Birštono krašto turtas – bendruomenės ir nevyriausybinės organizacijos

Aktyvūs, žingeidūs, atsakingi žmonės yra kiekvienos savivaldybės, vietos bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos (NVO) turtas, jų veiklos varomoji jėga. Jų iniciatyvų dėka puoselėjamos senos ir gimsta naujos tradicijos, gyvenimas tampa įdomesnis, o aplinka – patogesnė ir gražesnė. Apie bendruomenių ir NVO įtaką sprendžiant vietos bendruomenėms aktualius klausimus, Savivaldybės dėmesį ir paramą jų veiklai, – „Birštono versmių“ pokalbyje su Birštono savivaldybės mero pavaduotoju Vytu KEDERIU.

– Birštono savivaldybė išsiskiria itin dideliu gyventojų įsitraukimu į visuomeninę veiklą. Ką apie tai sako oficialioji statistika?

„Bočių“ nariai – medelių sodinimo akcijoje.

– Registrų centro duomenimis, Birštono savivaldybės teritorijoje yra užregistruotos 32 nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, klubai, kurie jungia gyventojus pagal gyvenamąją vietovę, interesus, amžių, pomėgius, keliamus tikslus. Tačiau iš jų aktyviai veikia 17 nevyriausybinių organizacijų, kurios atstovauja senjorų, pacientų, neįgaliųjų, tikinčiųjų, sporto, karitatyvine ir kita veikla užsiimančių žmonių interesams, Trečiojo amžiaus universiteto studentams ir kt.
Bendruomenės yra šešios –Birštono miesto, Birštono vienkiemio, Matiešionių, Siponių, Škėvonių, Nemajūnų santalka. Naujausiais duomenimis, visuomeninėje veikloje dalyvauja 1394 arba trečdalis visų savivaldybės gyventojų. 439 gyventojai įsitraukę į bendruomenes, o 955 asmenys yra įvairių NVO nariais. Tai išties iškalbingi skaičiai.
– Kiekvienai bendruomenei ir nevyriausybinei organizacijai, į kurias žmonės jungiasi savanoriškais pagrindais, reikia ne tik moralinio, bet ir finansinio paskatinimo… Iš kokių šaltinių skiriama organizacijas pasiekianti parama?
– Kiek anksčiau nevyriausybinės organizacijos galėjo tiesiogiai teikti projektus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir gauti lėšų savo sumanymų įgyvendinimui. Iš įvairių programų pritrauktos lėšos buvo ženklesnės. Žinoma, šis kelias buvo sunkesnis, bendruomenės privalėjo skirti daugiau laiko ir pastangų projektų rengimui. Šiuo metu tvarka pasikeitusi, jau keletą metų SADM Savivaldybei skiria maždaug 3000 eurų sumą. Lėšos bendruomeninei veiklai aktyvinti skaičiuojamos pagal esamą gyventojų skaičių.
Tam, kad šios lėšos duotų realią naudą, jų neišdaliname po šimtą eurų, o bendru bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų sutarimu kasmet skiriame konkrečioms reikmėms. Ankstesniais metais šių lėšų dėka pagerinta viešoji infrastruktūra Vytauto Jurgio Meškos parke, pernai gautas lėšas savo veikloms panaudojo Trečiojo amžiaus universitetas, šiemet finansavimas skirtas Savivaldybės jaunimo veikloms ir vaikų žaidimų aikštelės įrengimui Birštono vienkiemio bendruomenės parke. 2022 m. gauta suma paremsime kitų bendruomenių iniciatyvas.
– Kiekvienais metais ir pati Birštono savivaldybė numato lėšų bendruomenių ir kitų NVO veiklai, patalpų išlaikymui, komunaliniams mokesčiams ir kitoms reikmėms. Tai nemaža paspirtis lėšų negeneruojančioms organizacijoms, todėl joms kilo šiokio tokio nerimo dėl šiemet pasikeitusios projektų teikimo ir finansavimo tvarkos…

Birštono bendruomenės namuose, Dizaino asociacijos surengtoje V. Gratulevičiaus tapybos parodoje.

