Gyventojų senėjimas – ne tik Lietuvos, bet ir Europos ypatybė

Ilgėjanti gyvenimo trukmė – didelis žmonijos laimėjimas, lemtas daugelio teigiamų pokyčių svarbiausiose žmonių veiklos srityse. Šie procesai sparčiai keičia daugelio valstybių demografinę struktūrą. Tai sąlygoja dabartinę vakarų pasaulio ypatybę – gyventojų senėjimą.
Gyventojų senėjimo problema kompleksinė, apimanti įvairias sritis. Naujas jaunų ir vyresnio amžiaus gyventojų santykis visuomenėje verčia naujiems poreikiams pritaikyti turimus visuomenės ekonomikos (galimybes dalyvauti darbo rinkoje, pajamų lygį), socialinio saugumo (socialines garantijas), sveikatos apsaugos (poreikius atitinkančią paslaugų plėtrą), žmogaus visaverčio gyvenimo (poreikius atitinkančius būstus, aplinką, gyvenviečių infrastruktūrą, susisiekimą ir panašiai), politikos (politinių ir visuomeninių organizacijų galią) ir kitus išteklius.
Gyventojų senėjimas Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse, sukelia sudėtingus daugelio sričių socialinius ir ekonominius pokyčius, kuriuos svarbu teisingai įvertinti ir numatyti, kad būtų galima laiku imtis veiksmų. Šių veiksmų tikslas – kuo geriau pasinaudoti teigiamomis visuomenės senėjimo pasekmėmis ir įveikti ar sušvelninti neigiamas jo pasekmes.
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 557 tūkst. asmenų, vyresnių nei 65 m. (19,9 proc. visų gyventojų). Mažas gimstamumas ir ilgėjanti gyvenimo trukmė lemia jau kelis dešimtmečius ryškėjančias gyventojų senėjimo tendencijas ir Europoje, ir Lietuvoje. Atitinkamai šiai gyventojų grupei reikalinga skirti vis daugiau dėmesio.
Siekiant išsiaiškinti produktus ir paslaugas, kuriomis tikimasi pailginti pagyvenusių žmonių „sveiko“ gyvenimo trukmę, asociacija Europos judėjimas Lietuvoje atliko išsamų tyrimą. Remiantis Lietuvos savivaldybių atsakingų asmenų ir Lietuvos seniūnų apklausa identifikavome pagrindines senjorų gyvenimą apimančias sritis ir problematiką bei galimus jos sprendimus. Šalia respondentų identifikuotų priemonių buvo išanalizuota užsienio šalių patirtis, mokslinių tyrimų rezultatai ir pasiūlymai. Aktualiausiomis sritimis buvo įvardintos: socialinės ir sveikatos paslaugos, mobilumas, laisvalaikio praleidimo būdai, informavimas ir švietimas, būsto pritaikymo ir asmens saugumo paslaugos.
Vienatvė ir socialinė izoliacija yra pagrindiniai senjorų sergamumo ir mirtingumo rizikos veiksniai. Ypač pažeidžiami patys vyriausieji suaugusieji, gyvenantys vieni. Remiantis naujausiais tyrimais, 20–30 proc. vyresnio amžiaus žmonių yra socialiai izoliuoti arba jaučiasi vieniši.
Atlikta respondentų apklausa pagrindinės su laisvalaikiu susijusios problemos aktualiausios yra patiems seniausiems senjorams, kadangi jie ir blogiau informuoti apie vykstančius renginius, ir nuvykti jiems iki jų dažnai būna sudėtinga, ir tų renginių infrastruktūra dažnai būna nepritaikyta vyresnio amžiaus žmonėms.
Tyrimas parodė, kad socialinės apsaugos ir sveikatos paslaugos yra svarbiausios paslaugos senjorams, kadangi yra tiesiogiai susijusios su jo asmeniu ir turėtų būti teikiamos „čia ir dabar“. Iš pasiūlytų priemonių teikiant socialines paslaugas darysiančias didžiausią poveikį senjorų gyvenimo kokybei, reikėtų laikyti pasiūlymus: mažinti mokesčius asmenims, kurie apsiima globoti pagyvenusius artimuosius ir/arba įskaitant tą laiką į darbo stažą, aktyvinti kaimo bendruomenes užsiimti ir rengti projektus socialinei gerovei gerinti, steigti „savipagalbos“ grupes, kuriose motyvuoti bendruomenės nariai padėtų kitiems asmenims, čia galėtų būti kuriamas socialinis tinklas senjorams bei pagyvenusiems žmonėms, sukurti programėlę, kurią atsisiuntęs į išmanųjį prietaisą atsakingas ir pasirengęs savanoriavimui pilietis matytų pagyvenusio žmogaus pagalbos poreikį. Perspektyvoje tokia programa senjorui ar neįgaliajam jo prašomą paslaugą suteikęs pilietis gautų apmokėjimą už paslaugas iš savivaldos.
Mobilumas, kaip ir informavimas ir švietimas, yra universalios paslaugos, kurios susijusios su visų kitų paslaugų. Lietuvoje tai ypač aktualu žmonėms, gyvenantiems atokiose vietovėse. Tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje aktualiausias yra senjorų pavežėjimo poreikis, kuris tampa dar labiau aktualus moksleivių atostogų metu, kai pavežėjimas – tai ir pasinaudojimas geltonuoju autobusiuku (dabar juo vežami tik moksleiviai), specialusis taksi, kuris galėtų būti senjorų kviečiamas pagal poreikį, ir dalį išlaidų galėtų kompensuoti savivaldybė. Ši problema D. Britanijoje yra sprendžiama įdiegus normatyvų sistemą, kai viešojo transporto judėjimo maršrutai yra išdėstyti taip, kad kiekvienos sodybos gyventojai galėtų pasiekti artimiausią viešojo transporto stotelę ne ilgiau kaip per 15 min. Kituose šaltiniuose siūlomas diegti viešasis transportas be vairuotojų; vietovėms, kuriose yra daug senyvo amžiaus žmonių, būtų tikslinga siūlyti sukurti programėlę, kuri „suvestų į vieną vietą“ norinčius kažkur vykti ir tuos, kurie galėtų atlikti tokią paslaugą. Tai padėtų savivaldybės teritorijoje esančių gyventojų mobilumo paslaugai realizuoti.

Asociacija Europos judėjimas Lietuvoje vykdo projektą „Senjorų įsitraukimas į demokratinius viešojo valdymo procesus“ (Nr. 10.1.2-ESFA-K-917-03-0013). Projektas parengtas pagal veiksmų programos priemonę 10.1.2-ESFA-K-917 Visuomenės nepakantumo korupcijai didinimo ir dalyvavimo viešojo valdymo procesuose skatinimo iniciatyvos.
Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo.

Rubrikoje Teisė žinoti. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *