Zeta Štarkevičienė: mano hobis – naujų receptų kūryba

Svečiuose maisto technologė, sveikos mitybos specialistė Zeta Štarkevičienė. Kūčių vakaras jaunystės prisiminimuose, sveiki neįmantrūs Kūčių, Kalėdų patiekalai, mėgstami prieskoniai. Būtent apie tai ir kalbamės…

– Kodėl jūsų hobis – patiekalų kūrimas? Kokia buvo pradžia?
– Vaikystėje svajojau studijuoti mediciną ir negalvojau būti maisto gamintoja. Tačiau gyvenimas pasisuko taip, kad baigiau Kauno politechnikos institutą (dabar KTU) ir įgijau inžinierės-maisto technologės specialybę.
…Augau Kauno rajone, Dangstytės kaime. Šeimoje buvome keturi vaikai. Sesuo prižiūrėdavo daržą, o aš, būdama devynerių, jau padėdavau mamai gaminti valgį.
Nuo 12 metų maisto ruošimą šeima patikėdavo man. Gamindavau patiekalus iš produktų, kuriuos užsiaugindavome savo ūkyje. Mokėjau gaminti ir sūrius, nes turėjome karvutę.
Ėmiau vis labiau domėtis įvairių patiekalų gamyba. Man įdomu kurti, eksperimentuoti, pagaminti kažką naujo.
– Didelį dėmesį skiriate kokybei. Kas svarbiausia gaminant patiekalą?
– Man svarbiausia, kad patiekalas būtų sveikas ir skanus, todėl vadovaujuosi tam tikromis taisyklėmis. Tarkim, niekada nekepu per daug aukštoje temperatūroje. Verdu, kepu, troškinu trumpai ir žemesnėje temperatūroje, tada išlieka daugiau maistingų žmogaus organizmui naudingų medžiagų.
Sriubą paverdu trumpai (4–6 minutes), neaukštoje temperatūroje. Tada vėstant produktai natūraliai suminkštėja. Mėsą paverdu 30–40 minučių ir palieku iki atvėsimo, – ji taip pat savaime suminkštėja.
Gamindama antį, kalakuto kumpį, jį pakepu 40 minučių ir palieku, kad atvėstų, – tada mėsa būna sultingesnė.
Toks gaminimo būdas sutaupo dujų ir elektros, kas dabar kylant kainoms itin aktualu.
– Ką prisimenate iš jaunystės laikų: kuo ypatingas būdavo jums Kūčių vakaras?
– Kūčių vakaras mūsų šeimoje būdavo susikaupimo, apmąstymo laikas. Prisimindavom išėjusius, pasimelsdavom už juos; laužėm kalėdaitį, linkėdami sveikatos. Nuo ryto pradėdavom ruoštis Kūčioms: susitvarkydavome namus, puošdavom eglutę, gamindavome dvylika patiekalų iš kruopų, pupelių, bulvių, grybų, burokėlių; na, ir visada būdavo spanguolių kisielius, kūčiukai su aguonpieniu…
Ant stalo – balta staltiesė, šiek tiek šieno, lėkštelės – vėlėms, išėjusiems artimiesiems. Po vakarienės patiekalai likdavo ant stalo: tikėta, kad naktį ateis pasivaišinti vėlės.
– Jūs ne tik skaniai gaminate, bet ir originaliai puošiate užkandėles, žuvies, mėsos patiekalus, salotas. Kas žinotina, kad puošyba būtų patraukli, kelianti apetitą?
– Pirma taisyklė, derėtų puošti daržovėmis ar vaisiais, kurie yra patiekalo sudėtyje. Puošiama ir augalų žiedais, uogomis, tačiau tik tomis, kurios yra valgomos. Pavyzdžiui, medetkų, rugiagėlių žiedais, spanguolių, bruknių uogelėmis.
Galima salierą, morką ar burokėlį plonai supjaustyti griežinėliais, džiūdami jie savaime susisuka, įgauna tam tikras formas.
– Kokie jūsų mėgstamiausi prieskoniai? Artėjant šventėms, gal pateiktumėte šeimininkėms keletą patarimų: kuo gardinti, kokie tinkami prieskonių deriniai?

.

– Mano mėgstamiausi prieskoniai tie, kuriuos užsiauginu savo darželyje. Tai bazilikas, krapai, kalendra, petražolės. Labai mėgstu oreganą (raudonėlį), kurio nupirkau turguje, Graikijos saloje. Džiovintame oregane radau sėklyčių, jas ir pasisėjau savo darželyje, tad visada jo turiu namuose.
Beje, Lietuvoje augantis raudonėlis skoniu visiškai skiriasi: graikiškas – kur kas kvapnesnis, itin tinkantis įvairioms salotoms.
Naudoju ir tokius prieskonius, kaip kmynai, kumynai, ciberžolė, įvairūs pipirai.
Beje, bazilikas – universalus prieskonis, juo gardinamos sriubos, troškiniai, daržovių patiekalai. Ruošdama žuvį kepimui, troškinimui, ją įtrinu kmynais, nutarkuota citrinos žievele.
…Iš esmės, tinka derinti įvairius prieskonius. Nepakeičiamas mano derinys – citrinos žievelė su smulkintu česnaku, gaminant užpilus, padažus, mėsos, žuvies patiekalus.
Nebijokite improvizuoti, nes bandant vis skirtingų prieskonių derinius, atrandate vis kitą skonį bei aromatą. Juk fantazija – be ribų…

Ir pabaigai p. Zeta dovanoja mums keletą šventinių receptų…

Avižų sėlenų kisielius
1 stiklinė avižų, selenų, 1 l vandens.
Sėlenas pavirti ant mažos ugnies 15 minučių, perkošti, į skystį įdėti truputį medaus. Norint tirštesnio kisieliaus, perkošus įdėti šaukštą krakmolo.
Žalių burokėlių salotos
1 burokėlis, 2 morkos, 2 obuoliai, truputis česnako, 1/5 stiklinės kepintų saulėgrąžų, sezamo sėklų, šaukštas citrinos sulčių, truputis cukraus.
Smulkiai sutarkuoti (tinka burokine tarka) burokėlį, morką, obuolį, įberti cukraus, pašlakstyti citrinos sultimis ir viską lengvai sumaišyti. Ant viršaus užbarstyti sėklų.
Kalafiorai, kepti tešloje
Paruošti grietinės tirštumo tešlą, merkti į ją kalafiorų šakeles ir jas apkepinti karštame aliejuje. Tinka skaninti pomidorų padažu: jį praturtinant maltu česnaku, kalendra ar jos žaliais lapeliais.
Morkų pyragas
300 g morkų, 100 ml aliejaus, 100 g (1/2 stiklinės) cukraus, 250 g miltų, 2 šaukšteliai nugesintos sodos (2 šaukštais obuolių acto), truputis malto muskato, kardamono, cinamono, gvazdikėlių. Galima įdėti ir nutarkuotos citrinos žievelės, razinų, džiovintų slyvų, graikinių riešutų.
Smulkiai sutarkuoti morkas, įberti cukraus, įpilti aliejaus, sodos ir viską išmaišyti. Tada pridėti miltų, kad gautųsi kietoka tešla. Ją lengvai išmaišyti ir bent 2 valandas palaikyti šaldytuve (galima ir ilgiau). Formą ištepti aliejumi, pyragą kepti 170 laipsnių temperatūroje 45 minutes.
Jaukių ir gardžių artėjančių švenčių!
Veronika Pečkienė

Rubrikoje Sveikata ir socialinė apsauga. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *