Verta išlyginti kelią…

Tamsios, trumpos ir taip greitai tirpstančios paskutinės metų dienos nepalieka jokių kitų pasirinkimų, išskyrus du: gali dejuoti, kad ir šie metai buvo sunkūs, viskas brangsta, siaučia ligos, pasaulis dvasiškai serga, vis labiau plinta chaosas, tautos ir šalys veliasi į konfliktines situacijas ir taip be pabaigos. Jei dar pritrūksta adrenalino tokioms mintims, tereikia neišjungti radijo ar televizoriaus, dar geriau – rasti tinkamą pašnekovą ir net nepajusi, kaip ir tavo gyvenimas virs viską griaunančiu – sveikatą, bičiulystę, ramybę…
Kitas gi būdas – paprasčiausiai sustabdyti save šį tokį šventą Advento metą nuo visos bjaurasties ir susikaupti Dvasios kelionei. Susikaupti ir pamėginti išgyventi šias dienas meilėje, atlaidume, grožyje, artumoje. Sakysite – nelengva? Galbūt… Bet tai mūsų pačių pasirinkimas, mūsų gyvenimo kelionė, kuriai kelią išlyginti galime tik mes patys. Tokią mintį išgirdau ir sekmadienio homilijoje – išlyginti savo kelio duobes, dvasinės kelionės duobes. Tikra tiesa, kad ir kaip besistengtume, tų duobių duobelių pasitaiko kiekvieno mūsų gyvenime. Iš vienų lengvai išsisukame, į kitas įkritę ilgam susitraumuojame, iš trečių – be kitų pagalbos apskritai sunku beišlipti. Tačiau viskas su Aukščiausiojo padėjimu mūsų valioje. Dar Vydūnas yra sakęs – reikia tylos, daugiau tylos! Tylos tam, kad įsiklausytume į save, į savo vidinį pasaulį, kuriame slypi neišsemiami dvasios turtai.
Ko labiausiai šiandien trokšta mano širdis, ką norėčiau jausti ir kaip gyventi? Ką norėtų matyti mano akys, ko norėtų imtis mano rankos? Kad tai išgirsčiau ir suprasčiau – reikia tylos. Tokios, kad išgirsčiau sklendžiančią paukščio plunksną, snaigės šokį, medžio poškėjimą speige, savo žmogaus sapno atodūsį, laužiamos Kūčių plotkelės trakštelėjimą…
Tokių akimirkų ir linkiu, brangieji mano bičiuliai ir „Gyvenimo“ keliauninkai, su kuriais taip gera dalintis savo mintimis, rūpesčiais ir meile.
Jūsų Augustina


Gruodžio mėnesio priminimai…

Sakoma, jei iki Kalėdų negrąžinsi skolos, visus metus skolose skęsi. O jei per Kūčias skolinsi, tai tam žmogui ir savo laimę atiduosi, o jei susipyksi – pyksiesi visus metus.
Kitų metų orus geriausia spėti Kūčių dieną. Taigi jei Kūčių vakarą dangus debesuotas, žiema bus snieguota. O jei dangus giedras ir žvaigždės ryškios – žiema bus šalta, ateinanti vasara karšta, o Joninės – be lietaus. Jei tądien stipriai vėjuota – kitąmet lauk gausaus riešutų ir obuolių derliaus.
Svarbiauia – Kūčių naktį pasidėti po pagalve lazdyno riešutą, paskui jį piniginėje nešiotis ištisus metus – niekada nepritrūks pinigų.
Spėjimai spėjimais, o gruodis ir Adventas paženklina mūsų dienas savotišku jauduliu, maloniu bruzdesiu, ir… net jei nenorime to pripažinti, savotišku stebuklo laukimu. O mažus stebuklus galime sukurti patys – sau ir savo artimiesiems.

Namams…
Švenčių laukimas ir namų puošmenos – neatsiejami dalykai. Tikriausiai girdėjote – stringa puošmenų prekių įvežimas, užsakymai. Neverta nusiminti ir blaškytis po prekybos centrus siaučiant vis naujoms pandemijos bangoms ir ieškoti pigių blizgučių. Tuo labiau, kad šių metų Kalėdų papuošimų mada – natūralios gamtos dovanos, naminiai papuošalai: kankorėžiai, riešutai, raudonskruosčiai obuoliukai, meduolinės figūrėlės, karpiniai ir kt.
Karpiniai pasaulyje paplitę nuo seno. Šiais laikais karpinių meno tradiciją puoselėja tautodailininkai. Ypač prieš Kalėdas vėl prisimenamas snaigių, angelėlių, užuolaidėlių karpymas. Net jei už lango nebus sniego, baltos karpytos snaigės namams visuomet suteiks jaukumo ir šventinio žavesio, o vaikams – smagaus darbelio kartu su suaugusiaisiais.
Vėl madingi kepti eglutės žaisliukai. Jiems išsikepti reikės paprastos druskos tešlos. Įmame lygiomis dalimis miltų ir druskos, po truputį pilame vandens ir maišome tešlą. Dar įpilame šaukštą aliejaus ir minkome. Tešlos kamuoliukus apie valandą palaikome šaltai, po to kočiojame 5–6 mm storio lakštus, sausainių formele išspauskite įvairius žaisliukus, perverkite pakabinimui siūlą ar padarykite iš vielos kilpelę.
Žaisliukus džiovinkite orkaitėje, puoškite ir dažykite. Čia jau fantazijai erdvu – tinka prieskoniai, augaliniai dažai. Galima dažyti ir tešlą, ir išdžiovintus žaisliukus. Panaudokite morkų, burokėlių sultis, ciberžolę…
Peržiūrėkite ir visas puošmenas, kurias turite iš ankstesnių metų, sutvarkykite girliandas, pakeiskite perdegusias lemputes.
Šeimininkėms reikėtų pasiruošti šventines staltieses, arčiau po ranka pasidėti gražius indus, žvakides, vazas.
Na, o svarbiausia iš anksto apgalvoti, kokią žaliaskarę šiemet nutarsite puošti, prisiminti, ką esate pažadėję savo vaikams. Jei ji atkeliaus didesnė, kvepianti mišku, gal įsodinta į vazoną, todėl jai reikės daugiau erdvės ir vėsesnės bei šviesesnės vietos. Gal teks perstumti ir vieną kitą baldą. Pavasarį gerai išsaugotą medelį galėsite pasodinti prie namo kieme ar sode.
Svarbu nesukelti tokiai eglutei ar dabar madingam kėniui streso – kad nepajustų didelio temperatūrų skirtumo. Todėl pratinkite prie kambario temperatūros iš anksto, saikingai laistykite. Po švenčių taip pat neišmeskite staiga į šaltį – nepridengtas ir neapšiltintas medelis neišgyvens…
Galima nusipirkti ir kitokį iš svetur atkeliavusį žalią medelį – italinę pušelę Pinus pinea ar atogražų augalą iš Australijos Adenanthos sericeus. Puošti jų nereikėtų, kad nepažeistumėte švelnių spygliukų, tačiau šventinei kompozicijai tikrai labai tinkami vazoniniai augalai. Jei pasiseks išsaugoti, pavasarį galės keliauti į lauką.
Nenurašykite, jeigu turite išsaugoję ir dirbtinės eglutės, ypač, jei ji jums kelia prisiminimus, sentimentus. Išradingai atnaujinę dekorą pasidžiaukite ja dar ir dar kartą.
Jei gyvenate nuosavame name, tikriausiai norėsite pasipuošti ir namo prieigas. Bet svarbiausia nepamirškite nusikasti tvarkingai sniegą, o gal ir kaimynams pagelbėti, jei to reikia.
Gyvybės pilna ir stilinga puošmena už lango – lesyklėlė! Namų meistrui reikia imtis šio darbo nedelsiant – iškritęs sniegas nebeleidžia paukšteliams susirasti maisto. Kelios medinės lentelės, šiek tiek išmonės ir pakabinamas namelis sparnuotiesiems bičiuliams bus sumeistrautas. Svarbu, kad lesalo neapsnigtų, nesulytų, todėl geriausia meistrauti namelį su stogeliu. Dirbkite kartu su mažaisiais.
Jeigu prisėsite rašyti šventinių laiškų ir sveikinimų (pravers ir rašant žinutes) – prisiminkite, kad sutrumpinimas šv. neįeina į šventės pavadinimą, todėl rašome mažąja – šv. Kalėdos. Sveikinimai su priešdėliu „su“ atkeliavo iš rusų kalbos. Todėl nerašykime „Sveikinu su Kalėdomis“, lietuviškiau bus „Džiaugsmingų šventų Kalėdų“ ar panašiai.

Sodininkui, daržininkui, gėlininkui…
Atokvėpis? Taip, augalija jau miega, ilsisi, tačiau budrumo nevalia prarasti. Ir nors gruodžio pradžia snieguota, permainingi orai, dideli šalčiai, vėjai ar atlydžiai gali pakenkti jautresniems augalams. Lankykite sodą, jeigu jis toliau nuo namų, stebėkite. Jeigu viskas tvarkingai paruošta žiemai, beliks tik grožėtis ramybėn nugrimzdusia gamta.
Jeigu sniego mažai – teks pamulčiuoti jautresnius augalus, pridengti eglišakėmis ar aprišti. Galima ir sniego iš kitų vietų daugiau užmesti. Reikia atsiminti, kad šalčiui mažiau atsparios yra augalo šaknys, nei antžeminės dalys.
Stebėkite, ar neįsimetė pelės. Jos gali pridaryti daug bėdos, apgrauždamos plačiu žiedu medelio žievę. Pelių nuodus galima mažomis porcijomis suvynioti į popierių ir po šiaudų gniūžtėmis išdėlioti jų mėgstamose vietose. Būtina pridengti, kad nesušlaptų ir jų nesulestų paukščiai.
Kabantys sode ant medžių sudžiūvę vaisiai (mumijos) nedaro garbės sodininkui… Jas būtinai reikia pašalinti, nes kitaip pasmerksite savo sodą moniliozei – labai pavojingai infekcinei ligai. Šia liga serga kriaušės, obelys, slyvos, vyšnios, abrikosai, svarainiai… paliktuose ant šakų vaisiuose žiemoja šią ligą sukeliančios sporos.
O likusiuose ant šakų lapuose dažniausiai žiemoja vikšrų lizdai. Juose gali žiemoti gudobelinio baltuko ar auksauodegių verpikų vikšrai, dažniausiai – jaunų ūglių viršūnėse. Taigi šiltesnę dieną galima pasidarbuoti – sunaikinti šias ligų slaptavietes.
Gruodžio mėnuo, kai tam palankus oras, tinka baltinti vaismedžių kamienus, nes jie dažniausiai nukenčia šaltais ir saulėtais vasario – kovo mėnesiais.
Tie, kurie negali nurimti namie be darbo, tikrai randa ką veikti sode gražesnėmis dienomis – geni vaiskrūmius, kad pavasarį būtų mažiau darbo, ruošiasi ir prisipjauna skiepūglių, kariauja su kurkliais ir prasimano visokiausių kitų darbų.
Daržininko inventorius tai jau tikrai turėtų būti išblizgintas, suteptas, suremontuotas ir dailiai sudėtas sandėliuke. Suteptos kasamosios šakių, kastuvų, grėblių, kauptukų dalys bus apsaugotos nuo korozijos, ilgiau tarnaus.
Svarbu daržininkui nepamiršti prižiūrėti savo užauginto derliaus. Mažiausias įsimetęs pelėsis ar grybas gali pridaryti žalos – tikrinkite, perrinkite, sunaikinkite pažeistas daržoves ar vaisius.
Šiltnamiuose dar žaliuoja rudenį pasodintos daržovės. O jeigu vieną kitą daržovę, pav., lapkotinį salierą, petražolę, porą, vaistinį šalaviją ar kt. spėjote išsikasti ir pasodinti į vazonėlį – tai ne tik vėl turėsite daržą ant palangės, kaip pavasarį, tačiau gražiuose induose žalumynai kaip ir gėlės papuoš jūsų namus. Jie augs ir laiptinėje, ir šiltame įstiklintame balkone…
Gėlininkui taip pat nevalia be priežiūros palikti žiemojančias gumbines daugiametes gėles. Pav., naujesnių veislių jurginai lepesni ir nespėja gerai subrandinti gumbų, todėl reikia stebėti, kaip jie žiemoja.
Daug gėlių parkeliavo žiemoti į namus. Kai kurios ėmė vysti, meta lapus? Tikriausiai perlaistėte. Nemėgsta augalai ir didelių temperatūros svyravimų, todėl nelaikykite jų arti radiatorių, ant šildomų grindų ar palangių.
Vėdindami kambarius augalus patraukite nuo šalto oro srautų – jie nemėgsta skersvėjų. Arba pridenkite lengvu audeklu, popieriumi.
Jei kambarys tamsus, nors keletą valandų gėles reikėtų apšviesti dirbtine šviesa. Labiausiai to reikia žydintiems augalams. O tie, kurie ilsisi, apipurkškite retkarčiais lapus: šiltoje patalpoje kas kelios dienos, vėsesnėje – kartą per savaitę. Perstatykite vazonus į šviesesnes kambario vietas.
Stebėkite gyvenamųjų patalpų oro drėgnumą – žiemą pagal higienos normas santykinis oro drėgnumas turėtų svyruoti nuo 35 iki 60 procentų. Tokia aplinka labai gera jums patiems ir jūsų sveikatai, o neišsausėjusioje patalpoje gerai jausis ir augalai. Verta įsigyti ir šildymo metu naudoti patalpų drėkintuvą.


Namai jau turi kvepėti

Kalėdos pirmiausia mums kvepia meduoliais, marcipanais… Archeologiniai tyrinėjimai byloja, kad šie skanėstai vieni iš seniausiai kepamų pasaulyje. Meduolių figūrėlės senovės Romoje buvo kepamos nuo gruodžio septynioliktos iki sausio šeštosios – saturnalijų (Romėnų šventė, kai kurie jos papročiai perėjo ir į Kalėdas) metu. Meduoliniai nameliai, širdelės, gyvūnėlių figūros, mėnuliukai, žvaigždutės… Ko tik neprasimanys šeimininkės, tuo labiau, kad tai ir mažųjų šeimos narių mėgstamas užsiėmimas. Meduoliniai kepiniai gali būti gaminami iš anksto, todėl neverta šio malonaus ir kvapnaus darbo palikti paskutinėms dienoms. Meduoliukais gražu papuošti ir eglutę.
Meduoliukai
Reikės: 1,5 kg miltų, 0,5 kg cukraus, 0,5 kg medaus, 3–4 kiaušinių, prieskonių mišinio (gvazdikėlių, cinamono, muskato riešuto), 2 šaukštelių kepimo miltelių.
Papuošimui: 2 kiaušinių baltymų, 150 g cukraus pudros, citrinos rūgštelės, maistinių dažų.
Į ištirpintą medų sudėti prieskonius. Kiaušinius su cukrumi ištrinti iki purumo ir sudėti į atvėsusį medų. Tuomet dėti persijotus ir su kepimo milteliais ar nugesinta soda sumaišytus miltus. Tešlą gerai išminkyti ir iškočioti 1 cm storio lakštais. Galima kočioti tiesiai ant kepimo popieriaus, su kuriuo ir dėsime į kepimo skardą. Formuokite įvairios formos meduoliukus. Kepti reikia vidutinio karštumo orkaitėje, kol gražiai paruduos.
Papuošimui išplakite baltymus su cukraus pudra ir citrinos rūgštele. Jei patinka, nuspalvinkite maistiniais dažais. Barstykite aguonomis, riešutais, džiovintomis spanguolėmis, kokoso drožlėmis – kaip kam patinka.
Meduolinis namelis
Reikės: 1 kg miltų, 500 g medaus, 300 g cukraus, 4 kiaušinių, 200 g sviesto, 100 g kakavos, 2 šaukštelių sodos, po vieną arbatinį šaukštelį cinamono, maltų gvazdikėlių, citrinos žievelės, druskos.
Papuošimo glajui: 1 kiaušinio baltymo, 250 g cukraus pudros, valgomo šaukšto citrinos sulčių.
Medų lėtai šildyti su cukrumi ir sviestu pamaišant, kol cukrus ištirps. Atvėsintą masę dėti į miltus, kartu su kakava, kiaušiniais, soda, prieskoniais ir minkyti tešlą. Tešlą gerai palaikyti apie 8–10 valandų. Iš kietesnio popieriaus išsikirpkite norimus namelio šonų, stogo, pagrindo ir kitų dalių šablonus. Dėkite juos ant 0,5 cm storio iškočiotų tešlos lakštų, išsipjaukite namelio dalis. Darykite tai ant kepimo popieriaus, taip bus lengviau perkelti į skardą. Iš atlikusios tešlos pasiruoškite namelio puošmenų detalių, eglučių ir kt. Kepkite 220 laipsnių karštumo orkaitėje 10 min.
Glajui: Ištrinkite baltymą su cukraus pudra, citrinos sultimis. Namelio pagrindą dėkite iš karto ant padėklo, dalis lipdykite su cukraus glajumi. Puoškite su glajumi, sausainiukais, riešutais, o cukraus pudra tegul „apsninga“ namelį.

Rubrikoje Namų ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *