Kaip Birštono savivaldybė ruošiasi pasitikti sveikatos sistemos reformą?

Ant Vyriausybės stalo – sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų tinklo reformos projektas, kurį įgyvendinus žadama gyventojams teikti kokybiškesnes ir labiau prieinamas paslaugas, tačiau atskiros savivaldybės jį vertina nevienareikšmiai. Apie tai, kaip būsima pertvarka vertinama Birštono savivaldybėje, kalbuosi su šios savivaldybės gydytoja Egle GRINEVIČIENE.

Birštono savivaldybės gydytoja Eglė Grinevičienė.

– Gerb. gydytoja, ar vadovaujantis ta informacija, kuri jus pasiekia, galima teigti, jog ši sveikatos sistemos reforma Birštono savivaldybei, jos medikams ir pacientams yra reikalinga, ir būsimi pertvarkymai padės išspręsti kokias nors šios srities, pvz., paslaugų prieinamumo, plėtros, finansavimo ir kt., problemas?
– Sausio 19 d. LR Vyriausybė pritarė sveikatos priežiūros tinklo pertvarkai. Pertvarkos tikslas – geresnė gyventojų sveikata ir kokybiškesnės sveikatos priežiūros paslaugos. Įstaigų tinklą pertvarkyti planuojama iki 2025 metų, o su tuo susijusius projektus numatoma baigti įgyvendinti iki 2027 metų. Pertvarka yra reikalinga, tačiau detalūs sprendimai dar nepriimti, vyksta diskusijos su savivaldybėmis ir įstaigomis. Tikimės, kad, įgyvendinus šią pertvarką, VšĮ Birštono PSPC galės dirbti gydytojai specialistai (chirurgas, vaikų gydytojas ir kt.), konsultuojantys mūsų įstaigos pacientus. Taip pat tikimės, kad bus išplėsta šeimos gydytojų komanda. Tikimės sudaryti sąlygas Birštono savivaldybės gyventojams reabilitacijos gydytojų konsultacijas ir procedūras gauti mūsų Savivaldybės sanatorijose.
Sveikatos apsaugos ministerija pateikia informaciją apie bendrą reformai planuojamą ES lėšų sumą, tad finansavimo klausimas paaiškės vėliau.
– Birštono savivaldybė ministerijai yra pateikusi savo planą, kokios sveikatos priežiūros paslaugos Savivaldybėje turėtų išlikti, kokių turėtų atsirasti naujų, kokiu pagrindu Birštono PSPC bendradarbiautų su kitomis gydymo įstaigomis ir pan. Galbūt galite atskleisti, kokie pokyčiai paliestų Savivaldybėje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų darbą?
– Birštono savivaldybė pasirinko tinklinį pertvarkos būdą. Savivaldybėje yra viena įstaiga, teikianti pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Asmens sveikatos (kurios šiuo metu neteikiamos VšĮ Birštono PSPC), socialinės ir visuomenės sveikatos paslaugos būtų teikiamos bendradarbiavimo sutarčių pagrindu.
– SAM pabrėžia, kad viena iš priežasčių pertvarkyti sveikatos sistemą yra prasti gyventojų sveikatos rodikliai. Kokios sveikatos problemos, lėtinės ligos būdingos birštoniečiams? Galbūt turite pasiūlymų, kokiomis priemonėmis būtų galima pagerinti rodiklius, kokias sveikatos priežiūros sritis reikėtų sustiprinti?

1 Pav. Mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų tendencija Birštone ir Lietuvoje 2016-2020 m., atvejai 100 tūkst. gyv. Šaltinis: Visuomenės sveikatos stebėsenos informacinė sistema

– Jau daugelį metų kraujotakos sistemos ligos yra pagrindinė šalies gyventojų mirties priežastis, ne išimtis ir Birštono savivaldybės gyventojai. Paskutinių penkerių metų mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų tendencijos atsispindi 1 paveiksle. Siekiant mažinti mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklį, didinsime gyventojų informuotumą apie pagrindinius rizikos veiksnius širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui: nepakankamą fizinį aktyvumą, nesubalansuotą mitybą, žalingus įpročius. Bendradarbiaujant su VšĮ Birštono PSPC ir Visuomenės sveikatos biuru, bus didinama gyventojų dalyvavimo apimtis nemokamose prevencinėse programose, o itin didelis dėmesys skiriamas pacientų aktyviam dalyvavimui Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje.
Džiugina Visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitoje, kuri bus pristatyta artimiausiame Savivaldybės tarybos posėdyje, analizuojamas rodiklis – vidutinė gyvenimo trukmė. Tai – pagrindinis gyventojų sveikatos rodiklis, parodantis bendrą rizikos veiksnių poveikį, ligų paplitimą, intervencijų bei gydymo veiksmingumą.
2020 m. gimęs Lietuvos gyventojas, tikėtina, nugyvens vidutiniškai 75,1 metų. Birštono savivaldybės gyventojas, gimęs 2020 m., tikėtina, nugyvens 77,6 m., o tai yra 5,6 m. ilgiau nei gimęs 2019 m. Vidutinio gyvenimo trukmės rodiklio pokyčiai per pastaruosius penkerius metus pavaizduoti 2 paveiksle.
– Birštonas yra gilias tradicijas turintis sanatorinio gydymo miestas. Ar, vykstant sveikatos sistemos reformai, bus išsaugotas kurorte veikiančių sanatorijų tinklas, o jų patirtis ir potencialas išnaudotas reabilitacinio gydymo tikslams? Kodėl Savivaldybei yra svarbu išsaugoti sanatorijas?

2 pav. Vidutinė gyvenimo trukmė Birštone ir Lietuvoje 2016 – 2020 metais. Šaltinis: visuomenės sveikatos stebėsenos informacinė sistema

– Reforma palies medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas teikiančias įstaigas, tačiau mes nematome būtinybės keisti gerai veikiančią sistemą. Esame susipažinę su Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo projektu, kurį priėmus, VšĮ „Tulpės“ sanatorija negalės teikti paslaugų pacientams, siunčiamiems kompensuojamam medicininiam reabilitaciniam gydymui, kadangi sanatorijos steigėja (100 proc.) yra Savivaldybė. Birštono savivaldybė kartu su VšĮ „Tulpės“ sanatorija svarsto visas galimybes bei ieško geriausio būdo išsaugoti darbo vietas ir paslaugų kokybę. VšĮ „Tulpės“ sanatorija yra neatsiejama Birštono kurorto istorijos dalis. Sieksime išsaugoti įstaigą.
Medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas teikiančios įstaigos teikia ir papildomų sveikatinimo paslaugų, prisidedančių prie pacientų sveikatos gerinimo. Pati kurorto gamtinė aplinka, infrastruktūra, įvairūs objektai yra susiję su natūralių gamtos išteklių panaudojimu sveikatos gerinimui. Per daugelį metų sukurtos įvairios sveikatinimo paslaugos, sukaupta medicininio reabilitacinio gydymo patirtis prisideda prie gyventojų sveikatos stiprinimo, ypatingai šiuo pandeminiu laikotarpiu.
Per pandemiją nukentėjo turizmo ir paslaugų sektorius, buvo ribojamas paslaugų teikimas. Nors sanatorijos buvo tuščios, tačiau susidarė nemažos pacientų eilės, kuriems paslaugų reikėjo čia ir dabar. Praėjus tam tikram laikotarpiui, kai kurios medicininės reabilitacijos paslaugos ir procedūros pacientams nebegalėjo padėti, kadangi jų laiku negavus, vėliau jos tapo nebeaktualios.
– Kokius įžvelgiate būsimos reformos privalumus, organizuojant skubią, planinę, ambulatorinę medicinos pagalbą gyventojams, užtikrinant atskirų sudėtingų ligų gydymo paslaugų bei operacijų prieinamumą?
– Vienas iš reformos uždavinių – plėsti šeimos gydytojo komandą. Reformos pagalba siekiama sukurti operatyvesnį pacientų patekimą pas specialistus. Patogesniam pacientų judėjimui tarp įstaigų planuojama plėtoti pavėžėjimo galimybes, stiprinti greitosios medicinos pagalbos organizavimo ir teikimo tinklą.
– Ačiū už atsakymus.
Dalė Lazauskienė