„Nuo kiekvieno iš mūsų požiūrio priklauso, kokioje Lietuvoje norime ir galime gyventi…“

Baigiantis 2021-iesiems, po pertraukos su žiniasklaidos atstovais vėl susitikęs LR Seimo narys Andrius Palionis spaudos konferencijoje apžvelgė per šiuos metus Seime atliktus darbus ir savo, kaip Aplinkos apsaugos bei Biudžeto ir finansų komitetų nario, užregistruotus įstatymų projektus bei pateiktus siūlymus. Jis taip pat išsakė savo poziciją dėl regionų politikos ir spartesnio jų vystymosi, neaplenkdamas Prienų ir Alytaus rajonų bei Birštono savivaldybių, kuriose buvo išrinktas, gyventojams rūpimų klausimų.

…kad vartotojai nemokėtų du kartus
Andrius Palionis į LR Seimą išrinktas trečiąkart. Praėjusią kadenciją baigė atsakingomis žemės ūkio ministro pareigomis, o šioje – darbuojasi Lietuvos regionų frakcijos sudėtyje ir atstovauja opozicijai.
– Vadovavimo Žemės ūkio ministerijai laikotarpis buvo labai atsakingas, todėl mažiau laiko skyriau parlamentinei veiklai, o dabar visą savo dėmesį galiu skirti Seimo nario pareigoms. Tiesa, dabartinės kadencijos pradžia buvo nelengva, nes buvau paskirtas į Aplinkos apsaugos komitetą, po aštuonerių metų darbo Biudžeto ir finansų komitete teko iš naujo gilintis į nežinomą sritį, perversti daug dokumentų ir išsiaiškinti, kaip ją reglamentuoja europinė teisė. Man tai buvo nemažas iššūkis. Galiausiai nuo šio birželio vėl tapau Biudžeto ir finansų komiteto nariu, esu ten, kur turiu daugiausia kompetencijos,“ – palygino dvi paskutines kadencijas parlamentaras Andrius Palionis.
Seimo nario teigimu, darbas Aplinkos apsaugos komitete paskatino atidžiau pastudijuoti atliekų tvarkymo sistemą.
– Susipažinęs su europine teise, pamačiau, kad Lietuvoje atliekų tvarkymo sistema yra reglamentuojama kiek kitaip nei ES direktyvose, kuriose juodu ant balto parašyta, kad teršėjai yra gamintojai ir importuotojai. Mes, vartotojai, pirkdami įvairias prekes, susimokame ir už pakuočių sutvarkymą, kuris įskaičiuotas į kainą. Pinigai atitenka prekių gamintojams ir importuotojams, kurie yra įsipareigoję tokias pakuotes sutvarkyti ir perdirbti, tačiau atliekų sutvarkymo užduotys, kurias numato Vyriausybė, nėra ambicingos. Kai kurių pakuočių sutvarkymas siekia 50 proc., kita dalis keliauja į sąvartyną, – teigė A.Palionis.
Anot jo, gamintojai ir importuotojai eina lengviausiu keliu: jiems nurodytą 50 proc. normą pasiekia sutvarkydami komerciniame sraute susidarančias pakuotes ir yra nesuinteresuoti sumokėti atliekų tvarkytojams už komunalinio srauto pakuočių sutvarkymą. Todėl, pasak A.Palionio, į mišrių atliekų srautą patekusių ir rūšiavimo įrenginių atskirtų pakuočių tvarkymas finansuojamas per vietinę rinkliavą. Atliekų tvarkytojai perdirbimui netinkamas pakuotes veža sudeginti, o sąskaitas pateikia savivaldybėms, šios automatiškai mokestį perkelia ant mokesčių mokėtojų pečių. Todėl gyventojai susimoka du kartus: ir už pakuotę, ir už jos sutvarkymą.
– Šį pavasarį užregistravau pasiūlymą dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo. Aplinkos apsaugos komitetas pritarė, kad visos pakuočių atliekos turi būti sutvarkomos ne gyventojų, o gamintojų ir importuotojų sąskaita. Vis dėlto komiteto priimtas sprendimas buvo pakeistas antrą kartą inicijuoto balsavimo metu. Dabar nueita kitu keliu – gamintojai ir importuotojai privalės skirti finansavimą savivaldybių atliekų surinkimo infrastruktūrai gerinti, atliekų surinkimui ir sutvarkymui organizuoti. Vis dėlto, matau riziką, kad sistema nesuveiks, nes įstatyme nėra apibrėžti finansavimo kriterijai ir nenumatytas kontrolės mechanizmas, – pastebėjo A.Palionis.
Jo manymu, siekiant išvengti dvigubo gyventojų apmokestinimo, Vyriausybė savo nutarimu galėtų įpareigoti gamintojus ir importuotojus privalomai padidinti sutvarkomų pakuočių atliekų kiekius, pvz., nuo 50 proc. iki 90 proc., tuomet būtų vykdomos ir komunalinio srauto pakuočių tvarkymo užduotys. Kita vertus, pereinant prie žiedinės ekonomikos, reikalingas ir gamintojų suinteresuotumas gaminti daugiau perdirbamų pakuočių.

Pelno mokesčio lengvata – paskata perkelti verslus į regionus
Sugrįžęs į Biudžeto ir finansų komitetą, parlamentaras dirbo prie reinvestuojamo pelno įstatymo projekto, kurio pasiūlymus užregistravo šį rudenį. Lietuvoje reinvestuojamas pelnas yra apmokestintas 15 proc. pelno mokesčiu. Kadangi dauguma pramonės parkų, LEZ-ų (ūkinei-komercinei veiklai skirtų teritorijų) sutelkta apie didžiuosius miestus, A.Palionis viliasi, kad šiuo įstatymu numatyta pelno mokesčio lengvata paskatintų verslus daugiau investuoti regionuose. Pelno mokesčio lengvata gali pasinaudoti tos įmonės, kurių metinė apyvarta ne didesnė nei 10 mln. eurų, tokių įmonių apie 95 proc. Šiuo metu Lietuvoje taikomos tikslinės, į aukštąsias technologijas, transporto sektoriaus atnaujinimą nukreiptos pelno mokesčio lengvatos.

Akvakultūros ūkiai dirba skirtingomis konkurencijos sąlygomis
A.Palionio nuomone, dar viena taisytina sritis: metiniai žemės mokesčių tarifai akvakultūros ūkiams, kurie atskirose savivaldybėse skiriasi net kelis kartus, todėl žuvininkystės ūkiai dirba nevienodomis konkurencinėmis sąlygomis. Pavyzdžiui, UAB „Išlaužo žuvis“, kurios tvenkiniai yra dviejų savivaldybių teritorijose, kitais metais Kauno rajono savivaldybei mokės pagal nustatytą 0,6 proc. tarifą, o Prienų rajono savivaldybei – pagal 3 proc. tarifą. Anot Seimo nario, kitos šalies savivaldybės akvakultūros ūkiams taiko 0,7–2,5 proc. žemės mokesčio koeficientą. Kadangi nemažai ūkių yra ekologiniai, kuriuose veisiamos žuvys maitinasi gamtoje randamu maistu ir papildomai beveik nešeriamos, A. Palionis siūlo jiems nustatyti minimalų žemės mokesčio tarifą (nuo 0,01 iki 0,2 proc.).

Siūlo uždrausti plynus ir atvejinius kirtimus saugomose teritorijose
Praėjusią savaitę parlamentaras užregistravo įstatymo pataisų projektą, kuriuo nuo 2023 m. sausio 1 d. siūloma uždrausti plynus ir atvejinius kirtimus saugomų teritorijų miškuose. A.Palionio teigimu, vasarą pakilęs oro balionu virš Nemuno kilpų regioninio parko, jis pats įsitikino, kiek daug yra plynų kirtimų, kaip apgailėtinai atrodo išretinti miškai. Jo įsitikinimu, Valstybinių miškų urėdija, valdanti apie 50 proc. visų miškų plotų, dėl to nenukentės, nes galės vykdyti kirtimus ūkiniuose miškuose. O ir saugomose teritorijose pagal parengtus projektus būtų leidžiama atran-kos būdu kirsti brandžius ir ligų bei kenkėjų pakenktus medžius, taip pat malkauti. Saugomose teritorijose nebūtų galima dirbti su miško technika, tačiau atsivertų daugiau užimtumo galimybių gyventojams.
Tiesa, pasak A.Palionio, Seime dar laukia diskusijos su privačių miškų savininkais, nes siekiant uždrausti jiems iškirsti miškus, reikia numatyti ir kompensacijų mechanizmą.
– Draudimas kirsti plynai ir atvejiniu kirtimu negaliotų tiems privačių miškų savininkams, kurie mišką įsigijo iki 2023 m. sausio 1 d., – teigė A.Palionis. Jis pakomentavo Saugomų teritorijų tarnybos užsakymu atliktą studiją, kuri patvirtina, kad miškai generuoja pajamas ne tik iš parduotos medienos, ne mažiau jų, tiesa, per ilgesnį laikotarpį, galima gauti kertant tik brandžius medžius, taip pat iš rekreacijos, turizmo bei kitų paslaugų.
– Mūsų vartotojiškas požiūris privalo keistis. Regioninių parkų, kitų saugomų teritorijų miškai turi tapti savotiškais pilotiniais projektais – juose reikia sustabdyti plynus ir atvejinius kirtimus, o ūkinę veiklą pakreipti į žaliąjį kursą, juk miškai daugiausia absorbuoja CO2, – akcentavo parlamentaras.

Automobilių taršos mokestis – socialiai neteisingas
Aplinkos ministerijos siūlymu nuo 2023 metų automobilių registracijos mokestis galėtų būti pakeistas automobilių taršos mokesčiu. Tam pritarė ir Vyriausybė, klausimas bus svarstomas Seime. Regionų frakcijos narys Andrius Palionis pasisako prieš mokestį, kuris, jo nuomone, būtų socialiai neteisingas regionų kaimiškose vietovėse gyvenančių žmonių atžvilgiu, nes, pavyzdžiui, pensinio amžiaus gyventojai, turintys senesnius ir taršesnius automobilius, mokėtų daugiau, nors į kelius išvažiuoja vos keletą kartų per mėnesį apsipirkti ar pas gydytojus. Tuo tarpu vairuojantys dyzelinius automobilius, kurių CO2 išmetimai neviršija 100 g kilometrui, nustatyto mokesčio nemokėtų, nors automobilius naudoja kasdien, teršia orą, kurą degindami didmiesčių spūstyse.
Todėl A.Palionis drauge su Regionų frakcijos pirmininku Jonu Pinskumi ketina siūlyti kitą sprendimą.
– Jeigu judame ekologijos link, būtų teisinga, jei teršėjai mokėtų pagal tai, kiek nuvažiuoja kilometrų ir sudegina kuro. Taršos mokestis turėtų būti įtrauktas į kuro kainą, o atskiroje biudžeto eilutėje surinktos lėšos paskirstytos aplinkos neteršiančioms, darnaus judumo priemonėms, dviračių takų ir kt. infrastruktūrai regionuose gerinti.

Apie vietines aktualijas, bendradarbiavimą su savivaldybėmis
Aptarus rengiamas įstatymų pataisas, Seimo kabinetuose ir užkulisiuose vykstantį politinį gyvenimą, spaudos konferencijoje buvo paliestos ir mūsų krašto aktualijos.
A.Palionis tvirtino palaikantis Prienų rajono savivaldybės siekį tapti kurortine teritorija, ir ne vien dėl didesnio finansavimo iš valstybės biudžeto, bet ir dėl gražios šio krašto gamtos, kurios išskirtinumas – vaizdingos Nemuno kilpos. Tik, anot jo, kyla klausimas, kaip šią idėją įgyvendinti ir pritraukti daugiau investicijų reikiamos infrastruktūros sukūrimui, ką pasiūlyti verslui, nes viena Savivaldybė nebus pajėgi įgyvendinti užsibrėžtų tikslų.
Seimo narys teigiamai atsiliepė ir apie Prienų rajono savivaldybės norą išsaugoti Prienų ligoninę ir gyventojams reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas bei turėti sprendžiamąją galią. Pasak A.Palionio, apie sveikatos sistemos reformą pradėta kalbėti dar ankstesnės kadencijos metu – ir tuomet, ir dabar jis nusistatęs prieš sprendimus, kurie regionų gyventojams pablogintų paslaugų prieinamumą. Jo įsitikinimu, rajoninė ligoninė turi išlikti, dar daugiau – joje yra tinkamos sąlygos atlikti komercines operacijas, po kurių pacientai vyktų reabilitacijai į Birštono sanatorijas. Tačiau tam reikėtų abiejų savivaldybių iniciatyvos ir Sveikatos apsaugos ministerijos pritarimo.
Pasiteiravus, ar vienmandatėje Dainavos apygardoje išrinktą Seimo narį su savivaldybėmis sieja glaudus bendradarbiavimas, ypač sprendžiant opius vietos klausimus, susijusius ir su finansavimu, A. Palionis korektiškai atsakė, kad bendravimas su Prienų rajono ir Birštono savivaldybėmis ganėtinai banguotas, mažiausiai „bangų“ – su Alytaus rajono savivaldybe. Jo teigimu, neretai jis daugiau sužino apie savivaldybių poreikius, tiesiogiai bendraudamas su įstaigų vadovais.
– Kitų metų valstybės biudžetas pradedamas formuoti dar kovo – balandžio mėnesiais, savivaldybės gauna užklausas apie lėšų poreikį, reikalingą investiciniams projektams. Jeigu savivaldybės neturės vizijos, nepateiks poreikio raštu, lėšos nebus skiriamos, net jei Seimo narys ir kreipsis į Vyriausybę, – akcentavo A.Palionis.

Siekia įteisinti tiesioginius mero rinkimus
Viešumoje kurstoma intriga, kokie bus A.Palionio planai po šios kadencijos Seime: ar jis tęs parlamentaro veiklą, ar galbūt bandys kandidatuoti į vienos iš savo krašto savivaldybių mero postą. Į tai Seimo narys konkrečiai neatsakė, tačiau išdėstė savo požiūrį dėl tiesioginių merų rinkimų. Anot jo, merai turi būti renkami tiesiogiai ir būti atstovaujamosios, o ne vykdomosios valdžios pareigūnai.
Jo teigimu, kartu su ruošiamomis konstitucinėmis pataisomis, kuriomis siekiama įtvirtinti tiesioginius merų rinkimus, kitą pavasarį reikia priimti ir Vietos savivaldos įstatymo pataisas, apibrėžiančias tiesiogiai renkamo mero funkcijas, įgaliojimus, atsakomybę ir pareigas.
– Kasdieniame gyvenime piliečiai vadovaujasi LR Seimo išleistais įstatymais, todėl esu atsakingas už kiekvieną Seime priimtą įstatymą, kuris prisideda prie Lietuvos žmonių kuriamos gerovės, –Andrius Palionis sako, kad, dirbdamas LR Seime, atstovauja ne tik Dainavos rinkiminės apylinkės gyventojams, bet ir kiekvienam Lietuvos piliečiui.

Linki dosnių švenčių
Artėja gražiausios metų šventės, jų proga LR Seimo narys A.Palionis siunčia sveikinimus išskirtinai visiems Prienų ir Alytaus rajonų bei Birštono savivaldybių žmonėms.
– Linkiu būti sveikiems, drąsiems, pilietiškiems, principingiems ir atsakingiems. Gražius darbus dirbame kasdien. Ir nuo kiekvieno iš mūsų požiūrio į užsibrėžto tikslo siekį priklauso, kokioje Lietuvoje norime ir galime gyventi. Grūdas prie grūdo – ir, žiūrėk, aruodas jau pilnas!, – su šventomis Kalėdomis ir Naujaisiais 2022 metais sveikina Andrius Palionis, prieniečiams, birštoniečiams ir alytiškiams linkėdamas, kad šventės būtų dosnios ir žmonių rankomis sukurtomis dovanomis, ir šilta bendryste.
Dalė Lazauskienė

Rubrikoje Politika. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.