Mes norime, tai ir galime

… ne dėl „varnelės“

„Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi!“, – taip garsiai skelbia lietuvių liaudies išmintis. Vadovaudamosi šia išmintimi, 2021 metų rugsėjį iš Prienų rajono savivaldybės gavę finansavimą pagal pateiktą projektą „Mes norime, tai ir galime“, Jiezno žmonių su negalia sąjungos narės kibo į darbus.
Tiesą sakant, pradžia daug gero nežadėjo. Pastatas, kuriame buvo įsikūrusi Sąjunga, turėjo būti griaunamas, o naujos patalpos dar nebuvo paskirtos. Tad iškilo klausimas – kur, kaip, kada galime rinktis ir kokia veikla užsiimti, kad ji visas suburtų, suvienytų ir padėtų išsklaidyti slogias, niūrias mintis bei nuotaikas. Pasirodo, kad labai norint, atsiranda ir sprendimas. Pagalbos kreipėmės į buvusią Sąjungos pirmininkę Augeniją Stoškuvienę, kuri sutiko mus priimti savo namuose, paskatino užsiimti veiklomis, taip pat vykdyti edukacinę vilnos vėlimo programą. Įkvėptos jos padrąsinančių žodžių, kad savo svajonę privalome auginti ir tikėti tuo, kad mums pavyks.
Išsisklaidžius nerimui ir nežiniai kibome į darbą. Pradžia nebuvo lengva, juo labiau, kad pradėjome ne žaisliukus ar menkaverčius suvenyrus velti, o Augenijos padrąsintos ėmėmės rimtos veiklos – mokėmės velti skraistes, kuriomis galėtume pasipuošti dažnai ir visur. Taip gimė idėja nusivelti vienodos spalvos ir vienodo modelio keturis apsiaustus, kuriuos galėtume vilkėti dalyvaudamos Jiezno bažnyčioje vyksiančiose procesijose, nešant altorėlį, per atlaidus bei kitas religines šventes.
Esame labai dėkingos Augenijai Stoškuvienei už darbo stalą jos namuose, už profesionalias pamokas, už kantrybę, kurios prireikdavo, kai jau atrodė, kad šis darbas ne mums, už kavą, kurią pertraukėlių metu gurkšnodavome ir aptardavome savo sėkmes ir nesėkmes, už bendrystės dovaną būnant kartu.
Du mėnesius vieną kartą per savaitę vykęs projektas pralėkė nepastebimai. O kaip nudžiugino rezultatas – visos džiaugėmės kaip mažos mergaitės. Teisi buvo Augenija, sakydama: „Privalote tikėti, kad jums pavyks“. Tikėjimas ir kantrybės (ir mums, ir mūsų edukatorei Augenijai) pareikalavęs darbas pranoko mūsų lūkesčius. Dabar tikrai galime pasakyti: „JEI NORIME, TAI IR GALIME“. Lai šiuos žodžius išgirsta tos, kurios abejoja savo galimybėmis, turi baimių žengti nepravaikščiotais takais. Reikia tik stotis, nepasiduoti ir mažais žingsneliais keliauti tikslo ir svajonės link.
Alvyra Lisauskienė
Jiezno žmonių su negalia sąjungos narė