Sudeginti gyvi

Mes kylame iš ten, kur žemė kruvina.
Neklauskite, kas mes, mes – Laisvė ir Kova.
Praeisime visur kaip aidas, kaip daina.
Palaimins ir minės motulė Lietuva. (Neringa)

…Buvo 1945 metų balandžio 23-iosios rytas. Mediniškių kaimo ūkininkai Treideriai, apsiliuobę gyvulius ir papusryčiavę, išleido dukras Elytę ir Janiną į mokyklą. Julijonas Treideris ruošėsi eiti į darbus, bet kaip tik tuo metu užėjo Juozo Ogilbos-Dobilo būrio partizanas Petras Pempė-Lydeka, gimęs 1924 m. Beržynų kaime, Jiezno valsčiuje. Paprašė ko nors pavalgyti. Šeimininkė šoko pjaustyti lašinukų ir kepti kiaušinienės.

Vyrai susėdę už stalo šnekučiavosi apie šį bei tą. Staiga už lango šmėkštelėjo rusų kareiviai ir stribai. Petras Pempė pasislėpė kamaroje po girnomis, bet įėjęs į trobą rusas leitenantas jį pamatė. Petras Pempė šovė į leitenantą ir pasileido bėgti miško link, tačiau sukniubo kareivių kulkų pakirstas. Kareiviai ir Jiezno stribai baisiai įniršo. Jie žiauriai sumušė Julijoną Treiderį. Paskui sudaužytą ir sukruvintą išvežė į Jiezną. Areštavo ir dvi dukras – Onutę ir Jadvygą bei mažą berniuką. Motinai Treiderienei pavyko pasislėpti tvarte po ėdžiomis. Buvo atvarytos pastotės. Į vieną vežimą ant grynų lentų įmetė Petrą Pempę. Jis gulėjo nukarusia, sukruvinta galva, jau negyvas. Į kitą vežimą, pridėję užklotų ir pagalvių, paguldė rusų leitenantą, kuris kelyje mirė. Šešiolikmetė Žuromskaitė, atvaryta vežti sužeistųjų, pasakojo, kad stribai ir kareiviai Julijoną Treiderį visą kelią mušė, šauksmai ir dejonės buvo girdėti toli. Į Treiderių kiemą atvarė dar tris jaunus vyrus, tai: Joną Zencevičių (gim. 1928 m.), Juozą Mickų (gim. 1924 m.), ir Martyną Mickų (gim.1913 m.). Juos irgi visus išvežė į Jiezną. Elytė ir Janina, grįžusios iš mokyklos, pamatė baisų vaizdą, mergaitės pradėjo garsiai verkti. Motina, išgirdusi jų klyksmą, išėjo iš savo slėptuvės ir su dukromis nubėgo pas kaimynus. Kaimynai ir jos matė, kai netrukus keliomis pastotėmis atvažiavo Jiezno stribai, susikrovė į vežimus visą Treiderių turtą, prisirišo prie vežimų gyvulius, o pastatus padegė. Visi suimtieji buvo kankinami NKVD Jiezno areštinėje, o balandžio 23 d., naktį, nukankintus taip, kad jie negalėjo paeiti, sumetė į vežimą ir pasakė, kad veža į Alytų. Kur dėjo Petrą Pempę, nežinoma, kartu lavono nevežė.
Nuo Jiezno važiavę pora kilometrų ir pasiekę Lingėliškių kaimą, pasuko į negyvenamą Joneliūnų sodybą. Sužvėrėję, bet kokį žmogiškumą praradę budeliai, tęsė savo kruviną egzekuciją. Jie savo aukas toliau daužė ir kankino, kiek leido jų fantazija. Paskui dar gyvus vinimis prikalė prie sienos tarp langų. Pirkelę padegė. Pritrūkus vietos prie sienos ar laiko, vienas liko neprikaltas, dar bandė bėgti iš trobos, bet buvo pagautas ir įmestas atgal.
Ilgai dar stribai stebėjo kančių kalnelį, neleido artimiesiems prisiartinti, uždegti žvakelę, pasimelsti. Tik po kurio laiko Treiderio dukros ir kitų artimieji kažkaip sugebėjo paslapčia prieiti prie degėsių. Čia visi pamatė kraupų vaizdą. Gaisravietėje iš po degėsių ir pelenų styrojo pavasarinio lietaus baltai nuplauti žmonių kaulų ir kaukolių fragmentai. Reikėjo skubiai ką nors daryti. Kruopščiai surinko kaulų likučius, vietoje iškasė nedidelę duobelę ir viską sudėjo į brolišką kapą. Laikui bėgant, buvo pastatytas nedidelis kryželis, aptverta tvorele.
Tik po daugiau nei 30 metų atsirado galimybė tinkamai įamžinti kančių kalnelį. Buvo atvežtas Lietuvos laukų akmuo su iškaltomis lentelėje pavardėmis, pasodinta medelių. Dar po 30 metų, grupelės LŠS šaulių iniciatyva, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui atlikus istorinį-archyvinį tyrimą buvo rasti šie duomenys apie partizanų žūtį 1945 m. balandžio 23 d. Jiezno vls. LYA saugomuose NKVD-MVD-MGB Alytaus aps. skyriaus operatyvinėse bylose buvo rasta informacija, kad NKVD Jiezno valsčiaus posk. viršininkui informatorius „Karvelis“ perdavė duomenis, kad Jiezno vls. Mediniškių km. gyventojo Treiderio sodyboje slapstosi Juozo Ogilbos-Dobilo būrio partizanas Petras Pempė. 1945 m. balandžio 23 d. NKVD Jiezno vls. poskyrio viršininkas, kartu su NKVD pasienio būriu vyko į nurodytą vietą. Spec. pranešime rašoma, kad kol pasiekė Treiderių sodybą, NKVD kariai pakeliui sulaikė dar keturis Juozo Ogilbos būrio partizanus, tačiau asmenybės nenurodytos. Vykdant sodyboje kratą, partizanas Petras Pempė mirtinai sužeidė NKVD karininką. Įvyko kautynės, Treideris į kariškius metė granatą, bet buvo nukautas kaip ir bandęs bėgti P. Pempė. Buvo šaudoma padegamosiomis kulkomis, todėl užsidegė pastatai ir sudegė juose buvę nukautų kūnai. O tai jau nesutampa su liudininkų parodymais. Nesutampa, kad sugrįžę stribai sukrovė į vežimus turtą, prie jų pririšę gyvulius, o išvažiuodami sodybą padegė. Taip galėjo būti sąmoningai daroma, siekiant užtušuoti savo piktadarybes. Kitų archyvinių šaltinių apie šią operaciją nepavyko aptikti, todėl platesnis versijų sugretinimas neįmanomas.
Atminimo ženklas nukankintiems partizanams pastatytas 2021 m. lapkričio mėn. žudymo vietovės prieigose Lingėliškių kaime. ŠLOVĖ DIDVYRIAMS.
Julius Proškus
Lietuvos ŠS Vytauto Didžiojo Kauno 2-osios šaulių rinktinės šaulys