Ką veikti Prienuose jaunimui?

Laisvalaikio zona

Kasmet Prienų rajono mokyklos į gyvenimą išleidžia gausų būrį abiturientų. Išvykę į didžiuosius miestus jaunieji prieniškiai įgauna naujų žinių ir patirčių, kurias, grįždami atlikti praktikos vietos įstaigose, parveža ir į gimtąjį kraštą. Prienų kultūros ir laisvalaikio centre praktiką atlikusi Gabrielė Zujūtė tyrinėjo Prienų jaunimo užimtumo poreikius bei kaip pagerinti jaunimui skirtų kultūrinių paslaugų prieinamumą. Tyrimo rezultatais ir išvadomis G. Zujūtė sutiko pasidalinti ir su visuomene.

– Gabriele, trumpai pristatyk savo tyrimą: kas jame dalyvavo ir koks buvo jo tikslas?
– Tyrimo tikslas – išsiaiškinti Prienų miesto jaunimo nuomonę apie jiems skirtas kultūrines paslaugas, jų lūkesčius, norus ir pasiūlymus. Tikslinė auditorija buvo jauni žmonės, kurie dalyvauja ar norėtų dalyvauti kultūrinėje veikloje Prienų mieste.
Pavyko surinkti 320 respondentų nuomonių. Tai nėra mažai, tačiau turiu pripažinti, kad rezultatų gavimas nebuvo toks lengvas ir greitas, kaip tikėjausi. Kaip bebūtų keista, buvo sunku rasti ir respondentų, nors pagrindinė tyrimo viešinimo vieta buvo Facebook platforma. Tai galėjo lemti ir tai, jog šioje socialinėje erdvėje žmonės nori kitaip praleisti laiką, o ne pildyti anketas. Be to, sunku buvo pasiekti paauglius.
– Prieš atlikdama tyrimą tikriausiai turėjai išsikėlusi tam tikrą hipotezę, pati taip pat esi prieniškė, tad turėjai susidariusi nuomonę: ar tave pačią nustebino gauti rezultatai?
– Tiesą pasakius, rezultatai manęs nenustebino. Galbūt tikėjausi didesnio kitų įstaigų ar organizacijų įsitraukimo, palaikymo, kurioms taip pat svarbus jaunimas, jų poreikiai, ateitis.
– Kodėl tyrimui pasirinkai būtent šio krašto jaunimą? Kokią problemą matai Prienuose?
– Prienus pasirinkau neatsitiktinai. Tai yra ir mano miestas, kuriame gyvenu. Žinau, kas čia vyksta – kokie renginiai, kokie susibūrimai, kokios nuomonės vyrauja mieste. Man čia viskas pažįstama. Be to, manau, kad darbo problema yra visiems aktuali. Iš jaunimo galima išgirsti daug pastebėjimų, kad jaunam žmogui Prienuose per mažai veiklų, o tai, kas yra vykdoma, jų nedomina, neatitinka jų lūkesčių.
– Remdamasi gautais rezultatais, kaip galėtum pakomentuoti jaunimo užimtumo situaciją Prienų mieste?

– Jaunimas Prienuose tikrai nėra labai aktyvus. Gal kam nors ir atrodo, kad jaunuoliai dalyvauja įvairiose veiklose, bet reikia nepamiršti, kad jaunimo sąvoka apima 14–29 m. amžių. Jaunesniems lengviau įsitraukti į veiklas, nes ir mokyklose jie turi ką veikti. Su vyresniais – sunkiau. Ši respondentų dalis yra pasyvesnė.
– Kokios veiklos sulaukia daugiausia Prienų jaunimo susidomėjimo?
– Pačio jaunimo paklausus, ko jie norėtų, dažniausiai nurodyti atsakymai buvo: koncertai, sportinės veiklos, intelektualiniai žaidimai, diskusijos, kūrybinės dirbtuvės.
– O mažiausia?
– Mažiausiai jaunimas rinkosi dainavimą, šokius, vaidybos būrelius. Tai gali lemti daug priežasčių. Pavyzdžiui: informacijos, žinomų ir kompetentingų vadovų trūkumas, netinkamas užsiėmimų laikas. Gali lemti ir tai, kad tokių veiklų turime, tad jaunimas nori ko nors naujo.
– Savo darbe trumpai aptarei ir jaunimo užimtumą Lietuvos mastu: ar visos šalies rezultatai skiriasi nuo tų, kuriuos surinkai Prienuose?
– Negalėčiau tiksliai atsakyti į šį klausimą, nes reikėtų labiau paanalizuoti konkrečią situaciją Lietuvoje. Man daugiau teko domėtis laisvalaikio praleidimo galimybėmis Lietuvoje, neišskiriant tik kultūrinių paslaugų. Jaunų žmonių laisvalaikio praleidimas gali skirtis ir nuo amžiaus bei gyvenamosios vietos, turimų finansų ir kitų panašių dalykų. Visgi galima pasidžiaugti, kad statistiškai didžioji dalis šalies jaunimo yra patenkinta savo laisvalaikio galimybėmis.
Be to, atkreipiau dėmesį į tai, kad visoje Lietuvoje sunkiai sekasi su savanoriavimu, dalyvavimu jaunimo organizacijose, atvirose jaunimo erdvėse. Tas pastebima ir mano atliktame tyrime.
– Dabar visoje Lietuvoje kuriasi jaunimo erdvės, centrai. Atvira jaunimo erdvė veikia ir Prienų kultūros centre: kokia situacija yra su ja?
– Situacija yra tokia, kad 41,3 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų yra girdėję apie šią erdvę, bet nėra dalyvavę jos veiklose, o 34,4 proc. apie ją net nežino, bet norėtų sužinoti. Tik 7,8 proc. respondentų lankosi atviros jaunimo erdvės „Prienas“ organizuojamose veiklose/renginiuose.
– Galima pastebėti, kad Prienuose didžiausias dėmesys sutelktas į mokyklinio amžiaus jaunimą, o kokie rezultatai gauti, kalbant apie 18–29 m. jaunus žmones: ar jų lūkesčiai patenkinami?
– Kaip ir minėjau, mokyklinio amžiaus jaunimui lengviau rasti patinkančių veiklų. Su vyresniaisiais yra tikrai sunkiau. Apklausa parodė, kad jiems sunku rasti jų lūkesčius tenkinančių veiklų arba jų visai nėra.
– Ne mokyklinio amžiaus jaunimas jau turi fizinių galimybių vykti pramogauti ir į kitus miestus. Ir vyksta… Kaip manai, ar regionuose, o jei tiksliau – Prienų mieste, reikia klubinės kultūros?
– Greičiausiai būčiau viena iš pirmųjų apsilankiusi tokioje vietoje. (šypsosi pašnekovė – aut.p.). Manau, kad susidomėjusių būtų daug. Daug kas gali sakyti, kad tai neduos naudos nei jaunimui, nei miesto gyventojams, bet tai galėtų dažniau sugrąžinti išvykusius studentus, kurie tokiose vietose lankosi kituose miestuose – ten pramogauja, ten išleidžia savo pinigus, kelia kitų miestų ekonomiką.
– Kokių apskritai paslaugų Prienų mieste trūksta jaunimui? Tavo nuomone, ar realu jas įgyvendinti?
– Paslaugų trūksta, bet negalima sakyti ir kad jų nėra, bet pati informacija jaunimui neatrodo patraukli, neskatina jo ateiti. Žinoma, reikėtų įtraukti ir populiaresnių užsiėmimų, atsižvelgti į jaunimo nuomonę bei kituose miestuose vykdomas veiklas. Manau, kad su dideliu noru, tinkama organizacija viskas yra realu.
– Išanalizavusi jaunimo poreikius, savo darbe teikei ir konkrečius pasiūlymus: kokie jie?
– Mano pasiūlymai yra tokie: Prienų mieste įrengti kūrybinę erdvę, studiją, kurioje jaunimas galėtų leisti savo laiką, užsiimti meninėmis veiklomis, lavinti savo socialinius įgūdžius, rasti naujų draugų, atrasti save, savo pomėgius, kurti, tobulėti, išmokti kažko naujo, tobulinti bendravimo įgūdžius, bendrauti, kalbėti apie kylančias problemas ir kita. Taip pat siūlau įdiegti išmaniąją programėlę, kurioje galima rasti informaciją apie Kultūros centro renginius greičiau ir patogiau. Rengti konkursus, „drive in“ koncertus ar filmų peržiūras. Efektyviai išnaudoti socialinius tinklus ir išmaniąsias technologijas.
– Ačiū už pokalbį.
Rimantė Jančauskaitė

Rubrikoje Jaunimo skveras. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *