Tolerancijos laukas
Praėjusiais metais Armėnija ir Lietuva šventė diplomatinių santykių užmezgimo jubiliejinę sukaktį. Prieš 30 metų užmegzti santykiai ilgainiui plėtėsi ir dabar daugelyje sričių jau yra sukurta glaudi partnerystė. Lietuva didžiuojasi, kad pirmoji pasaulyje pripažino Armėnijos nepriklausomybę ir buvo viena pirmųjų šalių, su kuria 1991 m. Armėnija užmezgė diplomatinius santykius.
Šiuo metu Lietuvoje gyvena, kuria šeimas ir dirba daugiau nei tūkstantis armėnų tautybės žmonių. Gausiausios jų bendruomenės buriasi didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Nors ir ne taip gausiai, armėnų šeimos gyvenimą kuria ir mūsų krašto apylinkėse.
Dar praėjusiais metais, minint garbingą Lietuvos ir Armėnijos diplomatinių santykių užmezgimo trisdešimtmetį, Jiezno kultūros ir laisvalaikio centre tautinių mažumų kultūrai pažinti turėjęs vykti renginys dėl pandemijos neįvyko… Tačiau prasminga renginio idėja atgaivinta šiemet, tad sausio 14 dieną į Jiezno kultūros ir laisvalaikio centrą susirinko būrys armėnų šeimų iš Kauno, Alytaus, Jiezno ir Prienų. Čia lankėsi ir vienas
didžiausių armėnijos kultūros puoselėtojų Ruslan Harutiunian bei Armėnijos ambasados atstovas Artak Ghazaryan.
Ruslan Harutiunian ir jo lietuvaitė žmona a.a. Marytė Kontrimaitė-Harutiunian – tai vieni uoliausių armėnų kultūros Lietuvoje puoselėtojų. Marytė Kontrimaitė jau iškeliavusi Amžinybėn, tačiau jos indėlis į armėnų kultūros tyrinėjimą ir populiarinimą Lietuvoje – milžiniškas. 2012 m. „Už armėnų ir lietuvių ryšių stiprinimą ir plėtojimą“ jai suteiktas Armėnijos Mokslų akademijos garbės daktarės vardas, 2013 metais rašytoja buvo apdovanota Lietuvos žurnalistų draugijos skiriama Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“, 2015 m. jai įteiktas Grigoro Narekaci atminimo medalis. Tais pačiais metais M. Kontrimaitei suteiktas Armėnijos miesto Giumri garbės pilietės vardas.
Pasak užfiksuotų prisiminimų, nuo vaikystės Marytės norai buvo dideli: apkeliauti visą pasaulį, perskaityti visas svarbiausias ir įdomiausias knygas, sužinoti visus žvaigždžių, augalų, paukščių ir kitų gyvūnų vardus ir viską, kas yra nuo seniausių laikų žmonijos išgyventa ir sukurta. Niekada nesvajojusi apie praktišką specialybę: mokytojo, gydytojo, pardavėjo ir pan. Rūpėjo tyrinėti, pažinti, viską sužinoti.
Su Maryte Kontrimaite artimai bendravęs kraštietis žurnalistas Juozas Pugačiauskas sako, jog tai buvo neeilinė asmenybė, kuriai gyvenime teko daug iškęsti ir daug atrasti. Iškentusi tremtį ir iš jos grįžusi, Marytė studijavo Vilniaus universitete, stažavosi Jerevano universitete, kone tobulai išmoko armėnų kalbą, surado gyvenimo bendražygį Ruslaną, su kuriuo kartu ir grįžo į Lietuvą. O visi jos gyvenimiški motyvai, susipynę į pynią, atsispindėjo jos kūryboje.
J. Pugačiausko pastebėjimu, M. Kontrimaitės poezija nėra labai gausi, tačiau labai filosofinė ir intymi. Anot žurnalisto, jos kūryba pasižymi turtinga poetine stilistika: metaforomis, meile naujajam kraštui ir ypatingu ėjimu Dievo link. Renginio metu pristatyta ir naujausia M. Kontrimaitės knyga „Kalbėti aukštyn“. Tai pačios autorės sumanyta, o po jos mirties dukters Vegos Ribikauskienės pabaigta rengti knyga, į kurią sugulė visos Marytės svajonės ir kiti pastebėjimai. Ją sudaro neskelbti jaunystės ir vėliau parašyti eilėraščiai, laiškai, straipsniai, atsiminimų ir dienoraščių fragmentai. Keletą jų išgirdo ir susirinkusieji, M. Kontrimaitės poeziją iš knygos „Kalbėti aukštyn“ skaitė Jiezno gimnazijos mokytojos.
Prisimindamas šią poetę, Armėnijos konsulo pirmasis sekretorius Artak Ghazaryan pastebėjo, jog tai moteris, tiesusi tiltus tarp Armėnijos ir Lietuvos.
Nors Armėnija su Lietuva diplomatinius santykius užmezgė tik prieš 30 metų, šios tautos istorijos apraiškų galima rasti ir ankstesnėje lietuviškoje spaudoje, tad renginio metu
Ruslan Harutiunian trumpai pristatė savo knygą ir iš jos gimusią parodą „Armėnų tautos atspindžiai XIX a. pab. – XX a. pr. lietuvių spaudoje“. Čia publikuojami to meto žymiausiuose periodikos leidiniuose: „Aušra“, „Varpas“, „Tėvynės sargas“, „Viltis“ ir kt. išspausdinti straipsniai, susiję su armėnų istorija. Jiezno kultūros ir laisvalaikio salės sienas taip pat papuošė Ruslano tapybos darbai, kuriuose galima išvysti ir Armėnijos, ir Lietuvos peizažų.
Tautinių mažumų kultūrai pažinti skirto vakaro metu skambėjo ir armėniška muzika, tuo tarpu Jiezno kultūros ir laisvalaikio centro moterų ansamblis susirinkusiesiems atliko tėviškės dainas.
Rimantė Jančauskaitė










Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).