Šiltos valandos…

Pašnekesiai

Nepatikėjau… prie pat obels, ten, kur jau kilstelėjusios saulės spindulys kelias minutes ilgėliau stabteli vidudienį ir sniegas šiek tiek aptirpęs, sugeltonavo, sužaliavo mano mylimieji erenčiukai. Lapeliai gražiai išskėtę savo vainikėlius, o žiedeliai dar tik pumpurai, tokie mažyčiai geltono vaško lašeliai, kaip tos Grabnyčios žvakės, kurią šiandien bažnyčioje uždegėm, šventinom. Ot tai spartuoliai, dar net žalialapis eleboras, šalia susigūžęs, savo grožybės nerodo, o erentis, kad jau sausio pabaigoj, kad taip anksti…
Bet jau vakarop sinoptikai vėl sniegą ir pūgą pranašauja, kaip įprasta vasario siautuliams, nieko nauja. Tik širdis džiaugiasi – vienaip ar kitaip, žiema į pabaigą, o tas pats šalčiausias ir pasiučiausias mėnuo, ir pats trumpiausias, nė nepajusi, kaip ims ir pralėks. Tik prasimanyti reikia ką gali veikti, kai už lango užguls tiršta pilkuma. Prisipažinsiu, dabar panirau į skaitymo bangą. Vieno mano mylimo prozininko knygų nepaleidžiu iš rankų, po Paryžių, po Provanso laukus ir kalnynus valandų valandas sau keliauju, kur nors Senos krantinėje sėdėdama kojom mataruoju, į čia besibūriuojančius, besifotografuojančius turistus dairausi, apsimetu vietine, niekur neskubu. Ir taip valandų valandas į šiltą apklotą susisukusi. Televizorius ilsisi, o gal tiesiog nubaustas, išjungtas, nes nieko gero man pasakyti negali, vien tik nerimą sėja. O man taip gera, kad galiu murkti šilumoj kaip ta katė prie pečiaus, dar kvapios žolelių arbatos su medum didelį puodą delnais apglėbusi. Darbai? Darbai gali palaukti, niekur nepabėgs. Štai pamenat, kai mezgiau vaikams ir vaikaičiams šalikus dovanų – mėnesį iš rankų virbalų nepaleidau. O pakui kad užėjo banga – noras tvarkyti, skalbti, lyginti. Ką nutvėrusi, viską ploviau, valiau, lanksčiau, į lentynas dėliojau. Dar kitą savaitę virtuvės stalčius verčiau – prieskonius, žoleles tikrinau, į indelius pilsčiau, vardus užrašinėjau… Pagaliau supratau, kad bet kokiam darbui reikia įkvėpimo. Taip taip, kūrybinio įkvėpimo! Net jam užplūdus su džiaugsmu gali puodus iki vidurnakčio šveisti, savo darbu grožėtis. O dabar, kol nepraeis ta šiltoji skaitymo banga, gal kiek storiau nusės dulkės ant palangės, gal kažkuriam namų kampe tikrai pasimatys netvarka, bet nuo to pasaulis tikrai nesugrius…
Tos šiltos valandos mums taip reikalingos. Kiekvienam jos kitokios: kažkas kuria židinį ir visa šeima sėda vakaroti prie stalo, kažkas ims telefoną ir tą valandą lankys savo artimą vienišą žmogų, dar kitas klausysis muzikos ar žiūrės gerą filmą. Kada, jei ne dabar, kai už lango dar žiema, kai vasario pūgos…
Jaukių ir šiltų valandų jums linkėdama,
Jūsų Augustina


Vasario mėnesio priminimai…

Vasario pūgos… Ne kartą, kai jau atrodo tuoj tuo pasibels pavasaris, būtent vasario pūgos ir šalčiai dar parodo aštrius žiemos nagučius.
Arba žiūrėk – iš ryto už lango sniego paklotas, popiet jau tik balos, o kitądien jau atvirkščiai. Vasaris tiesiog nenuspėjamas… Senoliai sakydavo – jei vasarį šuo miega susirietęs į kamuolėlį – lauk šalčių, jei laisvai tįso – atšils.
O išmanūs įrenginiai šį vasarį, anot sinoptikų, pranašauja su gausiais krituliais, vieną kitą dieną su nosį iškišančia saulyte iš už debesėlio, minusinę, bet gana šiltoką temperatūrą. Pasitikėkim…

Namams…
Užsitęsusi pandemija daugelį mūsų „įdarbino“ namuose. Juose dabar praleidžiame daug daugiau laiko, todėl puikiausiai pajutome visus savo namų pliusus ir minusus.
Svarbiausia patyrėme, ar tikrai turime susikūrę sau ir kitiems namiškiams kad ir nedideles, bet patogias erdves darbui. Gal galima dar kažką pakeisti, perstatyti, kažkokia interjero detale sukurti atskirtį ir privatumą. Labai svarbu, kad dirbant neblaškytų dėmesio judantys objektai, blykčiojantis televizoriaus ekranas ir kt.
Jeigu namuose jau senokai darytas remontas ir ruošiatės jį pradėti, pagalvokite, ar ilgai būnant namuose neerzino kurios nors spalvos – sienų, užuolaidų, baldų. Gal trikdo kuris nors mažą vertę turintis paveikslas, baldas. Fiksuokite tokius dalykus, pasižymėkite.
Jaukumas, erdvės įspūdis, šviesa – svarbiausi dalykai. Tegul namuose dominuoja ne daugiau, kaip 3–4 spalvos. Tinkamai parinktos jos tikrai harmonizuoja namiškių santykius, visą namų atmosferą. Tamsius namų plotus pašviesinti gali veidrodžiai. Didesnės erdvės įspūdį sukurs ant grindų patiestas nedidelis apvalus ar ovalinis kilimėlis.
Jei lubos žemos, naudokite sieninius sietynus, šviečiančius į viršų. Baldus tokiame kambaryje taip pat geriau rinktis žemesnius, geriau su lengvomis plonomis kojomis.
Šiais metais dizaineriai rekomenduoja sekti mada ir namų interjere naudoti medžiagas, savo prigimtimi ir faktūra artimas gamtai – medį, akmenį, molį, stiklą, liną, drobę, odą ir panašiai. Spalvos taip pat siūlomos žemiškos – medaus, kavos, medžio, akmens pilkumo… Mažiau kontrastų.
Melsvai violetinio atspalvio detalės, simbolizuojančios kūrybiškumą, pokyčius, naujas galimybes – 2022-ųjų metų spalva. Verta apie tai prisiminti.

Gėlininkui, sodininkui…
Kambarinės gėlės pirmosios jau pajuto ilgėjančias dienas, šiltesnius saulės spindulius už lango ir rodo daugiau gyvasties. Tačiau nepulkime jų staiga gausiai laistyti ar tręšti. Viskas pamažu. Nereikėtų purkšti vandeniu gėlių vakare ar prieš didesnius šalčius, būtina saugoti nuo skersvėjų vėdinant kambarius.
Mėnesio pabaigoje jau pradedame tręšti citrinmedžius, oleandrus, mirtas. Jei reikia, persodinkite į didesnius indus. Labai dideliems augalams užtenka pakeisti tik viršutinį substrato sluoksnį.
Jei pastebėjote ant vazono paviršiaus pelėsį, reikia skubiai susirūpinti. Gal per dažnai laistote ar padėkle užsistovėjęs vanduo? Gal visai nėra ar blogai įrengtas drenažas? Gal tiesiog patalpoje vėsu, necirkuliuoja oras? Mėginkite gelbėti augalą persodindami į naują, pralaidų substratą. Nepamirškite dugne drenažo, substratas geriausias su įmaišytu perlitu, smulkintomis aktyvintomis anglimis. Prieš persodinant gerai dezinfekuoti silpname kalio permanganato tirpale augalo šaknis.
Užklupęs pelėsis greitai pažeidžia ir augalo šaknis, lapai pradeda gelsti, sulėtėja augimas. Todėl jei negalite šiuo metu persodinti, purenkite substrato paviršių, leiskite jam išdžiūti, kas 5 dienas palaistykite 0,2 proc. „Previcur energy“ tirpalu.
Panašiai šiuo tamsiuoju metų laiku nuo per didelės drėgmės ar prasto drenažo gali susirgti filodendrai, fikusai, kiti augalai. Ir nors tikrai ne pats tinkamiausias metas augalo persodinimui, tai patikimiausias būdas jį išgelbėti. Naudokite minėtą tirpalą purškimui.
Peržiūrėkite balkono erdvę – ar rasis čia vietos vienam kitam augalui? Mat pandemija pagimdė naują madą – kiekvieną centimetrą išnaudoti ne tik gėlėms, bet ir daržovėms. Tik svarbu išvalyti balkonus ir įstiklintas terasas nuo visokio kitokio buitinio šlamšto.
Toliau išlieka tendencija vazoniniais augalais sujungti namo ir sodo erdves. Jais galima įvairuoti, keisti kompozicijas, kurti naujas erdves.
Tikriausiai švystelėjus saulei nors trumpam užsukote į savo sodą ar gėlyną lauke. Dabar paskutinis mados klyksmas – gražus gėlynas žiemą. Ne veltui rudenį buvo raginama nenuskinti ir nenupjauti peržydėjusių augalų, palikti juos žiemai ir grožėtis, kai juos padengia šerkšnas ar lengvas sniego apklotas. Taigi dabar ir galite įvertinti, kurie augalai pateisino šį užmanymą, kurie atrodo kaip paliktas ir nesutvarkytas šabakštynas.
Įsidėmėkite, kurios vietos liko visai tuščios, gal verta šiais metais užpildyti jas augalais su ryškiomis ir įspūdingomis sėklų ankštimis, sausais žiedynais, visžaliais lapais, su ryškiomis uogomis ar vaisiais, gražiais tiesiais stiebais…
Gal vaizdui pro langą sode trūksta spygliuočių ar dekoratyvinių krūmų akcento? O gal ten kaip tik trūksta daugiamečių žolinių augalų lopinėlio? Fantazuokite, planuokite, bet svarbiausia – nepamirškite pasižymėti, o dar geriau – fotografuokite įvairias sodo, gėlynų vietas – taip galėsite geriau nuspręsti, ko labiausiai trūksta jūsų akiai. Taigi fantazuoti laiko dar yra, iki pavasario… o paskui teks imtis įgyvendinti savo užmanymus.
Beje, sodo ir gėlynų žiedų spalva 2022-aisiais – balta! Jei jau labai nesate jos šalininkas, tuomet rinkitės dvispalvius žiedus ir būsite pataikę į mados ritmą.

Daržininkui…
Štai daržininkui jau svajoti nebėra kada – sėklos, sėklos sėklos… Vienas pirkti, kitas daiginti, trečių tikrinti daigumą. Pasiūla didžiulė, svarbu neapsirikti, verta konsultuotis su draugais, specialistais. Kaip paprastai būna likusių ir pereitų metų. Belieka įsitikinti, kad jos daigios.
Paprastai į dubenėlį įklojama marlė arba storas tualetinio popieriaus sluoksnis, sudrėkinama ir suberiamos sėklos: 10–15 sėklų, priklausomai nuo dydžio. Indas uždengiamas stiklu arba plėvele ir laikyti geriausia 20 laipsnių šilumos temperatūroje.
Sėklos pradės dygti po 3–4 dienų. Atsiminkite, kad senesnės sėklos dygsta vėliau. Jei nesudygo per porą savaičių ar pradėjo pelyti – meskite lauk, jos jau nedaigios. Nepamirškite sudygusių sėklų suskaičiuoti – taip sužinosite daigumo procentą.
Paprastai ilgiausiai (5–8 m.) daigios išlieka agurkų, moliūgų, pomidorų, pupų, cukinijų sėklos. Kiek mažiau – (apie 3–4 m.) daigumo nepraranda kopūstų, ridikų, ridikėlių, burokėlių, salotų sėklos. Pupelių, baklažanų, paprikų sėklos daigios būna net iki 5 metų. O štai krapai, morkos, petražolės, salierai daigumą jau praranda po metų. Šios sėklos turi eterinių aliejų, kurie laikui bėgant dingsta.
Kiekvienas daržininkas laikas nuo laiko išmėgina kokią nors naują kultūrą. Ar mėginote kada auginti valgomąjį verpstiną? Negirdėjote apie tokį? Nenuostabu, nes šis Andų kalnų, Peru ir Bolivijos augalas Lietuvoje dar auginamas retai. Tai aukštas, iki 2,5 metro užaugantis augalas, minkštais dideliais lapais, žydi nedideliais geltonais žiedeliais. Vertingiausi yra augalo šakniagumbiai, dar vadinami kitaip žemės obuoliais.
Ilgi, gelsvi žemėje išaugantys šakniagumbiai turi malonų salstelėjusį skonį ir daug vertingų savybių. Klimatas šyla, tai kodėl nepabandžius šį atogrąžų ateivį užsiauginti savo darže? Valgomųjų verpstinų sodinukus reikia pradėti ruošti vasario pradžioje, nes kitaip jie nespėja subrandinti gero derliaus. Šeimai pakanka 3–5 krūmelių, nes vienas krūmas užaugina iki 6 – 8 kg šakniagumbių. Taigi dairykitės, teiraukitės šaknelių, daiginkite, vėliau teks rūpintis panašiai kaip pomidorų daigais. Štai jums ir iššūkis.


Kopūstas – maistui, vaistui ir grožiui

Savo darže ar ūkininkų užauginti vėlyvieji kopūstai, tinkamai sandėliuojami, puikiai išsilaikys dar keletą mėnesių. Kopūstų rūšių dabar žinoma šimtai, tačiau labiausiai pas mus paplitę baltagūžiai kopūstai – labai malonaus skonio, visų mėgiami ir vertinami. Juose gausu skaidulinių medžiagų, magnio, vitaminų K ir C, yra ir baltymų, riebalų, angliavandenių, kalio, kalcio, fosforo, geležies, jodo, fluoro ir kt.
Baltagūžiai labai tinka troškinti, dera su pupelėmis, morkomis, porais, salierais ir svogūnais, tinka prie mėsos patiekalų. Kopūstų patiekalams tiks šie prieskoniai: kmynai, kiečiai, laurų lapeliai, muskatas, petražolės, laiškiniai česnakai, kalendros.

Salotos su spirgučiais
Reikės: baltagūžio kopūsto (1 kg), 2 l vandens, šaukštelio druskos, 2 šaukštelių morkų sirupo (pikantiškas priedas!), 2 šaukštelių maltų kmynų, žiupsnelio baltųjų pipirų, 2–3 šaukštų vyno acto, 3 šaukštų baltojo vyno, 2 šaukštų graikinių riešutų (ar kitokio) aliejaus.
Viršutinius lapus nuskabykite, gūžę supjaustykite į keturias dalis, išpjaukite kopūstkotį. Ketvirčius susmulkinkite rėžiukais. Vandenį pasūdykite ir užvirinkite. Į kiaurasamtį suberkite kopūstus ir panardinkite į verdantį vandenį 4 minutėms. Paskui gerai nuvarvinkite. Lašinukus susmulkinkite ir traškiai pakepinkite keptuvėje. Aliejų suplakite su druska, sirupu, actu, vynu ir prieskoniais. Gautą pagardą užpilkite ant gerai nuvarvėjusių ir į dubenį sukrėstų kopūstų. Ant viršaus užpilkite spirgučius su visais taukais, gerai išmaišykite. Uždenkite dubenį ir kambario temperatūroje palaikykite apie valandą.

Kopūstainiai vengriškai
Reikės: 1 nedidelio baltagūžio kopūsto, 500 g raugintų kopūstų, 100 g ilgagrūdžių ryžių, 1 mažo svogūno, 400 g kapotos kiaulienos, 1 kiaušinio, 1 šaukštelio druskos, 1 l vandens, trupučio aštriosios paprikos, 2 šaukštų kiaulinių taukų, 2 šaukštų pomidorų tyrės, 1/8 l grietinės, vandens.
Nuplautus ryžius suberkite į verdantį pasūdytą vandenį ir virkite 12 minučių. Nuo gūžės nulupkite 12 lapų, apie 5 min. pavirinkite pasūdytame vandenyje, paskui gerai nuvarvinkite, išpjaukite storąsias gyslas. Kapotą mėsą gerai išmaišykite su kiaušiniu, druska, paprika, smulkintu svogūnu ir gerai nuvarvėjusiais ryžiais. Tris kopūstlapius sudėkite vieną ant kito, uždėkite ketvirtį įdaro, lapus užlankstykite, susukite ir suriškite virtuviniais siūlais arba susmeikite smeigtukais. Kepimo formoje ištirpinkite taukus ir juose apkepinkite kopūstainius. Vėliau juos išimkite, o ten sudėkite raugintus kopūstus. Orkaitę įkaitinkite iki 200 laipsnių. Pomidorų tyrę išplakite su vandeniu ir užpilkite ant raugintų kopūstų. Ant viršaus sudėkite kopūstainius ir pašaukite formą į orkaitę 40 minučių. Prieš patiekiant uždėkite grietines.

Kopūstų sultys
Pamėkite kopūstų sultis. Jos labai gerai valo organizmą, turi gydomųjų savybių (vartojamos opaligės, onkologinių ligų gydymui). Patariama kopūstų sultis skiesti su morkų sultimis. Kopūstų sultimis gydomos žaizdos, nudegimai.

Kopūstų kaukė
Susmulkinkite kopūstų lapus ir virkite juos piene tol, kol pasidarys košelė. Kai ji atauš, užtepkite košelę ant veido ir kaklo, palaikykite 20 min. ir švelniai nuplaukite drungnu vandeniu.

Rubrikoje Namų ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *