„Neprisimenu dienos, kuomet nebūčiau bendravęs su žmonėmis…“

Kai prasidėjus privatizacijai 1992-aisiais Vytautas Silevičius su kitais darbuotojais už investicinius čekius įsigijo Jiezno stalių cechą, kažin ar buvo daug manančiųjų, kad Jiezne kuriamos įmonės produkcijai plačiai atsivers Vakarų ir Rytų rinkos, kad „Doletoje“ gaminami langai sulauks pasaulinio pripažinimo ir pelnys prestižinius apdovanojimus.
Bet taip įvyko. Realybė pranoko lūkesčius. Kadangi „Doletos“ gimtadienis gruodį, beveik sutampantis su didžiosiomis metų šventėmis, tai simboliškai galima sakyti, ant kalėdinės eglės kiekvienais metais atsirasdavo ir atsirasdavo vis naujas akcentas: pelnytos kokybės sertifikatas, „Metų gaminio“ apdovanojimas, atsivėrusi nauja eksporto rinka, naujas gaminys…
O kokie buvo besibaigiantys šie metai? Apie tai kalbamės su UAB „Doleta“ įkūrėju Vytautu Silevičiumi:

– Kolektyvui, kaip ir visai visuomenei, šie metai ypatingi dėl Covid-19. Teigiamų dalykų galima įžvelgti ir šioje situacijoje. Jaučiasi, kad žmonės labiau rūpinasi savo sveikata. Svarbiau tampa ne kaip gydytis, o ką daryti, kad nereikėtų kreiptis pas gydytojus.
Antras momentas – išryškėjo dar praėjusiais metais „įjungtas“ pinigų spausdinimo mechanizmas. Visoje Europoje būnant griežtos izoliacijos sąlygoms, buvo mokami pinigai už prastovas, nevykimą į darbą, kitokios pašalpos. Iš kur visa tai? Pinigai ant medžių neauga, pinigai uždirbami tik darbu: fiziniu ar protiniu. Didelis išleistų pinigų kiekis padidino infliaciją, prasidėjo kainų kilimo karuselė. Būdavo tokių momentų, kai tos pačios medžiagos brangdavo kas savaitę. Dabar šis procesas kiek aprimęs, tačiau pabaigos dar nematyti. Manau, kad kitais metais dar labiau kils maisto produktų ir kasdienio vartojimo prekių kainos, o tai iššauks būtinybę kelti atlyginimus, ir tai natūraliai atsilieps prekių kainų didėjimui.
Trečia – dėl įvairių priežasčių sutrikusi tiekimo grandinė. Negaliu nepaminėti ir politikų veiksmų, grūdinančių Lietuvos verslininkus. Neišmintinga užsienio politika pagimdė naują terminą – politinė ekonomika. Jei įmonė eksportuoja savo prekes ar paslaugas į įvairias šalis, jau turi įvertinti Lietuvos politikų galimus veiksmus, jų pasekmes ir turėti alternatyvius sprendimus.
Apskritai, šie metai įdomūs visomis prasmėmis. Dar įdomesni savo iššūkiais verslui laukia 2022.
– Kitų metų gruodį Jūsų įkurta įmonė minės veiklos 30-metį. Sukurtas konkurencingas ir visame pasaulyje žinomas prekės ženklas, o Jūs pasitraukėte iš tiesioginio vadovavimo, generalinio direktoriaus pareigas perduodamas žentui Mindaugui Skardžiui. Ar esate ramus dėl tolimesnės verslo sėkmės?
– Malonu, kai pagal Jiezne pagamintą produkciją lygina kitų gamintojų produktus ir ar bus panasūs į „Doletos“. Man toks lyginimas suteikia dar daugiau motyvacijos kurti ir siekti viską daryti geriau, išmaniau.
Iš aktyvios kasdienės veiklos atsitraukiau ramia širdimi. Jei nebūčiau ramus, būčiau nesitraukęs.
– Minėjote, kad kolektyvas jaunas, kupinas didelių ambicijų. Bet jis nesusikūrė tuščioje vietoje, kaip pavyko būtent tokį jį suburti?
– Smagu, kai kolektyvo branduolys pakankamai jaunas. Bet ir tarp tų jaunų žmonių yra daug dirbančių 10, 15 ir daugiau metų. Kaip vadovui nesinori kalbėti už darbuotojus, kodėl jie dirba „Doletoje“. Geriausiai gali atsakyti tik jie patys. Man dar niūriais tarybiniais laikais tėvas yra pasakęs – turi gerbti bet kurį dirbantį žmogų, nepriklausomai nuo jo atliekamo darbo pobūdžio. Nesvarbių darbų nėra.
– Kokias naujas patirtis padiktavo pastarieji metai, kai teko ir tenka taikytis prie pandemijos sąlygų?
– Mums nebuvo kokių tai trukdžių, keletas žmonių persirgo, tačiau nė vienam neprireikė didesnės medikų pagalbos. „Doletoje“ per 20 metų galioja taisyklė – sloguoji ar kitaip negaluoji, būk namuose, sveik ir neplatink viruso tarp savo kolegų.
– Neseniai „Doleta“ pelnė dar vieną svarbų pripažinimą. Ji įrašyta tarp tvariausių Lietuvos įmonių. Į tai, matyt, eita metų metais, nes esate įvertinti pagal poveikį visuomenei ir ekonomikai…
– Bet kuris pripažinimas neateina savaime. Turi nuolat tobulėti, kurti, galvoti apie ateitį. Versle negali daryti populistinių ar savanaudiškų sprendimų, visada turi galvoti apie logiką, naudą įmonei, jos darbuotojams. Kartu tai ir nauda visuomenei.
– Ka dabar veikiate? Ar nenuobodu?
– Tikrai nenuobodu, net įdomu pakeisti užsiėmimą. Nemažai pažįstamų verslininkų, sužinoję, kad atsitraukiau iš aktyvios veiklos, nori susitikti pabendrauti, pasidalinti ir verslo vystymo, ir galimo jų atsitraukimo klausimais.
Turiu kitą užsiemimą – prekybą akcijomis. Man tai nauja sritis, bet labai įdomi. Būdamas blaiviai azartiškas, jaučiu malonumą šioje srityje. Analizuojant pasaulinių kompanijų patirtį, įdomu prognozuoti ateities scenarijus. Manau, ši sritis labai geras mokymosi instrumentas net ir vykdant savo nedidelį verslą. Neprisimenu dienos, kuomet nebūčiau bendravęs su žmonėmis apie verslą.
– Ačiū už pasidalintas mintis. Jaukių švenčių ir prasmingų darbų.
Kalbėjosi Ramutė Šimukauskaitė

Rubrikoje Žmonės. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *