Trijų Karalių dovana – gyvenimas

Žemėje gyvena daug žmonių, gimusių garbingą – Trijų Karalių – dieną, Sakoma, kad tada diena pailgėja per gaidžio žingsnį. O Trys Karaliai atnešė brangių dovanų Kūdikėliui Jėzui pagarbinti – aukso, miros ir smilkalų. Auksas simbolizuoja pasiturimą gyvenimą, mira turi dezinfekuojantį poveikį, o smilkalai liudija apie aukštyn kylančią maldą. Gimusius šią prasmingą dieną jau pati jos simbolika tarsi įgalioja tauriam ir prasmingam gyvenimui. Šią dovaną, ateidama į šį pasaulį, gavo ir mūsų „Bočių“ bendrijos narė nuo 2000 metų, valdybos pirmininkės pavaduotoja nuo 2006 metų ALDONA MILDA VALATKIENĖ.

Jai skirta dovana – tai kilniai, garbingai ir atsidavusiai tarnauti žmonėms, būti švyturiu, kai kitiems sunku, dalintis savo fiziniais ir dvasiniais turtais. Mūsų jubiliatė gimė gražiame Alytaus rajono Cibiliekų kaime, prie Peršėkės upelio, Anelės ir Vlado Šaulių šeimoje. Pagal lietuvišką vardų kilmę Aldona – aldas – aidas, skambesys, Milda – Baltų meilės ir laisvės deivė. Kokie prasmingi vardai – skambesys ir meilė. Tai atsispindėjo ir jos vaikystės prisiminimuose, kai namai kvepėjo mamos keptais pyragais ir duona, o miško gėrybėmis galėjo vaišintis ištisus metus. Jauku ir šilta buvo po mylinčių tėvų ir trijų sesių sparneliu. Pasak mielos Aldonos Mildos, šeimos palaima tęsėsi nuo 1937 iki 1941 metų. Kaip rašo pati šių metų jubiliatė, „Karas sujaukė jausmus, išblaškė šeimą, nebeliko namų, žuvo tėvas, subyrėjo gėrio ir dvasios namai…“. Penkerių metų būdama patyrė karo sunkumus ir nepriteklių. Be namų, nors ir pas savus, jautėsi nevisavertė, priklausoma nuo kitų gerumo.
Mokykliniai metai ir vėliau Alytaus pedagoginė mokykla buvo gyvenimo pradžiamokslis. Jauna, vos 20, pradėjo pedagogės kelią Nemajūnų aštuonmetėje mokykloje. Čia prabėgo 21 darbo ir gyvenimo metai. Patyrė savo, mokytojos, laikančios pradinukų rankeles, ir jų virpulį. Vėliau jai buvo patikėtos direktoriaus pavaduotojos, o galiausiai ir direktorės pareigos. Aldonos Mildos atmintyje darbas Nemajūnuose giliai įstrigęs: „Čia nepakartojamo grožio kampelyje ant Nemuno kranto, tarp tyros dvasios kaimo žmonių, prabėgo patys nuostabiausi jaunystės metai. Čia išsiskleidė mano dvasios sparnai, pražydo pirmoji meilė, ištekėjau už Pranciškaus Valatkos, gimė sūnus Audrius, dukra Rasa, neakivaizdiniu būdu baigiau Vilniaus pedagoginį institutą, įgijau istorijos mokytojos specialybę…“. Vėliau Aldona Milda su šeima apsigyveno Birštone. Visą dešimtmetį atidavė Birštono vidurinei mokyklai. Iš pradžių dirbo mokytoja, vėliau – direktore. Ji nuolat tobulinosi, iš širdies dirbo ir visuomeninį, kultūrinį–švietėjišką darbą, savo pareigas laikė duokle Tėvynei, miestui, savo mokiniams ir mokytojams. Jos gyvenime nebuvo rugsėjo 1-osios, kad ji neišgirstų mokyklinio varpelio, kviečiančio į klases mokinius ir mokytojus gyvenimo pažinimui.
Metai keitė metus, versdami laikmečio puslapius ir dalindami džiaugsmo bei skausmo akimirkas. Netektys viena paskui kitą aižė tobulai susikurtą pasaulį. Skaudi sūnaus Audriaus, netgi neišvydusio savo atžalėlės – sūnelio Audriuko akelių, žūtis. Po metų vyro Pranciškaus ir motinėlės Anelės netektys. Jie atgulė šalia sūnaus ir anūkėlio, o jai reikėjo gyventi. Apie savo skausmą ji sako taip: „…likau apgenėtom šakom ir pakirstom šaknim. Bet man tiesė ir tiesia rankas buvę bendradarbiai, artimieji, draugai, bičiuliai. Ir vėl matau saulę, žaliuojančią žemę… Dievo meilė man atvėrė šaltinio versmes, iš kurių pati geriu ir girdau ištroškusius savo žodžių versme…“.
Žmogaus gyvenimas – neperskaityta knyga. Skaitome ją ir žavimės jo kūrybiškumu, jo atsidavimu artimiesiems, draugams, bendražygiams, meile gamtai ir žmogui. Nesvarbu, kokiame gyvenimo laikotarpyje atsiveria žmogus, svarbu, kad jis suranda save ir atsiskleidžia. Pirmieji išsiliejimai 2003 metais išleistoje knygoje „Saulėlydžiais dažos jausmai“. Tai – poezijos rinkinys talpinantis džiaugsmo ir skausmo etiudus. Iš viso rinkinyje – 79 eilėraščiai. 2004 m. išleistoje knygoje „Gyvenimo mokykla“, į kurią sugulusios Prienų krašto žmonių istorijos, rasime ir apie Aldonos Mildos Valatkienės darbą bei veiklą puslapius. 2007 m. išėjusioje knygoje „Gili žodžių prasmė“ ji rašo apie meilę Motinėlei, laisvės troškimo išsipildymą, skaudžias praeities akimirkas. Čia atspausdinta ir jos sukurta daina, skirta Birštono „bočiams“, „Bočių himnas“. Po metų į skaitytoją širdin pasibeldusiame poezijos rinkinyje „Artimi toliai“ randame ir Aldonos Mildos eilėraščių: „Šitas kelias dar mano“, „ Negrįšiu tėviškėn aš niekad“, „Kryžius paslaptį saugo“, „Mokytojo dienos proga“, „Šilti prisiminimai grįžta“.
Kūrybingoji mūsų bičiulė nepamiršta ir šalia esančiųjų. Knygoje „Žmonės ir darbai“ Aldona Milda rašo apie jai gerai žinomus ir brangius žmones: Petrą Kazlauską, Silvianą Aksomaitienę, apie mūsų „Bočių“ narį a. a. Povilą Buzą ir jo seserį Marijoną Bartusevičienę. Ji daug širdies atidavė gilindamasi į kitų gyvenimus, versdama jų praeities puslapius. Tai patvirtina jos žodžiai „Išdalinsiu save po lašą, po kibirkštį, po trupinį, po smiltį, išgersiu iki dugno liūdesio, skausmo, netekčių karčią tulžį, džiaugsmu ir meile maitinsiu širdį, plukdysiu savo jausmus lyg kalnų upė į žmonių dvasios klonius“. Pačia plačiausia savo veiklos gama Aldona Milda nuo 2000 metų pasinėrė į Birštono „Bočių“ bendrijos veiklą. Nebuvo nei vieno renginio, kuriam ji nebūtų atidavusi dalelės savęs, nebuvo nei vienos išvykos be jos dalyvavimo, nebuvo talkos, kur ji nemojuotų grėbliu ar šluota.
Ji, kaip LAISVĖS šauklė, dėkojo ir gedėjo Antakalnio kapinėse žuvusių Laisvės gynėjų, susimąsčiusi skaitė savo eiles prie paminklo Justinui Marcinkevičiui, prie Jono Kazlausko kapo pasakojo apie jo reikšmę lietuvių kalbai, o jo tėviškėje atsakingai dalyvavo visuose kalbininko paminėjimuose. Nebuvo ir mūsų – bočių švenčių, kuriose neregėtume nuoširdžios ir spindinčios gerumu šių metų jubiliatės. O kiek gražių dainų sudainuota chore „Sidabrinė gija“, kiek išvažinėta su dainomis po mūsų šalies miestus ir miestelius pas bičiulius „Bočius“. Ji ir dainininkė, ir koncertų vedėja. Ir taip kiekvieną dieną Aldona Milda dalina save kitiems. Ir, žinoma, labai džiaugiasi į pasaulį pasibeldusia jos ištakų nauja karta: anūkais: Audriumi, Roku, Reda, Raigardu ir proanūkiu Jonu.
Miela ALDONA MILDA, garbingo JUBILIEJAUS proga tariame nuoširdų AČIŪ už bendrą darbą ir linkime geros sveikatos bei dar daug kūrybinių minčių, laimės ir prasmingų džiaugsmo akimirkų nelengvame gyvenimo kelyje, švenčiant TRIJŲ KARALIŲ kelrodei žvaigždei.
Julija Barutienė
Birštono „Bočių“ bendrijos pirmininkė

Rubrikoje Žmonės. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *