Apie gyvenimą su „Gyvenimu“

Laiškai iš Nemuno krantinės

Vietoj sveikinimo atviruko laikraščio 75-mečio proga

Patinka pavadinimas. Gal dėl to, kad šį žodį (be kabučių) tariame dažniau nei rašome, gal dėl to, kad šiame žodyje yra viskas – ir buvimo prasmė, ir tikslas, ir atsidusimas: supratimas, jog negali vien imti, turi ir pats duoti.
Žvilgsnis į „Gyvenimą“ suteikia progą (ir tuo džiaugiuosi) paneigti vieną kitą mane žeidžiantį mitą apie mūsų tautą. Vis apgailestaujame, jog savo žmones pastebime tik tada, kai jie mus palieka, iškeliauja Anapus. Bet ar tikrai? Kas suskaičiuos, kiek kraštiečių, kurie gyvena dabar, greta mūsų, kurie neretai dar tik pradeda savo kelią, „Gyvenimas“ yra jau aprašęs ir kiek dar aprašys, pasidžiaugs jais, išvesdamas juos į žmones. Ne mirtis – gyvenimas.
Vis pasakome, tuo gal net neabejojame, jog esame labai pavydūs ir dažniau džiaugiamės kito nelaime, o ne sėkme. Bet tai juk irgi netiesa. Ir tą patvirtinti man padeda „Gyvenimas“. Ne kartą ir ne du esu sulaukusi skaitytojų padėkų už rašinį apie jų kaimyną, buvusį bendradarbį ar šiaip pažįstamą. Ar pavydėdami žmonės džiaugtųsi ir dėkotų? Turbūt ne, grei-čiau nusimintų ar net supyktų, jog apie juos pačius bent kol kas niekas neparašė, nors yra ne mažiau to verti.
Ir mane „Gyvenimas“ vis veda ir veda į žmones. To „darbo“ jis ėmėsi jau gana seniai, dar tada, kai vadinosi „Nauju gyvenimu“, kai rankraščių paimti atvažiuodavo kuris nors redakcijos žmogus, šviesaus atminimo Vinco Staniulio, tuometinio redaktoriaus, paprašytas. Dabar net sunku įsivaizduoti, kaip gyvenome ir dirbome be kompiuterių, interneto. Bet ir tada jau su „Gyvenimu“.
Dėkui „Gyvenimui“, jį leidžiantiems ir jį skaitantiems, ačiū už galimybę laikraštyje pasidžiaugti pažinimo, pagarbos ir atminimo vertais žmonėmis. Dėkui už paraginimus – jei ne Ramutė, Dalė, Ona, daugumos mano rašinių ir nebūtų. Ačiū už gyvenimą su „Gyvenimu“ – beveik keturi dešimtmečiai prabėgo greta Nemuno ir Birštono žmonių. Turiu už ką padėkoti, tai todėl tuos savo laiškus rašau.
Genovaitė

Audronės Šidiškienės nuotrauka

Rubrikoje „Birštono versmės“. Bookmark the permalink.