Daugiau nei pusė Lietuvos jaunimo nedalyvauja pilietinėje veikloje

„Valstybė – tai aš“

2022-uosius paskelbus Lietuvos ir Europos jaunimo metais, Jaunimo reikalų departamentas (JRD) kelia ambicingą užmojį – didinti jaunimo įsitraukimą į pilietinę veiklą nacionaliniu ir regioniniu mastu.

Jaunimo reikalų departamento vadovas Jonas Laniauskas.

JRD direktoriaus Jono Laniausko teigimu, pastaraisiais metais pastebimas mažesnis jaunuolių įsitraukimas į įvairius visuomenės procesus. Siekiant ištirti jaunų žmonių nuomonę apie dalyvavimą pilietinėje veikloje bei identifikuoti jaunosios kartos apsisprendimui poveikį darančius veiksnius, 2021 m. rudenį buvo atliktas tyrimas, kurio metu paaiškėjo nedžiuginanti statistika, mat per 12 mėnesių nuo apklausos atlikimo daugiau nei pusė respondentų nedalyvavo jokiose organizacinėse veiklose. O tie, kurie dalyvavo, dažniausiai rinkosi sporto klubus, į kurių veiklą įsitraukė 22 proc. apklaustųjų bei kultūros organizacijas (12 proc.). Į populiariausių pasirinkimų sąrašą taip pat pateko: su jaunimu dirbančios organizacijos (11 proc.), vietos organizacijos, kurių tikslas – gerinti jūsų vietos bendruomenę (10 proc.) ir jaunimo organizacijos (10 proc.). Anot tyrimą atlikusios UAB „Spinter tyrimai“ direktoriaus Igno Zoko, nors demokratinėse Vakarų šalyse tarp jaunimo vis labiau svarbios ir populiarios tampa klimato kaitos, aplinkosaugos, žmogaus teises ir pasaulinį vystymąsi remiančios organizacijos, tyrimas atskleidė, kad Lietuvos jaunimą šios temos domina kone mažiausiai.
Už jas mažiau patrauklios tik religinės ir politinės organizacijos. Remiantis gautais duomenimis, menką susidomėjimą šiomis veiklomis Ignas Zokas aiškina tuo, kad ir visoje visuomenėje religinių bendruomenių populiarumas nėra didelis, o požiūris į politines partijas dažnu atveju yra neigiamas ar bent jau skeptiškas.

Tyrimo rezultatus pristatė tyrimą atlikusios įmonės UAB „Spinter tyrimai“ direktorius Ignas Zokas.

Nepaisant to, jog retas jaunuolis nori įsitraukti į politines organizacijas, atskirų pilietinio aktyvumo veiklų analizė rodo, kad 18–29 metų asmenys gana aktyviai dalyvauja rinkimuose, kurie, pasak  UAB „Spinter tyrimai“ direktoriaus, yra aiškiausiai matoma pilietinio veiksmo išraiška demokratinėje visuomenėje. Aktyvų jaunimo įsitraukimą į rinkimus taip pat galima paaiškinti ir dažnu rinkimų siejimu su tam tikromis pilietinėmis pareigomis bei trumpalaike laiko investicija.
Kiek kitaip jaunoji karta vertina savivaldybės lygmeniu jaunimo interesams atstovaujančias organizacijas. Tyrimo rezultatai rodo, jog žinojimas apie įsitraukimo į savivaldybės jaunimo veiklą galimybes nėra itin didelis. Respondentai, mažiausiai pritaria teiginiui, jog, esant reikalui, šie gali kreiptis į savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos narius, jaunimo reikalų koordinatorius. Kaip teigiama išvadose, „savivaldos institucijos ir jaunimo organizacijos didžiajai daliai Lietuvos jaunimo yra mažai ką tarpusavyje bendro turintys dalykai – išvestinis teiginių vertinimo rodiklis rodo, kad tik 9 proc. jaunimo pritaria visiems teiginiams, teoriškai apibūdinantiems jaunimo organizacijų ar jaunimo reikalų koordinatorių veiklos formas ir formatus savivaldybėje atstovaujant jaunimo interesams. Galima teigti, kad dabartinis regioninės politikos įgyvendinimas nėra efektyvus ir formuojant ateities nacionalinę jaunimo politiką daugiau dėmesio tikslinga skirti pagal interesus/veiklos sritis veikiančioms jaunimo organizacijoms – jų didesniam įgalinimui ir potencialo stiprinimui <…>, nes teoriniu-administraciniu principu pagrįstas modelis nėra pajėgus atliepti didesnio jaunimo pilietinio įsitraukimo tikslus“.
Kalbant apie regioninę politiką, paminėtas ir kitas svarbus aspektas, galimai lemiantis mažai reikšmingą savivaldybių jaunimo reikalų tarybų bei koordinatorių vaidmenį, įtraukiant jaunimą į įvairias veiklas – tai demografiniai rodikliai. Pagal gyvenamosios vietos deklaraciją pateiktos oficialios statistikos, dažnai neįvertina jaunų žmonių judėjimo į didmiesčius, todėl iškreipia tikrąjį vaizdą – realus jaunų žmonių skaičius rajone gali ženkliai skirtis nuo oficialiosios statistikos, kuria remiasi savivaldybių administracijos ar jaunimo politikos priemones planuojančios nacionalinės valdžios institucijos.
Nors jaunimas vis daugiau ir daugiau laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, tačiau, kaip bebūtų keista, tyrimo analizė rodo, jog socialinių tinklų, kaip erdvės pilietiniam aktyvumui, jauni žmonės neidentifikuoja. Tačiau jie pasitarnauja, kaip informacijos sklaidos kanalai, mat daugiau nei pusė respondentų informacija apie pilietinio aktyvumo galimybes pasiekia būtent per socialinius tinklus.
Apklausos rezultatų pristatyme dalyvavęs Birštono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius Deivis Slavinskas pastebi, jog dažnu atveju socialiniais tinklais, kuriais naudojasi vyresnė karta ir valdiškos institucijos, pats jaunimas mažai naudojasi, todėl, anot D. Slavinsko, būtų įdomu išsamiau patyrinėti Lietuvos jaunimo socialinių tinklų tendencijas.
Pasak tyrimą atlikusios įmonės direktoriaus, rezultatai atskleidė tik apibendrintą rodiklį, tačiau rinkodaros specialistams žinoma, jog pačiai jauniausiai amžiaus grupei aktualiausias „Tiktok“ turinys, vyresnieji aktyvesni „Instagram“ platformoje, o vyriausiajam jaunimui vis dar gali būti aktualus Facebookas, tačiau, anot I.Zoko, netolimoje ateityje pasiekti jaunimą vien Facebooko tikrai neužteks.
Visgi, net ir pasiekus informacijai, nebūtinai jaunuoliai ateina į organizacijas. Taigi, kas lemia pasirinkimą dalyvauti ar nedalyvauti? Užimtumas moksluose, darbe, o vėliau ir įsipareigojimai šeimai – tokius pagrindinius faktorius, mažinančius jaunuolių norą aktyviai įsitraukti į pilietines veiklas, dažniausiai nurodė respondentai. Tuo tarpu, kaip skatinančius veiksnius apklaustieji įvardijo: asmeniškai aktualių klausimų sprendimus, lankstesnį dalyvavimą (pvz.: dalyvavimas jiems patogiu laiku, nuotoliniu būdu ir pan.). Tyrimo duomenimis, jaunimą taip pat paskatintų materialus ir nematerialus atlygis. Svarbu pabrėžti, jog šiuo atveju materialus atlygis nebūtinai suprantamas, kaip piniginis.
Tačiau dalyvavusieji tyrimo pristatyme atkreipė dėmesį, jog materialų ir nematerialų atlygį sunku įvertinti ir pamatuoti, o tikroji pilietinio dalyvavimo vertė yra tada, kai kas nors jame dalyvauja, rūpindamasis bendrais reikalais, o ne asmenine nauda. Anot „Unicef“ organizacijos Lietuvoje vykdančiojo direktoriaus Vaidoto Ilgiaus, visame kame galima rasti nematerialių motyvų, tiesiog reikia juos atpažinti ir pajusti tas stygas, kuriomis galima groti. „Jeigu tų motyvų nėra, bet kokie materialūs motyvatoriai yra netvarūs, laikini ir ilgesniame laikotarpyje situacijos niekaip nepakeis. Reikia labiau galvoti apie komunikaciją verčių, kurias gali gauti jauni žmonės, atėję į vienas ar kitas veiklas. Tie bandymai nupirkti, papirkti ar kompensuoti yra trumpalaikiai ir ne tik, kad neatneš naudos, bet gali padaryti ir žalos“, – sakė Vaidotas Ilgius.
Jaunimo reikalų departamento direktorius Jonas Laniauskas taip pat abejoja, ar, gyvenant ir taip vartotojiškoje visuomenėje, būtų tikslinga pilietinį aktyvumą skatinti vartotojiškais dalykais. Anot jo, tai gali turėti pasekmių.
Rimantė Jančauskaitė

Rubrikoje Jaunimo skveras. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *