Gyvenimas, kaip tie metai, sukasi ratu…

Ekspertai teigia, kad pandemija pagilino demografines šalies problemas: dėl ateities neužtikrintos šeimos vengia turėti vaikų. Statistikos departamento duomenimis, 2020 metais gimstamumas mūsų šalyje buvo mažiausias per pastaruosius du dešimtmečius – gimė tik 24 521 naujagimis (2000 m. – 34 149 naujagimiai). Šalyje per metus gimsta mažiau žmonių nei miršta, visuomenė senėja, todėl 2060 metais prognozuojama, jog vienas pensininkas teks dviems dirbantiesiems.

Renata Akelienė civilinės metrikacijos ceremonijai pasiruošusi…

Galbūt daugiau optimizmo įkvėps pastarųjų metų demografinės tendencijos Birštone, kuris pravardžiuojamas senjorų miestu? – apie tai, kokių pasekmių santuokų sudarymui, gimstamumui ir mirtingumui Savivaldybėje turėjo koronaviruso pandemija ir su ja susiję ribojimai, baigiantis 2021–iesiems, kalbuosi su Birštono savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo pavaduotoja (civilinės metrikacijos ir deklaravimo klausimams) Renata AKELIENE.
Įdomumo dėlei ji pateikia skaičius: 2021 metais Birštono savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravo 4429 gyventojai, iš jų 3248 gyvena mieste (šis skaičius padidėjo prie miesto prijungus Birštono vienkiemio teritoriją), kaimiškoje Birštono seniūnijos teritorijoje – 1164 gyventojai, dar 17 – įtraukta į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų sąrašą.
Pasak pašnekovės, deja, bet Birštonas ir toliau išlieka pagyvenusių žmonių miestu – jame mirties liudijimų išduodama beveik dvigubai daugiau nei gimimo liudijimų.

Naujagimių registruojama mažiau
– Pandeminiais metais padidėjęs gimstamumas fiksuojamas didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune, bet tai, mano manymu, pasiekta mažų miestelių sąskaita, nes žmonės kraustosi gyventi, kuria šeimas ten, kur yra darbų, didesnės pajamos. Gaunasi iškreiptas demografinis vaizdas: bendrai paėmus Lietuvoje vaikų gimsta mažiau, bet didžiuosiuose miestuose juntamas jų prieaugis, – teigia Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Renata Akelienė. – Birštono savivaldybėje darbų pasirinkimas nėra didelis, būstai yra brangūs, jaunimas išvažiuoja studijuoti ir atgal negrįžta, nemaža dalis gyventojų yra senjorai. Tad demografinė padėtis Savivaldybėje prastėja.
2020 metais Savivaldybėje gimė 41 naujagimis, šiemet iki gruodžio 13 dienos jų registruota 32, tiesa, tikėtina, kad iki metų pabaigos pasaulį išvys dar du – trys birštoniečiai. Į šią statistiką įtraukti ir naujagimiai, kurie Lietuvos piliečiams gimė kitose šalyse ir buvo apskaityti Birštone. Pernai užsienyje gimė ir buvo registruoti Birštone septyni vaikučiai, šiemet gimimo liudijimai bus išrašyti penkiems – šešiems.
Praėjusiais metais Savivaldybėje gimė 22 mergaitės ir 19 berniukų, o dvynukų – trynukų gimimas yra pakankamai retas atvejis, pasitaikantis kartą per kelerius metus. Šiais metais gimusiems birštoniečiams mažiau tėvelių parinko lietuviškus vardus: Miglė, Rytis, Herkus, Vainius, Vytis, Gustė, Deiva, Smiltė, Ignas, Aleksas, Adomas. Tarptautiniams vardams pirmenybę teikė tėvai, daugiausia gyvenantys kitose šalyse, sudarę mišrias šeimas. Tarp Birštone registruotų – lotynų, vokiečių, anglų, graikų, slavų, gruzinų, skandinavų ir kt. kilmės vardai: Patricija, Aironas, Oliver, Sofija, Braina, Kajus, Deividas, Markas, Maja, Astrea, Nora, Milita, Amelija, Zeynab, Rebeka, Adamas.

Papildomai skiria išmoką kraiteliui
R.Akelienė sako, kad Birštono savivaldybės tarybos sprendimu kiekvienam gimusiam vaikučiui, registruojant gimimą, be iš valstybės išmokų, papildomai skiriama ir beveik 200 eurų išmoka kūdikio kraiteliui įsigyti, sąlyga – vienas iš tėvų turi būti gyvenamąją vietą deklaravęs Birštono savivaldybėje.
– Iš tikrųjų tai reikšminga Savivaldybės parama jaunoms šeimoms. Tėveliai, atėję registruoti kūdikio gimimo, ir nustemba, ir apsidžiaugia, kai sužino apie šią išmoką. Mano tikslas – jaunoms šeimoms suteikti reikiamą informaciją, kad vieno vizito metu jie užpildytų prašymus ne tik registracijai, bet ir išmokoms gauti. Kita vertus, jauni žmonės yra išmanūs, reikiamus prašymus ir dokumentus pateikia ir elektroniniu būdu, – pasakoja R.Akelienė.
Su „užsieniečiais“ susiklosčiusi kitokia praktika – migrantai dažniausiai užregistruoja gimusius vaikučius, kai grįžta į Lietuvą atostogų. Visgi Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo pavaduotoja pataria nedelsti kelerius metus ir sutvarkyti dokumentus kuo anksčiau, kad vaikas būtų įtrauktas į Lietuvos duomenų bazę ir, esant būtinybei, nekiltų problemų gydymo, ugdymo ir socialinėse įstaigose. Jos praktikoje pasitaikė atvejis, kuomet šeimai sugrįžus visam laikui gyventi į gimtinę, buvo apsižiūrėta, kad penkerių metų vaikučio gimimas neregistruotas Lietuvoje, tąkart dokumentų parsisiuntimas iš užsienio, jų legalizavimas užtruko.

Liūdnąją statistiką papildė COVID-19 aukos
Nagrinėdama pastarųjų dvejų metų liūdnąją statistiką, Renata Akelienė pažymi, kad dauguma iš kurortinėje savivaldybėje mirusių gyventojų, su nedidelėmis išimtimis, buvo garbingo amžiaus, visgi 17–kos jų mirtys šiais metais buvo perteklinės, pažymėtos COVID-19 ligos ženklu.
Iki šių metų gruodžio 13 dienos Birštono savivaldybėje mirė 79 gyventojai (per praėjusius metus – 74).
– Nežinau, kas lemia tokias tendencijas, bet statistikoje esu pastebėjusi vieną dėsningumą: mirtingumo kreivė yra banguojanti, jei vienais metais miršta daugiau, tai kitais – mažiau gyventojų.
Pernai Anapilin iškeliavo daugiau moterų, nei vyrų, ir tai nekeista, nes moterys paprastai pergyvena vyrus, sulaukia ir devyniasdešimties metų. Todėl tarp mirusiųjų garbingame amžiuje – beveik vien moterys, – svarsto ji.

Jei ne pandemija, santuokų būtų daugiau
Ar įžengus į XXI amžiaus trečiąjį dešimtmetį tuoktis vis dar yra populiaru? Civilinės metrikacijos ceremonijoms Savivaldybėje vadovaujanti Renata Akelienė patvirtina, kad gyvenimas tęsiasi, tuokiasi ne tik jaunos poros, bet ir vyresni žmonės, registruojantys antrą – trečią santuokas. Anot, jos, jeigu ne pandemija, santuokų Birštone vyktų žymiai daugiau.
– Prisiminkim karantino laikotarpį, kai neveikė kavinės, restoranai, ir vestuves suplanavę žmonės turėjo jas atšaukti, nes negalėjo pasikviesti svečių, surengti tokią šventę, kokios norėtų. Antai, ir šią vasarą kelios poros, gyvenančios užsienyje, paskirtas vestuvių datas nukėlė į kitus metus vien dėl apsunkinto parvykimo į Lietuvą, kitų apribojimų, – pastebi R.Akelienė.
2020 metais Birštone susituokė 57 jaunavedžių poros (į šį skaičių įtrauktos ir bažnytinės santuokos), 2021 m. – 61, panašu, kad tai negalutinis skaičius, nes prieš Kalėdas užsakytos dar dvejos tuoktuvės. Visgi, palyginti su priešpandeminiu laikotarpiu, santuokų žymiai sumažėjo. Pavyzdžiui, 2018 metais Birštone užregistruota 91 santuoka.
Yra tiesos pastebėjime, kad karantinas patikrino sutuoktinių santykių tvirtumą. 2020 m. registruota 17 ištuokų, šiemet išsiskyrė 11 Birštone sutuoktų porų.

Tuoktis atvyksta ir iš kitų miestų
Verta paminėti, kad iš santuokas kurorte įregistravusiųjų tik maža dalis yra birštoniečių. Renatos Akelienės teigimu, daugiausia kurorte tuoktis pageidauja vilniečiai, kauniečiai, marijampoliečiai, alytiškiai, kitų savivaldybių gyventojai. Jie pasirenka Birštoną dėl jaukios aplinkos, apgyvendinimo įstaigų, kurortinių paslaugų gausos. Viskas vienoje vietoje: maitinimas, nakvynė, poilsis, gamta.
Kita patraukli aplinkybė: kadangi Birštono savivaldybė neturi civilinės metrikacijos reikmėms skirtos salės, santuokos ceremonijos rengiamos reprezentacinėje Kurhauzo salėje, iškilmingoje aplinkoje, ir tai kainuoja išties nedaug – valstybės nustatytą 20 eurų minimalią sumą už santuokos įregistravimą. Būsimiems jaunavedžiams tiesiamas kilimas, salė puošiama gėlėmis, vėliavomis, ceremonijos metu skamba gyva muzika. Renata pastebi, kad tam reikalingas pasiruošimas, todėl santuokos Kurhauze registruojamos kartą per mėnesį, dažniausiai tuomet, kai jame nenumatyta kultūrinių renginių.
– Poros mielai renkasi šią išskirtinę aplinką, nors galime atvykti ir sutuokti kitoje jų pasirinktoje vietoje. Yra tekę organizuoti ceremoniją gamtos prieglobstyje, pušyne, taip pat „Villa Luxuria“ viešbutyje, tiesa, tuoktuvės netradicinėje aplinkoje jaunavedžiams kainuoja daugiau – 60 eurų.
Statistika patvirtina, kad daugiausia porų Birštone sutuokiama liepą ir rugpjūtį. Šiemet per paskutinio vasaros mėnesio vestuvių šeštadienį žiedus sumainė net 10 porų.
Pastaraisiais metais jaunieji sudaryti civilinės santuokos dažniausiai ateina lydimi dviejų liudytojų ir ceremoniją norinčių stebėti svečių. Renatos Akelienės pastebėjimu, pamergių ir pabrolių pulkeliai tuoktuvėse, jau galima sakyti, tapo atgyvena.

Saugumo reikalavimai galioja ir sudarant santuoką
Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus atstovė primena, kad pandemijos metu santuokos registravimo ceremonija organizuojama laikantis Teisingumo ministerijos pateiktų nurodymų ir rekomendacijų. Santuokos įregistravimui skiriama 15 minučių, todėl darbuotojams tenka mikliai suktis, kad salė būtų dezinfekuota ir po pusvalandžio taptų saugu priimti kitą porą.
Tuokiantis uždarose viešose erdvėse, veido apsaugos priemonių dėvėjimas privalomas visiems ceremonijos dalyviams, jaunavedžiai ir svečiai turi pateikti Galimybių pasus, tačiau, pasak R.Akelienės, būtent šis reikalavimas neretai sukelia konfliktinių situacijų. Nors visi žino, kad pandemija dar nesibaigė, privalu saugoti save ir kitus, tarp svečių pasitaiko tokių, kurie ginčijasi ir prieštarauja, veržiasi į salę be kaukių, nepateikia galimybių paso, tai apkartina šventinę nuotaiką, dėl to vėluoja ceremonija.
– Iš jaudulio pamiršusiems veido kaukę, jų parūpiname. Tačiau svečių, nepateikusių Galimybių paso, negalime įleisti į salę, prašome palaukti lauke. Einant į viešus renginius reikia parodyti Galimybių pasą, ir tai sporto varžybų ar koncertų žiūrovams nesukelia jokių problemų, todėl keista, kad metrikacijos vietoje iškyla daug neaiškumų, klausimų ir nepasitenkinimo. Galbūt atvykusieji iš didmiesčių mano, jog Birštone taisyklės negalioja? – svarsto pašnekovė.
Pasitaiko, kad Galimybių paso negali pateikti ar yra neskiepytas vienas iš jaunųjų. Tokiu atveju santuoka sudaroma dalyvaujant tik jauniesiems ir liudytojams, laikantis atstumų ir kitų saugumo reikalavimų.
Renata Akelienė sako, kad po vestuvių moterys renkasi trejopas pavardes, dažniausios tradicinės su galūne -ienė, antroje vietoje pagal populiarumą neutralios, nenurodančios šeiminės padėties pavardės su galūne -ė. Tuo tarpu dvigubos pavardės, prie savo pavardės prisijungiant sutuoktinio pavardę su moteriška forma, yra retesnės, pasitaiko, kad tokį variantą pasirinkusios moterys vėliau prašo sutrumpinti nepatogią vartoti pavardę. Mergautines pavardes dažniau pasilieka ištekėjusios tautietės, kurios gyvena užsienyje, ko gero, dėl to, kad neapsisunkintų dokumentų tvarkymu.

Tikisi, kad viskas sugrįš į senas vėžes
Birštono savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje gruodis yra bene darbingiausias mėnuo, nes kalėdiniu laikotarpiu iš užsienio sugrįžta lietuviai, kurie siekia per trumpą laiką sutvarkyti reikiamus dokumentus. Baigiantis metams, prasideda duomenų apdorojimas, ataskaitų rengimas, o kur dar kitos skyriui pavestos užduotys…
Todėl į tradicinį klausimą, ko tikisi iš ateinančių 2022-ųjų, Renata Akelienė daug negalvojusi atsako:
– Tikiuosi, kad kitais metais pandemija atsitrauks, ir iškilmingose santuokos sudarymo ceremonijose nereikės naudoti apsaugos priemonių, tuomet šventės dieną puoš šypsenos ir gera nuotaika. Viliuosi, kad ir santuokų bus daugiau.
Birštonas gražėja, kasmet darosi vis patrauklesnis, kuriasi nauji poilsio objektai, kurie privilioja daugiau svečių. Už paslaugas jie palieka pinigų, verslininkai daugiau uždirba – daugiau sumoka mokesčių. Ne vien poilsiauti į kurortą atvykstama, pavienės jaunos šeimos statosi namus, kuriasi, gimdys vaikus… Tuomet ir aš daugiau darbo turėsiu, – šypsosi Renata Akelienė, primindama, kad viskas gyvenime susiję ir sukasi nesibaigiančiu ratu.
Dalė Lazauskienė

Rubrikoje „Birštono versmės“. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *