Šviesa grįžta…

Sunku po švenčių atsibusti tarsi iš gražaus sapno ir pereiti į kasdienybę. Norėtųsi dar pratęsti šį švelnių emocijų, malonaus jaudulio ir nuostabių akimirkų kupiną laiką, kai nesivaržome sakyti viens kitam gražių žodžių, linkėjimų, teikiame dovanas, darome malonias staigmenas. Šypsomės saviems ir nepažįstamiems, susijaudinę žiūrime šimtąjį kartą Kalėdinius filmukus, traukiame iš lentynų niekučius, įvairias namų puošmenas ir džiaugiamės tarsi vaikai viskuo, kas skaidrina nuotaiką.
Kaip sulaikyti šią mus apgaubusią aurą, kaip išsaugoti kuo ilgiau nors dalelę to šventumo, užpildžiusio mūsų širdis? Negi supakavę tarsi eglutės žaisliukus padėsime į lentyną ir tą gražiąją savo širdies dalelę? Tikėkimės, kad taip nenutiks bent kurį laiką. Nes vargu ar galėtume pamiršti, kaip gražiai šiemet beveik kiekvienas miestelis puošėsi, laukė švenčių, kaip kiekviena bendruomenė norėjo turėti prie bažnytėlių savas prakartėles, būrėsi ir stengėsi vienaip ar kitaip kartu paminėti šventes, nors ir labai buvo neramu – pandemija ir nauja Covido banga tiesiog pragaištingai alsavo į nugarą. Ar galėtume pamiršti, kaip dosniai žmonės aukojo maltiečių geriems darbams? Bent aš tikiu, kad visi šie ir kiti gražūs dalykai tikrai nustūmė į antrą planą iki kaulo įgrįsusius pastarųjų mėnesių ginčus, nesutarimus, politikavimą, susipriešinimą ir visokius nereikšmingus, bet labai varginančius ginčus.
Keli pastarieji žiemos mėnesiai bent jau mums, vyresniesiems, tariamai užsitarnavusiems tą vadinamąjį poilsį, leis kiek ramiau ir lėčiau leisti laiką namuose, ramia sąžine mėgautis gera knyga, įdomiu filmu, koncertu, daugiau laiko skirti mielam rankdarbiui ar tiesiog pokalbiui su drauge. Mintyse galėsime jau planuoti pavasario ir vasaros darbus, pasvajoti, ką tokio norėtume pagaliau nuveikti įsimintino, naujo, nepatirto.
Neskubėkime atgali į pilką kasdienybę. Ji užklups ir taip, nepasiruošusius. O dabar dar iki Trijų Karalių, mūsų biblijinių herojų Kasparo, Merkelio ir Baltazaro dienos, švęskime ir džiūgaukime! Kaip ir jie, nuneškime kūdikėliui Jėzui brangias dovanas, savo širdies auksą, dovanokime mirą ir smilkalus – sveikinkime, linkėkime, dalinkimės tuo, ką turime gražiausia ir geriausia, nes viskas sugrįš su kaupu, nereikia tuo net abejoti. O Šienpjovių žvaigždynas, nuėjęs savo kelią, jau ilgina dieną – ŠVIESA sugrįžta.
Linkėdama laimingų 2022-ųjų,
Jūsų Augustina


Sausio mėnesio priminimai…

Mes jau 2022-ųjų Viešpaties metų kelyje… Ir tegul kasdien tas kelias mums būna prasmingas, kupinas mažų malonių ir džiaugsmingų netikėtumų, naujų atradimų, įdomių darbų ir lengvų atokvėpių!
Apie šios žiemos orus sinoptikai pranašauja ir pagal senolių spėjimus, ir pagal mokslo atradimus. Dažnai jie gerokai skirtingi. O mes linkėkime sau šilumos ir geros nuotaikos šiapus lango ir namų jaukumo.
Namams…
Kaip bebūtų gaila, jau reikia pamažu nurinkti Kalėdines puošmenas, tvarkingai sudėti jas į dėžes ir paslėpti kitiems metams. Ypač atidžiai reikia suvynioti ant kartono pagrindo girliandas, kad nesusipainiotų laidai. Ant dėžių, kad vėliau lengvai surastume, užklijuokime Kalėdinį paveikslėlį.
Neišmeskime dovanų maišelių, vyniojamo popieriaus skiaučių, šventinių servetėlių ir kt. smulkmenų – taip realiai išmoksime keisti savo įpročius, mažiau pirksime, daugiau suvartosime to, ką jau turime.
Neatidėliojant reikėtų išskalbti šventines staltieses, servetėles, kalėdinius rankšluosčius ir dailiai išlygintus sudėti į maišelius, iškvėpinti ir… į atokesnį stalčių. Nustebsite, kaip tie metai greitai bėga ir vėl mums tų daiktų prireiks. Ir nėra didesnio malonumo, kaip rasti viską tvarkingai padėtą.
Dar mūsų nusižiūrėti iš kitų šalių kalėdiniai megztiniai, smagios kojinės, visokios kepurės ir kiti nuotaiką keliantys dalykėliai – neskubėkime jų nurašyti, tegul jie tampa tradiciniais ir palaukia naujų švenčių.
Žaliai eglutei, jeigu ji vazonėlyje, taip pat reikia dėmesio. Nelaikykite kambaryje ilgai, kad užmigęs žiemai medelis neatgytų. Išnešę sausį į šaltį ar mėgindami pasodinti tokią žaliaskarę į gruntą – pražudytume. Todėl jai reikia rasti vėsesnę vietą – uždarame balkone, rūsyje ar kitur. Kovą – balandį jau galima išnešti ir į lauką, o atšilus gruntui jau galima ir persodinti.
Eglutę ar kėnį persodindami turėsite atkreipti dėmesį į medelio rūšį ir veislę, atitinkamai pritaikyti gruntą. Tačiau nusiteikite, kad sėkmė – ne šimtaprocentinė. Jei pirkote gan didoką eglutę, o ji įsprausta į mažą vazoną, tikimybė tokia, kad jos šaknys yra stipriai apkapotos, pažeistos ir medelis neprigis. Kitąmet pirkite tiesiai iš augintojų, medelyne.
Dažnai per žiemos šventes namus puošiame ar dovanų gauname gyvų gėlių vazonėliuose. Apie jų priežiūrą plačiau – patarimuose gėlininkams.
Dovanos, dovanos, dovanos… Kad ir kiek bekalbėtume apie jų mažinimą, Kalėdų seniai darosi vis dosnesni, dovanų kaugės po eglėmis vis didėja. Verta atidžiai peržiūrėti šeimynos gautas dovanėles, nuspręsti, ką tikrai panaudosite, o tai, kas kelia abejonių ar nėra galimybės pasikeisti (dabar jau madinga palikti ir čekį), tiesiog padovanokite labdarai ar tam, kam šio daikto tikrai reikia, kas jį vertins ir panaudos.
Išėję kokią ramesnę dieną po švenčių pasivaikščioti, užsukite į prekybos centrą ir dabar jau tikrai be šurmulio ir su didele nuolaida galite aptikti kitoms Kalėdoms reikalingų dalykų. Prislėpę juos kuo giliau, gruodį pasidžiaugsite savo įžvalgumu.
O kad šventinė nuotaika taip greitai iš namų neiškeliautų, verta prisiminti natūralių eterinių aliejų magišką galią sveikatai, nuotaikai ir visai aplinkai pagerinti. Mokslas tvirtai įrodė, kad veikliosios eterinių aliejų fitoorganinės medžiagos, patekusios į organizmą per kvėpavimo takus, odą, gleivinę labai greitai pasiekia centrinę žmogaus nervų sistemą ir daug greičiau nei tinktūros ar tepalai malšina skausmą, padeda atsipalaiduoti, veikia gilesnius organus, naikina infekciją. Raskite laiko, domėkitės aromaterapija, taip pat fitoterapija.
Gėlininkui, sodininkui, daržininkui…
Nusipirkote šventėms ar gavote dovanų puansetijų vazonėlį, plokštenį kaktusą, persinį ciklameną, orchidėją ar kitą žydinčią gėlę? Nepalikite jos be priežiūros, kad dar po savaitės kitos netektų išmesti.
Dažniausiai skundžiamasi, kad greitai nuleipsta ir kambario temperatūros neatlaiko puansetija (puošnioji karpažolė). Nepamirškite, kad ši dar Kalėdų žvaigžde vadinama gėlė tikrai ne „vienkartinė“ ir jai numetus lapus neskubėkite išmesti. Tai daugiametis augalas. Nužydėjus reikia ją keletą mėnesių laikyti ramybėje, vėsiai.
Pavasarį nugenėkite, persodinkite į gerą žemę, neškite į šilumą, laistykite, karpykite ir formuokite medelį. Subujojusi prieš kitos žiemos šventes ji vėl pradžiugins naujais žiedais. Vienas perspėjimas – jai labai nepatinka skersvėjai. O prieš perkant gėlė nuo jų gali būti nukentėjusi ir pažeista dar prekybos centre. Turėkite kantrybės, gal pasiseks atgaivinti augalą.
Kalėdų kaktusas, tikrasis plokštenis (lot. Schlumbergera truncata) žydi paprastai Kalėdiniu laikotarpiu, todėl taip ir vadinamas. Tai tropinis kaktusas, ne dykumų, todėl laistyti jį reikia saikingai, tačiau drėgmę palaikyti nuolat. Stebėkite, kada išdžiūsta viršutinis žemės sluoksnis, tada ir liekite, tačiau ne iš viršaus, o tik žemę.
Jei netikėtai pradėjo kristi žiedai, tikriausiai perlaistėte ar per šiltai laikote vazonėlį, o gal trūksta šviesos. Po žydėjimo šiam kaktusui būtinas 30 dienų ramybės laikotarpis. Tomis dienomis netręškite, nekarpykite. Po ramybės periodo jau galima nuskabyti nuvytusius žiedus ir rūpintis gėle kaip įprasta.
Švenčių metu taip švytinčiai žydėjęs naujai įsigytas ar dovanų gautas ciklamenas taip pat dažnai greitai nuvilia. Tačiau ir jis nėra „vienkartinė“, kaip mėgstame sakyti, gėlė. Tinkamai prižiūrimas jis gali žydėti metų metus. Jei laikysite žydintį ciklameną įstiklintame balkone, kur temperatūra 6–12 OC šilumos, žydėjimas gali tęstis net apie pusmetį.
Peržydėjusį ciklameną pradėkite laistyti vis mažiau, netręškite – jam taip pat reikalingas ramybės periodas. Tačiau nepersistenkime – neuždiovinkime visiškai, ypač jaunus, su dar mažais šakniagumbiais augalus. Teko girdėti – yra padedančių ciklameną į šaldytuvą. Jokiu būdu! Po kurio laiko ciklamenas ataugins lapelius. Pasistenkite jam rasti pačią šviesiausią ir vėsiausią vietą.
Atvirkščiai – žydinti orchidėja (Phalaenopsis) gerai jausis šilumoje. Ji mėgsta drėgną ir šviežią orą, bet nepakenčia skersvėjų. Jas įprasta auginti permatomuose vazonėliuose, todėl lengva stebėti, kada augalui reikia vandens: jei šaknys šviesiai žalios, žalios ar žalsvos, tuomet drėgmės pakanka, jei papilkėjusios, jau reikia laistyti. Orchidėjos nemėgsta kieto vandens. Labiau patinka lietaus ar virintas vanduo. Kas trečią laistymą reikia patręšti specialiomis trąšomis, tačiau ne anksčiau, kaip po kelių mėnesių po pirkimo, kad nepertręštume.
Nužydėjusių orchidėjų žiedkotį nupjauti ar palikti? Ši gėlė neturi ramybės periodo, po keletos mėnesių ir vėl žydi. Tačiau gėlininkai primena, kad iš peržydėjusios akutės nauji žiedai nesiformuoja. Todėl žiedkotį galite nupjauti visą, palikti jo viršutinę dalį ar nupjauti iki miegančios akutės, paliekant 1 cm virš jos. Bet štai margažiedžių, ūksminių, gražiųjų ir storalapių rūšių orchidėjų žiedkočių nupjauti nereikia, nes ant jų bus sukrauti nauji žiedai.
Apskritai visuomet stenkitės pasilikti naujos gėlės etiketę arba užsirašyti jos pavadinimą, kad vėliau galėtumėte pasitikslinti, kokių sąlygų būtent šios rūšies gėlei labiausiai reikia.
O kaip sode? Šiltą storoką sniego sluoksnį naujametinis lietus greitai nulijo, vėl juos apnuogindamas, taip pat ir gėlynus. Taigi aplankykime juos, patikrinkime, kaip ten kas laikosi, ar vėjai nenudraskė apdangalų. Žemės sluoksnis šiuo metu gerokai įšalęs, tačiau verta užmesti eglišakių ant jautresnių augalų, pamulčiuoti durpėmis. Gal kur susikaupė gausiai vandens, jį būtina grioveliais nuleisti.
Oro temperatūros permainas greitai pajunta net ir podėliuose saugomas derlius: vaisiai, daržovės, daugiamečių gėlių gumbai… Būkime budrūs, stebėkime, perrinkime ir pašalinkime viską, kas nors truputį genda. Ypač tai pasakytina apie bulves. Kelios supuvusios ir sudrėkusios gali pražudyti visa derlių. Atidžiai stebėkite ir svogūnus, česnakus, morkas.
Lėkte pralėks keli žiemos mėnesiai, todėl nestresuojant būtina ramiai, tačiau neatidėliojant daryti inventorizaciją: kokios likusios atsargos, kiek ir ko reikia įsigyti. Trąšos, sėklos, inventorius! Nauji planai ir sumanymai, informacija apie naujas sodų ir augalų madas – štai ir pralėks kaip vėjas ilgi ir tamsūs vakarai besiruošiant šių metų darbams. Tiesa… kas dar? Aha, prieskoninių žolelių sėja ant palangės… Ratas sukasi.


Burokėliai vaistui ir maistui

Stebuklingu gyduoliu, šakniavaisių karaliumi ir dar visokiausiais pelnytais pagiriamaisiais epitetais yra apdovanotas burokėlis. Nuo senų senovės tai žinojo ir ne tik kaip daržovę, bet ir kaip gydomąją priemonę burokėlį vartojo arabai, persai. Į savo receptus jį įtraukė Hipokratas. Jį vertino garsūs senovės gydytojai ir kaip puikią priemonę naudojo nuo virškinamojo trakto ir limfagyslių ligų, jo pagalba gydė pūlingas ir piktybines opas, mažakraujystę ir kt. Priskaičiuojama per šimtą gydomųjų burokėlių savybių!
Maistui naudojami ir burokėlių lapai, ir šakniavaisiai. Daržovė labai atspari ir šviežia gerai išsilaiko ilgą laiką. Anot specialistų, ši unikali daržovė, kurios vitaminų, karotinoidų ir folio rūgšties rinkinio nesunaikina ilgas laikymas ir aukšta temperatūra, yra dar per mažai vertinama.
Keptų burokėlių salotos
Burokėlius iškepti orkaitėje, nulupti ir sutarkuoti stambia tarka. Smulkiai supjaustyti išmirkytus džiovintus abrikosus arba slyvas. Susmulkinti išgliaudytus riešutus, sutrinti porą skiltelių česnako, viską sumaišyti (dėti priedus pagal skonį – daugiau ar mažiau), berti druskos, skaninti aliejumi, citrinos sultimis, arba galima dėti lygiomis dalimis sumaišytos grietinės su majonezu.
Burokėlių ikrai
Reikės: 500 g nevirtų burokėlių, 2–3 šaukštų cukraus, 2 šaukštų sviesto, pusės citrinos sulčių, druskos, citrinos žievelės.
Burokėlius nulupti ir sumalti mėsmale, berti cukrų, dėti sviestą, supilti citrinos sultis, įtarkuoti citrinos žievelės, pasūdyti pagal skonį, viską sumaišyti ir virti ant lėtos ugnies 5–10 minučių, nuolat maišant.
Burokėlių gira
Nuplautus, nuluptus burokėlius stambiai sutarkuoti ir pridėti jų trečdalį trilitrinio stiklainio. Užpilti virintu vandeniu, įdėti 100 g cukraus, 50 g juodos duonos. Uždengtą marle stiklainį laikyti šiltai, kol nustos rūgti. Paskui pastatyti šaltai. Nugėrus galima vandens papildyti.
Atsiminkite: storoji lapkočių dalis ir viršutė burokėlio dalis – nuodingi. Jų negalima valgyti, ruošiant reikia nupjauti. Šakniavaisiai su baltais ruožais – nemaistingi. Maistui rinkitės kuo tamsesnius, pailgus ir saldžius burokėlius. Vitaminai ir spalva daržovėje išliks, jei prieš virdami ar kepdami nelupsite, virsite pasaldintame vandenyje (ketvirtadalis arbatinio šaukštelio litrui vandens) uždengtame puode.
Gydymui tiks nevirtų burokėlių sultys. Nevirtuose burokėliuose išlieka daugiau vitaminų, bet organizmas pasisavina geriau virtus.

Rubrikoje Namų ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *