Kelias bus, tik nežinia kada…

Apie žadamą rekonstruoti kelią Kaunas-Prienai, kuriuo per parą važiuoja 11,5 tūkst. automobilių, kalbama nuo 2002 metų, tačiau šalia kelio gyvenantieji dviejų rajonų žmonės tik iš žiniasklaidos sužinojo, jog 19,5 km kelias vis dėlto bus tvarkomas ir kainuos apie 90 mln. Eur. Iš ūkininkų teks išpirkti keliui platinti reikalingą žemę, atsiskaityti su nukeltų sodybų šeimininkais, įrengti žiedines sankryžas, apželdinti pakeles ir pan. Į pokyčių zoną patekusieji verslininkai tuoj paskaičiavo, jog vienas kilometras kelio atsieis apie penkis milijonus eurų. Įvertinus esamą ir būsimą infliaciją, tas skaičius dar gali augti. „Buvo auksinių šaukštų skandalas, dabar laukia auksinių kilometrų“, – šmaikštauja šalia kelio įmones turintieji verslininkai.
„Prie kelio yra daug gyvenviečių, pavienių sodybų, žuvininkystės tvenkinių, vandenviečių, miškų, – pastebi kelio rekonstrukcijos eigą akylai stebintis Seimo Ekonomikos komiteto narys Andrius Kupčinskas, – tą kelią daugiau kaip 80 kartų kerta arba su juo lygiagrečiai nutiesta daugybė įvairių inžinerinių komunikacijų, tarp jų aukšto slėgio dujotiekis ir geležinkelio linija. Tačiau darbų eiga ir kaina bus aiški tik parengus techninį projektą“.
„Su Išlaužo seniūnijos gyventojais apie kelio Nr. 130 Kaunas – Prienai rekonstrukciją Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovai kalbėjo prieš kokius aštuonerius metus, – sako Išlaužo seniūnas Tomas Skrupskas, – tada minėti du kelio rekonstrukcijos variantai. Pagal vieną jų, labai brangų, numatytas platus naujas kelias, viadukai, žiedinės sankryžos, šalutiniai keliai. Kitas pigesnis variantas – senojo kelio praplatinimas“.
Pasak Išlaužo seniūno T. Skrupsko, didžiausius nepatogumus dėl naujojo kelio patirtų beveik tūkstantį gyventojų turintis miestelis, ypač verslininkai.
Kavinę prie pat senojo kelio Išlauže turintis Artūras Kižys teigia tik iš nuogirdų žinantis apie kelio Kaunas-Prienai rekonstrukciją. Labiausiai verslininką gąsdina galimai atsirasianti automobilių triukšmą mažinanti 6 metrų aukščio tvora. Tuomet tikrai niekas neužsuks į Išlaužą.
„Esame priklausomi nuo kelio, – sako šalyje žinomas verslininkas, bendrovės „Išlaužo žuvis“ savininkas Darius Svirskis, – turime ne tik tvenkinius, bet ir restoraną, parduotuvę – traukos centrus. Per Išlaužą eina kelias į Birštoną, Druskininkus, dideli turistų, poilsiautojų srautai. Net iš pajūrio grįžtantys vilniečiai užsuka pas mus rūkytų žuvų“.
Verslininko D. Svirskio teigimu, Išlaužo tvenkiniai dabar į abi puses nuo kelio nutolę per 200 metrų. Kelią rekonstruojant, iš bendrovės bus paimti keli hektarai žemės, tvenkiniai atsidurs intensyvaus kelio taršos zonoje. Pagal tokio lygio kelių tiesimo praktiką, abipus kelio atsiras triukšmą ir taršą izoliuojančios sienelės. „Kai pro Veiverius tiesė Via Baltica kelią ir įrengė tas sieneles, miestelį „numarino“, – pastebi D. Svirskis, – automobilių vairuotojai važiuoja tarsi tuneliu, turistai neužsuka aplankyti traukos objektų, nes jų nemato“.
Apie kelio rekonstrukciją ir darbų eigą bei trukmę verslininkas D. Svirskis didelių vilčių nepuoselėja. Pavyzdžiui, ties Kauno ir Prienų rajono riba tiltą per Jiesią kelininkai statė kelerius metus, darbai kainavo brangiau nei planuota. Išlaužo miestelyje kelis šimtus metrų gatvės tvarkė ilgiau nei metus. Tas pats bus ir su kelio Kaunas-Prienai rekonstrukcija.
„Kelias yra miestelio verslo ir socialinės gerovės maitintojas, – kalba Išlaužo vaistinės farmacininkė Astrida Tamošiūnienė, – jeigu kelią nuties pro tvenkinius, miestelis nuo automobilių triukšmo bus užtvertas apsaugine tvora, mus „užgesins“, kaip atsitiko su Veiveriais. Būsime dar vienas miręs miestelis. Tikiu, jog valstybė atsiskaitys su kelio reikmėms paimtos žemės savininkais, tačiau verslininkams už patirtus nuostolius niekas kompensacijų nepasiūlys. Išlaužo bendruomenė sureaguos, kai šaukštai jau bus po pietų“.
Išlaužo verslininkas Rimantas Jurgelionis prisimena, jog kelią Kaunas-Prienai rekonstruoti suplanavo socialdemokratų vyriausybė 2002 m., tai pačiai partijai priklauso ir abiejų rajonų merai. Buvo numatyti projektavimo darbai, valstybės lėšos.
„Finansavimą sustabdė 2008 m. prasidėjusi ekonominė krizė, – sako Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, – tačiau projektas nebuvo padėtas į stalčių. Susisiekimo ministerijos užsakymu 2011 m. pavasarį buvo atlikta Poveikio aplinkai vertinimo studija, numatyti kelio tiesimo etapai“.
„Su kelio Nr. 130 rekonstrukcija suinteresuotų penkių rajonų merais 2020 m. balandžio 17 d. Seimui pateikiau peticiją „Dėl kelio Kaunas-Prienai-Alytus pripažinimo magistralinės reikšmės keliu“, – kalba Seimo narys A. Kupčinskas, – tačiau Susisiekimo ministerija neigiamą atsakymą motyvavo tuo, jog tada projektas būtų labai brangus ir darbai ilgai užtruktų“.
„Įtariu, jog dar kokius aštuonerius metus to kelio nebus, – sako verslininkas R. Jurgelionis, – tą kelią reikėjo tvarkyti prieš penkiolika metų, tada būtų užtekę milijono visai trasai, o ne penkių milijonų vienam kilometrui“.
Pasak R. Jurgelionio, kiekvienas vairuotojas prisimena, kokie prasti keliai buvo Lenkijoje prieš du dešimtmečius. Lietuvoje tuomet važinėjome kokybiškesniais. Dabar kaimynai lietuvius kelininkus lenkia ne tik puikia kelių danga, bet ir dvigubai mažesne atliktų darbų kaina.
Verslininkas R. Jurgelionis prisimena, kaip praėjusių metų rugpjūčio mėn. Prienų r. savivaldybėje susisiekimo ministras Marius Skuodis ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius pristatė parengtas keturias kelio Kaunas–Prienai rekonstrukcijos alternatyvas – nuo dalies kelio ruožų išplatinimo iki trijų eismo juostų iki viso kelio rekonstrukcijos į keturių eismo juostų automagistralę. Įvertinant šio kelio eismo intensyvumą ir reikiamas eismo saugos priemones, kiekvienos alternatyvos finansavimo poreikį ir numatomą darbų trukmę, buvo siūloma pasirinkti trijų eismo juostų visame kelyje tarp Kauno ir Prienų alternatyvą. Šiuo atveju 2 eismo juostos būtų skirtos vienai krypčiai ir viena juosta – kitai, eismo juostų skaičių viena kryptimi keičiant maždaug kas 2–3 km. Skirtingų krypčių eismas būtų atskiriamas apsauginiu barjeru, įrengiami jungiamieji keliai (žiedinės sankryžos ties Ilgakiemiu, Linksmakalniu, Išlaužu, Rokais ir Pakuoniu) susisiekti su aplinkinėmis teritorijomis, projektinis greitis – 90 km/val.
„Jau tuomet man pasirodė nelogiškas uždavinys – įrengti eismą lėtinančias žiedines sankryžas ir padidinti dabar esantį 70 km/val. greitį iki 90 km/val., – stebisi R. Jurgelionis, – naujuoju keliu važiuosime ne didesniu nei 50 km/val. greičiu. Kam tada tie rekonstrukcijos milijonai? Patvarkykime dabartinį kelią, įrenkime eismą reguliuojančius ženklus, o juk per gyvenvietes ir taip greitis ribojamas“.
„Seime turime tokią Kauno krašto ir Dzūkijos bičiulių grupę, – kalba Seimo narys Andrius Palionis, – dėl šito kelio praėjusią žiemą keletą kartų diskutavome su ministru Mariumi Skuodžiu, projektuotojais, kelininkais. Mes siūlėme atsisakyti automagistralės statuso, o tarp Kauno ir Alytaus nutiesti gerą 3–4 juostų kelią, saugų eismą reguliuojant ir aplinką tausojant atitinkamais kelio ženklais, o ne žiedinėmis sankryžomis“.
Pasak Seimo nario A. Palionio, kelio Kaunas-Alytus projektą įgyvendinti įtakos turėjo ir politikų kaita: nuo 2002 m. Susisiekimo ministerijai vadovavo Zenonas Balčytis (2001-2005), Petras Čėsna (2005-2006), Algirdas Butkevičius (2006-2008), Eligijus Masiulis (2008-2012), Rimantas Sinkevičius (2012-2016), Rokas Masiulis (2016-2018), Jaroslav Narkievič (2019-2020), M. Skuodis (nuo 2020). „Kai daug auklių – vaikas be galvos“, – liaudies išmintį primena A. Palionis.
„Susisiekimo ministras žadėjo peržiūrėti regioninio kelio Kaunas-Prienai projektą ir įvertinti penkių žiedinių sankryžų tikslingumą, – tvirtina Seimo narys A. Kupčinskas, – dar anksti kalbėti ir apie kelio darbų kainą. Kol kas nėra parengtas techninis projektas, nepaskelbtas konkursas darbams atlikti“. Pasak Seimo nario A. Kupčinsko, diskutuojant su Prienų rajono ir Birštono savivaldybių vadovais, visuomeninių organizacijų atstovais, iškilo naujų idėjų. Pavyzdžiui, rekonstruojant kelią Kaunas-Prienai siūloma lygiagrečiai nutiesti dviračių taką. Kauno rajonas visoje šalyje garsėja tokiomis inovacijomis. Dviratininkai iš Kauno per porą valandų neskubėdami lengvai pasiektų Birštono kurortą.
„Kai bus aiškios kelio techninio projekto detalės, informuosime gyventojus, – kalba Seimo narys A. Kupčinskas, – o kol nepadaryti namų darbai, negalime traukti „iš kepurės“ kelio rekonstrukcijos kainos“. Siekdamas panašių sandorių skaidrumo, Seimo Ekonomikos komiteto narys A. Kupčinskas sakė su kolegomis parengęs teisės aktą, pagal kurį valstybės finansuojamiems projektams, viršijantiems 1 mln. Eur, būtų privalu parengti ir pateikti kaštų naudos analizės vertinimą.
„Išlaužo žuvies“ bendrovės tvenkinių naujasis kelias „nenumelioruos“, – pastebi Seimo narys A. Kupčinskas, – o keptų ar rūkytų karpių į Išlaužą geru keliu tikrai atvažiuos daugiau kauniečių, turistų. Neabejoju ir miestelio gyvybingumu“.

Dėl valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus ruožo Kaunas–Prienai rekonstrukcijos darbų įgyvendinimo į VĮ Lietuvos automobilių kelių direkciją kreipėsi mūsų krašte išrinktas Seimo narys A. Palionis. Publikuojame Lietuvos automobilių kelių direkcijos Transporto infrastruktūros planavimo ir inovacijų departamento direktoriaus Aivaro Vilkelio atsakymą Seimo nariui:
„Informuojame, kad Kauno ir Prienų rajono savivaldybių teritorijoje yra parengtas tik kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus ruožo nuo 11,60 iki 31,10 km (nuo Garliavos skirtingų lygių sankryžos iki esamos žiedinės sankryžos ties Prienais) rekonstravimo specialusis planas, patvirtintas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2018 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. TS–209 (Kauno rajone) (Teritorijų planavimo dokumentų registre (toliau – TPDR) kodas T00082190) ir Prienų rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T3–131 (Prienų rajone) (TPDR kodas T00082209).
Pagal šio specialiojo plano sprendinius dabartinis dviejų eismo juostų kelias iš esmės buvo numatytas rekonstruoti pagal IIa (2+1) kelio parametrus (2 eismo juostos viena ir 1 eismo juosta kita eismo kryptimi). Dalis kelio ruožo (už Ilgakiemio, per Išlaužą, ties Jiesios upe) planuojama tiesti nauja (apie 1,70 km) trasa. Tuomet buvo skaičiuojama, kad tokio projekto įgyvendinimo kaina – apie 70 mln. Eur.
Kadangi specialiojo plano sprendiniams įgyvendinti reikia papildomai žemės, kuri šiuo metu daugiausia privati, pirmiausia dar turi būti inicijuota žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra ir parengti bei įgyvendinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai pagal savivaldybes.
Šiuo metu jau yra įvykęs viešasis pirkimas, kurio metu parinktas tokios paslaugos teikėjas, su juo 2021–12–16 pasirašyta trišalė Susisiekimo ministerijos ir Kelių direkcijos sutartis dėl tokių projektų parengimo ir įgyvendinimo per 1,5 metų nuo jos pasirašymo dienos.
Kadangi aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, projekto įgyvendinimui numatytas gana trumpas laikotarpis (iki 2024 m. III ketv.), 2022 metais taip pat planuojama skelbti viešąjį pirkimą minėto kelio ruožo rekonstravimo projektinių pasiūlymų parengimui. Pagal juos ir būtų apsispręsta, pagal kokią techninę kategoriją galės būti rekonstruojamas minėtas krašto kelio ruožas, nustatyta galima tokių rekonstravimo darbų kaina. Tikroji darbų kaina bus nustatyta rangos darbų viešojo pirkimo metu“.

Justinas ADOMAITIS („Ūkininko patarėjas“)