nenaudėlę žiemą iš savo kiemo: kad ir kiek baltų, malonių ir linksmų akimirkų ji mums besuteiktų, ateina laikas pasakyti – gana, jau pavasaris už lango. O ir patiems sau tenka priminti, kad nebėra kada vartytis ant šiltos krosnies – nori nenori, o pailgėjusi diena ir vis ryškesnė saulė skubina sukrusti, imtis neatidėliotinų pavasario darbų.
Šiomis dienomis stojo mėnulio jaunatis. Ji bus iki kovo 10 d. Sako, kad per ją gerai naikinti kenkėjus, šalinti sergančias ir nudžiūvusias šakas, ūglius. Dar galioja taisyklė, kad augalus, kurie stiebiasi į viršų savo naudingąja dalimi, reikia sėti per jaunatį, o šakniavaisius – per delčią.
Jei esate mėnulio kalendoriaus šalininkai, tai šio mėnesio geriausios dienos yra: 3, 5 ,9, 12, 13, 23, 26, 27, 30. Prasčiausios dienos: 1, 6, 10, 14, 15, 17, 21, 31.
Kovo 4 d. sveikinsime Šv. Kazimierus, šurmuliuosime mugėse. Kovo 10 d. – 40 šventųjų kankinių diena, 40 paukščių diena, kovo 19 d. – Šv. Juozapas, Pempių diena, kovo 20 – Žemės diena, pavasario lygiadienis, kovo 25 d. – Gandrinės. Štai kiek gražių pavasario švenčių žada mums pirmasis pavasario mėnuo! Tačiau ir darbų ne ką mažiau….

Namams…
Šviesesnės dienos kitu žvilgsniu skatina pažvelgti ir į savo namus. Kritiškai apžvelgę įvairias būsto kertes, tikrai galime pamatyti ne tik susikaupusių nereikalingų daiktų, bet ir prašyte besiprašančių meistro rankų probleminių vietų.
Štai įstiklinti balkonai dažnai po žiemos papeliję – džiaustėme skalbinius, pamiršdavome atverti balkono langus, o ir sukrauti daiktai, ypač seni laikraščiai, žurnalai pritraukia drėgmę. Dar šiltesniuose – laikėme ir įvairius augalus. Kuo skubiau saulėtomis dienomis juos vėdinkime, valykime pelėsį. Prieš valant reikia paviršių sudrėkinti, kad sporos nepatektų ant kitų paviršių, gramdykite plieniniu šepečiu.
Išvalytas vietas reikia išpurkšti antiseptiku. Puikus naminis antiseptikas yra actas, tinka soda, boraksas, vandenilio peroksidas, amoniakas, chloro pagrindu pagamintos buitinės chemijos priemonės ir kita. Jeigu įsiskverbta giliai, teks pašalinti didesnį paviršiaus sluoksnį.
Teiraukitės tam tikslui skirtų priemonių ir buitinių cheminių prekių skyriuose. Pelėsis – tai grybas, kuris mėgsta drėgmę ir nebijo šalčio. Jei namuose visur sausa ir švaru, pelėsiui vietos nėra. Tačiau jis nesunkiai gali įsiveisti vonioje. Apžiūrėkite visus kampus ir kampelius atidžiai. Taip pat ir baldų, kurie gali sudrėkti, paviršius. Atminkite, kad tai ne tik estetinis patalpų subjaurojimas – pelėsio sporos gali sukelti alergiją, kvėpavimo takų ligas.
Namuose ypač reikli ir pastabi yra moters akis – ji tikrai pastebės trūkumus, kurie gal visai nekliudė žiemos metu. Tikriausiai norėsis jau pavasario sezonui šviesesnių ir lengvesnių užuolaidų, kitų uždangalų, linksmesnių spalvų pagalvėlių. Gal ir naujo grindų takelio – jų tikrai didelis pasirinkimas ir nuolaidos prekybos centruose.
O jeigu užsukote į sodybą, tai gal akis užkliuvo ir už kokio seno baldo, kurį restauravę savo jėgomis pagyvintumėte terasą ar kitą poilsio vietą. Patarimų, kaip atgaivinti naujam gyvenimui seną krėslą, stalą, kėdę ar kokią lentynėlę, tikrai apstu internete, yra ir literatūros. Reikės tik kruopštumo, išmonės ir kantrybės.
Kad ir ką sugalvosite keisti savo interjere, jau vasario mėnesį priminėme, kad šiais metais dizaineriai rekomenduoja sekti mada ir namų interjere naudoti medžiagas, artimas gamtai – medį, akmenį, molį, stiklą, liną, drobę, odą ir panašiai. Spalvas rinkitės žemiškas – medaus, kavos, medžio, akmens pilkumo ir madingiausias – violetinio atspalvio detales.

Gėlininkui…
Kovo mėnuo – bundančių iš po žiemos gėlių laikas. Neatsidžiaugiame subaltavusiais snieguolių kupsteliais, krokų taurelėmis, jau drąsiai išsiskleidė senokai iš po sniego geltonavę erenčiai. Svogūnines gėles (krokus, snieguoles) patręškite azoto trąšomis (10 g į 1 kv. m), arba amonio sulfatu (1 šaukštas – 1 kibirui vandens). Jeigu koks plotelis šių gražuolių žydi toje pačioje vietoje jau keletą metų, praverstų patręšti dolomitmilčiais (1 kg į 1 kv.m).
Jei vasarį pasėjote ilgiau dygstančių vienmečių gėlių, tikriausiai laikas jas pikiuoti. O jei planuojate berti vasarinių gėlių sėklas į neapšildomą šiltnamį, tą jau galite daryti mėnesio viduryje. Pasėję ratilius, kininius gvazdikus, verbenas, raudonžiedžius šalavijus, tikrai laiku turėsite jų daigų persodinimui po visų šalnų į nuolatinę vietą.
Mėnesio viduryje į dėžutes galime berti smulkias mūsų mėgstamų petunijų sėkleles, jas lengvai užberkite smėliu. Sėkite kuo rečiau ir laikykite 18–20 OC temperatūroje. Sudygsta po 10–12 dienų, o kiek paaugusias galima bus pikiuoti 2–3 cm atstumu. Žiedų sulauksite po 70–75 dienų. Visą vasarą, būdamos nereiklios, gerai pakenčiančios sausrą, gerai augančios ir lietingą vasarą, savo mielais žiedais jos džiugins iki vėlyvųjų šalnų. Verta pamėginti užsiauginti jų patiems.
Tas pats ir su ratiliais – anksčiau sulauksite žydėjimo šį mėnesį pasodinę jų į dėžutes ar šiltnamiuose. Labai gerai prieš sėją sėklas pamirkyti 15 min. kalio permanganate (1 g litrui vandens). Po to perplauti vandeniu ir sėti. Jeigu užbersite švariu upės smėliu, daigai augs sveikesni. Dygsta esant 18–20 laipsnių temperatūrai, vėliau daigams augti užtenka ir žemesnės temperatūros. Sėklos ypač smulkios, viename grame jų yra apie 300.
Laikas šiltnamyje į dėžutes rikiuotis kanams, į šiltesnę patalpą verta įnešti jurginų gumbus. Apibėrę juos durpėmis paspartinsite dygimą ir žydėjimą. Pačioje kovo pabaigoje jau susirūpinkite ir daugiamečių, vasarą ir rudenį žydinčių gėlių dauginimu, persodinimu.
Kambarinės gėlės sparčiai bunda. Galima jas pamažėle persodinti ar pakeisti viršutinį žemių sluoksnį, intensyviau laistyti, purkšti. Genėkite ir formuokite fikusus, oleandrus, kinrožes, pelargonijas. Nugenėtus ūglius pamerkite į vandenį, tegul šaknijasi. Galima susmeigti į smėlį. Į šviesesnę vietą perkelkite vėsiau žiemojusius kaktusus.

Sodininkui, daržininkui…
Ne laikas sode nuimti mulčą ar dangalus nuo rožių ar kitų augalų, bet pravėdinti jau galima. Padarykite angas ar tiesiog pakilnokite, išvėdinkite ir vėl pridenkite.
Apžiūrėkite daugiamečius augalus – reikia pašalinti nušalusias, nudžiūvusias šakas, kad netrukdytų augti naujiems stiebams.
Jei jūsų sode veja pakankamai pradžiūvusi, pats laikas stoti į kovą su samanomis – tręšti ją. Jei naudosite organines medžiagas (granuliuotas gyvulines trąšas), žolė augs kiek lėčiau. Trąšų reikės 10 kg/100 kv. m ir berti geriausia tuomet, kai žolė pradeda dygti. Tręšti pakaks vieną kartą. Jei rinksitės dirbtines vejos trąšas (NPK), nelaukite ir tręškite jau dabar, kovo pradžioje. Berkite 2,5 kg/100 kv. m. Vėliau teks dar pakartoti birželį ir rugsėjį.
Pirmąjį kovo dešimtadienį į šildomą šiltnamį ar į dėžutes reikėtų pasisėti daigams ankstyvųjų bei žiedinių kopūstų, salierų, porų, svogūnų, salotų. Taip pat ir žalumynų – laiškinių svogūnų, špinatų, ridikėlių ir kt. Į nešildomą šiltnamį sėkite vėliau, antroje mėnesio pusėje.
Kovo 7, 8, 9, 12 dienomis pagal Mėnulio kalendorių labai gerai sėti tas daržoves, kurios augina mums vertingus lapus – salotas, krapus, petražoles, špinatus, vasarinius kopūstus, vienmetes gėles ir vaistines žoles.
Žiedus, vaisius ir grūdus brandinančius augalus labai gerai berti 12, 13, 16, 18 ir 19 kovo dienomis. Tai – pomidorus, baklažanus, agurkus, moliūgus, pupeles, žirnius, saldžiuosius pipirus, žieminius kopūstus, daugiametes kambarines gėles, braškes, žemuoges.
Agurkų ir pomidorų sėjos laiką jau esame ne kartą aptarę – tai labai priklauso nuo to, kur ir kaip vėliau juos auginsite. Atviram gruntui tiks ankstyvosios ir vidutinio ankstyvumo veislės. Galite ir verta plačiau pasidomėti veislėmis ir jų auginimo terminais specialioje literatūroje. Net ir patyrę daržininkai renkasi po kelias veisles, taip sumažindami riziką likti be derliaus. Nepulkite stačia galva į naujoves, kuriomis dalinamasi internete.
Atkreipkite dėmesį į naujas pomidorų veisles – Armira (vidutinio ankstyvumo, vaisiai tvirti, mėsingi, skanūs), Saratoga (VA, stipri šaknų sistema, labai gerai veda vaisius įvairioje temperatūroje, Nikolina (labai skanius vaisius vedantis hibridas, vaisiai briaunoti, šokoladinės spalvos, Gourmansun (mėsingi, labai skanūs, kvapūs, beveik be sėklų vaisiai).
Mėnesio viduryje jau galima pradėti daiginti bulves.
Pastaraisiais metais pamėgome auginti soduose remontantines avietes ir mėgautis jų derliumi iki vėlyvo rudens. Tačiau šaltesniu oru dalis uogų nebespėja sunokti… Kad taip neatsitiktų, o derlių paankstintume, specialistai pataria jas anksti, dar neišėjus pašalui, išgenėti, gerai patręšti kompostu (5–6 kg/1 kv.m) arba praskiestu vištų mėšlu (1:20). Taip pat reikia tręšti fosforo ir kalio trąšomis pavasarį ir žydėjimo metu.
Genėti reikia iki pat žemės paviršiaus šį mėnesį ir, pridengus agroplėvele, laikyti uždengtas apie 7 savaites. Taip galima labai stipriai paspartinti aviečių auginimą ir paankstinti derlių. Nereikia pamiršti, kad remontantinių aviečių derlių lemia ir maisto medžiagų garantija. Norėdami išvengti grybinių aviečių susirgimų, pavasarį avietes nupurkškite 1 proc. „Bordo“ skysčiu, dirvą išpurenkite.
Dar pats metas patikrinti ir susirašyti – gal kokių naujų įrankių reikėtų nusipirkti, kad palengvintumėt sau darbus, pasirūpinti tinkamais sode ir darže rūbais, preparatais ir kt. priemonėmis. Vaikščiodami po specialias parduotuves ar muges, turėkite šią užrašų knygelę su savimi. Saugodami save ir savo sveikatą, judėkime pamažėle į savo žaliuosius plotus. Sėkmės!


SKANAUS!

Morkos ne tik garnyrui
Morkose, kurios tinkamai laikomos puikiai išbuvo per žiemą iki šiol, gal kiek ir mažiau vertingų medžiagų negu šviežiose, bet yra skaidulinių medžiagų, kalio, vitamino A, yra ir baltymų, riebalų, angliavandenių, natrio, kalcio, fosforo, magnio, geležies, vitaminų K, B1, B, C. Tik jeigu neturite šios daržovės išsiauginę patys, pirkdami dabar žiūrėkite, kad nebūtų juodų dėmių, rinkitės šaknis nepažeistas. Ruošdami maistui gerai nuplaukite, nuskuskite, pažaliavusius ir šviesius kotgalius būtinai nupjaukite. Šviežias morkas reikėtų tiesiog dažniau graužti žalias. Dabar derinkime jas gamindami patiekalus su žirniais, pupelėmis, svogūnais, kopūstais, salierais. Sutarkuotas galima maišyti su obuoliais, apelsinais, lapkotiniais salierais, riešutais.
Tinkamiausi prieskoniai morkoms – pankolių sėklos, imbieras, anyžiai, baltieji pipirai, petražolės, pipirmėtės, medus, klevų sirupas ir truputis riebalų, kurie padeda įsisavinti vitaminą A.

Gardžios morkų ir porų salotos
Reikės: 400 g morkų, 300 g porų, 1 didelio rūgštesnio obuolio, 1 dėželės pipirnių, 1 šaukšto citrinų sulčių, 2 šaukštų smulkintų žalumynų, 120 g grietinės, trupučio druskos, šaukštelio kriaušių sulčių.
Morkos nuskutamos, nuplaunamos ir supjaustomos šiaudeliais. Porų šaknelės ir tamsžaliai lapai nupjaunami, poras perpjaunamas išilgai, nuplaunamas ir supjaustomas juostelėmis. Obuolys nulupamas, perpjaunamas į keturias dalis, išimami sėklalizdžiai ir stambiai sutarkuojamas. Pipirnės nukerpamos, perplaunamos šaltu vandeniu, nuvarvinamos. Morkų šiaudeliai, tarkuoti obuoliai, porų juostelės sudedamos į dubenį, pašlakstomos citrinų sultimis. Nuplauti žalumynai užpilami grietine, kriaušių sultimis, pasūdomi, gerai sumaišomi. Tada pagardas užpilamas ant salotų. Dar galima papuošti pipirnių puokštelėmis ir tiekti į stalą.
Vakarienei galima į šias salotas dėti smulkintos virtos vištienos, o vietoj pipirnių naudoti ir kitokias salotas.

Morkų saldė
Reikės: 800 g morkų, 3 šaukštų aliejaus, 1 šaukšto klevų sirupo, 120 g daržovių sultinio, 2 šaukštelių krakmolo, 3 šaukštų grietinėlės, žiupsnelio druskos, 1 šaukšto kapotų pipirmėčių.
Morkos gerai nušveičiamos, nuplaunamos ir susmulkinamos 1 cm kubeliais. Aliejus įkaitinamas, supilamas sirupas, sukrečiamos morkos. Maišant pakepinama 5 minutes. Tada supilamas sultinys ir uždengus lėtai troškinama apie 20 minučių. Jei skysčio per mažai, galima dar įpilti sultinio. Grietinėlė išmaišoma su krakmolu ir supilama į troškinį. Viskas pasūdoma ir apibarstoma pipirmėtėmis. Galima patiekti atskirai ar kaip priedą.

Trinta morkų sriuba
Reikės: 800 g morkų, 600 g daržovių sultinio, 3 šaukštų sviesto, trupučio druskos, baltųjų pipirų ir citrinos sulčių, žiupsnelio cukraus, 2 riekelių skrudintos duonos, 2 šaukštų grietinėlės, 2 šaukštų kapotų prieskoninių žalumynų.
Morkos nuskutamos, gerai nuplaunamos, susmulkinamos griežinėliais ir sudėtos į sultinį užvirinamos. Verdama pusvalandį. Po to sutrinamos elektriniu plaktuvu ar pertrinamos per sietelį. Miltai sumaišomi su 2 šaukštais sviesto ir suminkomas nedidelis kukulis. Jis įdedamas į sriubą ir išplakamas kulinarine šluotele. Dar porą minučių paverdama, tada pasūdoma, suberiami pipirai, cukrus, supilamos citrinų sultys. Skrudinta duona supjaustoma kubeliais, pakepinama svieste. Į sriubą supilama grietinėlė, išmaišoma. Patiekiant į kiekvieną lėkštę įberiama skrebučių, žalumynų.

Rubrikoje Namų ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *