Jaunimui politikoje (ne)vieta?

Valstybė – tai aš

Jaunimo biuro 2021 metų apklausos duomenimis, dalyvaudami politinių sprendimų priėmime ar stebėsenoje, jauni žmonės patiria amžiaus diskriminaciją – jie jaučiasi nuvertinami arba, kaip sako pats jaunimas, „nurašomi“. Kaip pastebi Jaunimo biuro atstovai, toks nepasitikėjimas jaunimu gali lemti mažesnę motyvaciją siekti politinės karjeros ar įgyvendinti kitas idėjas.
Jaunimo įgalinimo politikoje siekiama ir Seime – dar 2020 metais įregistruota Konstitucijos pataisa, kuria būtų nustatytas mažesnis (21-erių metų) amžiaus cenzas, kandidatuojant į parlamentą. Pirmojo balsavimo metu šią Konstitucijos pataisą palaikė 95 Seimo nariai, šiuo metu laukiama antrojo balsavimo etapo.
Tuo tarpu kitos valstybės jau kalba apie balsavimo teisės suteikimą asmenims nuo 16 metų. Kai kuriose iš jų, pavyzdžiui, Estijoje tokia teisė suteikta dar 2015 m. Tiesa, nepilnamečiai asmenys balsuoti gali tik savivaldos rinkimuose. Ar Lietuvai reikia žengti dar toliau, suteikiant jaunimui balsą rinkimuose, ir ar tai geras būdas didinti jaunų žmonių įgalinimą – į šiuos klausimus bandyta atsakyti Jaunimo biuro organizuotuose debatuose „Jaunimui politikoje (ne)vieta?“.
Debatų metu Lietuvos liberalaus jaunimo atstovas Martynas Baltramaitis pastebėjo, jog balsavimas dėl kandidatų į Seimą amžiaus cenzo mažinimo rodo, kad tokių sprendimų priėmimas trunka ganėtinai ilgai, todėl net ir dabar pradėjus kalbėti apie balsavimo teisę savivaldos rinkimuose nuo 16 metų greitu metu sprendimų greičiausiai nepamatysime. Pats M. Baltramaitis palaiko idėją dar labiau ankstinti balsuoti galinčių piliečių amžių. Anot jo, tai leistų visuomenei suprasti, kad ir jaunas žmogus yra labai svarbus. Tačiau, kaip pastebi jaunimo politika besidomintis vaikinas, visuomenėje vyrauja ir kitokia nuomonė, jog 16 metų jaunuoliai gali būti labiau paveikiami.
Toks visuomenės argumentas debatų dalyvių neįtikino. Aktyvaus jaunimo politikos atstovo, Kauno miesto savivaldybės tarybos nario bei jaunimo reikalų tarybos pirmininko Simo Sirtauto teigimu, sulaukęs 16 metų jaunuolis savarankiškai gali priimti sprendimą nutraukti mokslus, kas leidžia spręsti, jog tokio amžiaus žmogus visuomenėje laikomas kaip galintis priimti ne tik sprendimus, bet ir atsakomybę. „Jaunimą papirkti populizmu yra kur kas sunkiau nei brandžius ir išsilavinusius vyresnio amžiaus žmones, mūsų tėvus ar senelius. Nematau priežasties, kodėl mes negalime pasitikėti jaunu žmogumi, kuris jau yra už save atsakingas ir vertybiškai, ir pagal baudžiamąjį kodeksą“, – sakė S. Sirtautas.
Kultūros ir politinė veikėja Andrijana Filinaitė pažymėjo, jog tyrimai rodo, kad didelio brandos skirtumo tarp 16 ir 18 metų jaunuolių nėra. Jos teigimu, kurį laiką jaunoji karta buvo pasyvi rinkimams ir tik prieš keletą metų skaičiai pradėjo augti, o jaunimas pajautė norą keisti. „Pasisakau už tai, kad Lietuvoje būtų žengti bent pirmieji žingsniai, leidžiantys žmonėms balsuoti nuo 16 metų, pavyzdžiui, remiantis užsienio pavyzdžiais. Kuo anksčiau priimsim tinkamus sprendimus dėl amžiaus ankstinimo, tuo greičiau Lietuva žengs Vakarų kryptimi. Manau, atėjo tas metas, kai Lietuva pribrendo pokyčiams, bet, be abejonės, tas amžiaus cenzas yra nepalankus netgi kai kurioms politinėms partijoms“, – mintimis dalijosi debatų dalyvė.
Paklausti, ar Lietuva neturėtų žengti dar toliau ir numatyti tam tikrą vietų skaičių jaunimui Seime, debatų dalyviai buvo kategoriški – kvotų įteisinimas demokratinėje valstybėje – nėra pati geriausia idėja. Anot Andrijanos Filinaitės, kur kas geresnis sprendimas – ankstinti kandidatų amžių, ką dabar Seimas ir svarsto.
„Yra pasaulyje tokių demokratinių valstybių, kur įstatymų leidžiamojoje valdžioje paliktos vietos tam tikroms grupėms, tačiau diskusija apie tokį dalyką būtų žingsnis atgal, o ne demokratijos stiprinimas. Toks sprendimas įneštų daugiau chaoso į demokratiją nei duotų naudos“, – įsitikinęs S. Sirtautas.
Rimantė Jančauskaitė

Interviu vienu klausimu: Ar pritariate siūlomoms Konstitucijos pataisoms, kuriomis numatomas kandidatų į Seimą amžiaus cenzo mažinimas (šiuo metu į Seimą kandidatuoti gali asmenys, kuriems yra 25 m. Siūloma šį amžių paankstinti iki 21-erių metų)?

Martyna Vaitkūnaitė – organizacijos „Žinau, ką renku“ narė:
– Nenuostabu, kad visuomenėje kyla diskusijos, ar 21-erių metų jaunuolis turėtų atstovauti valstybei Seime. Mano atsakymas būtų vienareikšmiškas – taip. Kiekvienas aštuoniolikos metų sulaukęs jaunuolis turi teisę išreikšti savo nuomonę ir atiduoti balsą rinkimuose. Jeigu visuomenė mano (ir Konstitucija teigia), kad tokio amžiaus žmogus yra pakankamai subrendęs priimti tokį valstybei svarbų sprendimą, aš manau, kad 21-erių jaunuolis yra pakankamai subrendęs tam balsui atstovauti. Daugelio nuomone, jaunas žmogus yra nutrūktgalvis svajoklis, galintis valstybei atnešti tik nepatvarius, neteisingus sprendimus… Tačiau ir Europos Parlamente, ir savivaldos rinkimuose 21-erių (Savivaldybės tarybos rinkimuose 18 m.) jaunuolis turi teisę dalyvauti, kaip vienas iš kandidatų. Šios institucijos taip pat yra labai svarbios, tad kodėl žmogaus, renkamo į Lietuvos Respublikos Seimą, amžiaus cenzas turėtų būti kitoks? Manau, kad kūrybiškas, logiškai mąstantis žmogus, nepriklausomai nuo jo amžiaus, turi turėti teisę būti renkamas į mūsų Parlamentą.

Paulina Buzaitė – Politikos ir tarptautinių santykių studentė JAV:
– Labai palaikau šią iniciatyvą ir tikiuosi, jog ji bus įgyvendinta. Visų pirma, mes gyvename demokratinėje valstybėje ir Seimas yra atstovaujamoji institucija, kurioje turi būti atstovaujama visiems piliečiams be išimties. O kas jaunimo interesams gali geriau atstovauti, jei ne jų pačių dalyvavimas įstatymų priėmimo procese? Amžiaus cenzo sumažinimas užtikrins glaudų ir darnų kartų bendradarbiavimą, brandi patirtis ir naujos idėjos gali atnešti ypač džiugius rezultatus. Europoje ir netgi už jos ribų mes turime vienus iš griežčiausių amžiaus cenzų, todėl šis žingsnis tik padidintų mūsų demokratiškumo rodiklius. Taip pat noriu priminti, jog šiuo metu kandidatuoti į Seimą galima, sulaukus 25-erių metų, o jauniausias Seimo narys yra 29-erių, todėl nereikia bijoti, kad amžiaus cenzo sumažinimas galėtų tapti grėsme mūsų patyrusiems politikams. Tikrai žinau, jog mus supa daug talentingų, dėl mūsų visų gerovės pasiruošusių dirbti jaunų žmonių. Galbūt jiems ir tereikia šio nedidelio pastūmėjimo – valstybės ir bendruomenės pasitikėjimo. Gabių, žingeidžių ir nuoširdžių jaunų politikų mums be galo trūksta, o labiausiai mažesniuose Lietuvos miesteliuose. Galimybė kandidatuoti į Seimą nuo 21-erių būtų sveikintinas sprendimas visiems. Jauni žmonės turi tapti stipria ir neatsiejama mūsų politikos dalimi, nes jie mūsų ateitis, mūsų vedliai į geresnį rytojų.

Gabrielė Kamarauskaitė – aktyvi Birštono bendruomenės narė:
– Manau, kad jaunimui politikoje vietos tikrai turėtų atsirasti. Jeigu mes norime išugdyti stiprius politikus, sugebančius diplomatiškai bendrauti, įžvelgti, kas mūsų šalyje yra gerai, kas ne ir ko reikia mūsų šalies žmonėms, tai tokius žmones turime užsiauginti nuo jaunų dienų. Politiko darbas, jeigu į jį žiūrima atsakingai ir rimtai, yra sudėtingas ir nelengvas. Labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje veikia ne viena politinė jaunimo organizacija. Tokiose organizacijose jauni žmonės gali pasibandyti savo jėgas, iš arčiau pamatyti, koks yra politiko darbas, pabendrauti su politikais. Dažnai jauni žmonės būna maksimalistai ir mano, kad jie gali viską ir jiems nereikia vyresniųjų patarimų ar pagalbos, tačiau vyresniųjų patarimai ir jų turima patirtis tikrai reikalinga, o ypač esant politikoje. Taip pat kaip ir vyresniesiems yra reikalingas jaunatviškas polėkis, jaunatviškos mintys ir galbūt kai kurių dalykų pamatymas naujai.
Mano nuomone, į Seimą turėtų būti renkami žmonės nuo 25 metų. Tokie žmonės dažniausiai jau turi išsilavinimą, susiformavusį požiūrį ir geba motyvuotai suprasti ir pagrįsti priimamus sprendimus. O puiki politinio kelio pradžia galėtų būti savivalda, čia jaunimas galėtų semtis patirties iš vyresnių kolegų ir toliau bandyti jėgas Seimo rinkimuose.

Emilija Treigytė – Birštono Jaunimo reikalų tarybos narė:
– Esu linkusi palaikyti šį sprendimą. Šiuo metu Seime jaunimo interesams atstovauja mažuma, todėl ir dėmesio jaunimo problemoms yra skiriama nedaug. Mano nuomone, matydami, kad jaunimo nuomonė yra svarbi, į ją atsižvelgiama, priimant įvairius sprendimus, vis daugiau jaunų žmonių vienokiais ar kitokiais būdais įsitrauktų į mūsų šalies politinį gyvenimą. Priimant sprendimus, būtų išreiškiama platesnė amžiaus grupių nuomonė bei poreikiai. Taip pat manau, jog Seime atsirastų jaunų motyvuotų žmonių, kurie įneštų teigiamų naujovių.

Parengė Rimantė Jančauskaitė