– Birštono savivaldybė kasmet finansiškai remia bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas. 2021 metais Savivaldybės taryba skyrė daugiau nei 74 tūkst. eurų visų nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių poreikiams (metų eigoje buvo patenkinti ir keli papildomi prašymai). Tiesa, finansavimas šiek tiek sumažėjo, atsižvelgiant į tai, kad COVID-19 pandemijos metu kai kurios veiklos nevyko arba buvo apribotos.
Anksčiau kiekviena organizacija, kuri teikė paraiškas, galėjo tikėtis paramos iš Savivaldybės. Pagal Savivaldybės taryboje naujai patvirtintą tvarką finansavimas ir lėšų dydis priklausys nuo to, kaip parengtos paraiškos ir pagrįsti poreikiai. Tačiau nėra ko baimintis, paraiškoms specifinių reikalavimų nekeliama, visos nevyriausybinės organizacijos turi projektų rengimo įgūdžių, todėl manau, kad joms neiškils kliūčių pretenduoti į paramą.
Iš tikrųjų nevyriausybinės organizacijos, teikdamos paraiškas, labai atsakingai pagrindžia finansinį poreikį. Savivaldybės skiriamos lėšos panaudojamos tikslingai – bendruomenės patalpų atnaujinimui, įrangos, inventoriaus įsigijimui, viešosios laisvalaikio infrastruktūros pagerinimui, veiklos aktyvinimui ir pan., jos tikrai „nepravalgomos“, nes ir prie šventinių vaišių, ir ekskursijų bendruomenių nariai patys prisideda savo lėšomis.
– Birštono savivaldybės taryba pritarė dalyvaujamajam biudžetui – tai dar viena galimybė gyventojams ir bendruomenėms teikti siūlymus…
– Dalyvaujamojo biudžeto lėšomis būtų finansuojamos iniciatyvos, skirtos gyvenamajai aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti ir kurti. Kokia suma bus skirta šioms reikmėms, paaiškės svarstant kitų metų Savivaldybės biudžetą. Manome, kad pirmaisiais metais ji turėtų būti ne mažesnė nei 50 tūkst. eurų.
– Kokiais būdais Savivaldybė bendrauja, palaiko ryšį ir bendradarbiauja su bendruomenėmis? Ar galima sakyti, jog, esant tokiam aukštam įsitraukimo rodikliui, didesnioji visuomenės dalis turi galimybes dalyvauti bendruomenės reikalų svarstyme, reikšti savo nuomonę, kelti problemas, teikti siūlymus savivaldai, gauti informaciją, prisidėti prie visuomenei naudingos veiklos ir pan.?

Iš Birštono onkologinių ligonių klubo „Viltis gyventi“ renginio.

– Savivaldybei gyventojų nuomonė visad buvo svarbi priimant vienokius ar kitokius sprendimus. Galbūt dėl pandemijos susitikimų su gyventojais, atskiromis žmonių grupėmis šiek tiek sumažėjo, bet noriu patikinti, kad bendravimas vyksta ne tik per tarpininkus – bendruomenių ir NVO pirmininkus, atstovus, bet ir tiesiogiai. Kasmet Savivaldybės vadovai rasdavo laiko apsilankyti šiose bendruomenėse, pabendrauti su jų nariais, išgirsti tai, kas jiems aktualu. Visuomet skatinome gyventojus diskusijai. Galiu pabrėžti, kad aktyvūs žmonės, kuriems tikrai rūpi jų gyvenamoji aplinka, dalyvauja šiuose susitikimuose, išsako savo nuomonę, teikia siūlymus. Į juos įsiklausoma ir stengiamasi padėti, kita vertus, galbūt ne viską pasiseka įgyvendinti dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, dėl lėšų stokos.
– Koks seniūnaičių, kaip vietos bendruomenių atstovų, vaidmuo, atstovaujant gyventojų interesams seniūnijoje ir kitose institucijose?
– Mūsų siekis – turėti aktyvius pagalbininkus. Tačiau, ar seniūnaitis yra reikšmingas asmuo bendruomeninėje veikloje, priklauso ne nuo pareigybės, o nuo pačių seniūnaičių neatmestinio požiūrio į patikėtas pareigas. Tie seniūnaičiai, kurie nebijo atsakomybės ir siekia pokyčių, savo pavyzdžiu paskui save patraukia ir kitus vietos bendruomenės narius, iš jų Savivaldybė sulaukia ir pasiūlymų, kaip būtų galima išspręsti vienokią ar kitokią problemą. Pavyzdžiui, vienos aktyvios Birštono krašto seniūnaitės iniciatyva, prisidedant ir gyventojams, ir Savivaldybei, buvo sutvarkyta nepravažiuojama kelio atkarpa Žemaitkiemio kaime.
– Įvairūs tyrimai rodo, kad visuomenės dalis, kuri turėtų būti aktyviausia – jaunimas – vangiai dalyvauja vietos organizacijų, bendruomenių veikloje. Kokia situacija Birštono savivaldybėje?
– Žinoma, norėtųsi, kad daugiau jaunimo dalyvautų vietos bendruomenių veikloje. Iš dalies tai priklauso nuo bendruomenių pirmininkų gebėjimo sudominti jaunus žmones, galimybių jiems pasireikšti. Bet yra organizacijų, kurios buria nemažai mokyklinio amžiaus jaunimo, pavyzdžiui, Birštono jaunimo klubas, A.Mikėno sportinio ėjimo klubas, jaunieji šauliai, Dizaino asociacija. Vis dėlto išlieka problema, kaip įgalinti pasyvius jaunuolius. Į tai atkreipsime dėmesį rengdami 2022–iesiems, Jaunimo metams, skirtų veiklų planą.
– Jūsų manymu, stipresnė yra ta bendruomenė, kuri aprėpia didesnę teritoriją ar gyventojų skaičių, ar ta, kurios pirmininkas yra tikras lyderis?
– Be abejonės, yra svarbios lyderio savybės, bet daugiau nuveikia tos bendruomenės, kuriose išvien dirba stipri komanda, taigi ne narių skaičius lemia atliktų darbų svorį.
– Kokios bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų iniciatyvos ir veiklos Jus džiugina?
– Itin svarbi ir reikalinga Neįgaliųjų draugijos, diabeto klubo „Versmė“, Carito organizacijos, „Bočių“ bendrijos ir kitų NVO socialinė, švietėjiška, savitarpio pagalbos veikla, nukreipta į socialiai pažeidžiamas visuomenės grupes. Šiemet visos bendruomenės ir nevyriausybinės organizacijos atsiliepė į merės kvietimą ir dalyvavo medelių sodinimo akcijoje mieste ir kaimiškoje teritorijoje.
Senjorus vienijanti „Bočių“ organizacija kasmet prisideda prie kurorto aplinkos gražinimo, savo iniciatyva tvarko senąsias kapinaites. Senjorai mielai priima svečius iš kitų miestų, organizuoja jiems ekskursijas, pasakoja apie mūsų kurortą.
Nemajūnų bendruomenės santalkos nariai kartu su Nemajūnų dienos centru vykdo kompleksinių paslaugų šeimai projektą. Tai išties labai reikalingas bendradarbiavimas. Ir neįgalieji, ir bočiai, ir kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai yra tikri Birštono krašto ambasadoriai, garsinantys Savivaldybę įvairiuose renginiuose, reprezentuojantys savo gyvenamąją vietovę per įgyvendintus projektus, edukacines programas, sporto laimėjimus ir kitus pasiekimus. Todėl Savivaldybė yra pasiryžusi remti jų iniciatyvas ne tik finansiškai. Toms bendruomenėms ir NVO, kurios sieks pritraukti papildomų lėšų iš kitų šaltinių visuomenei naudingoms veikloms vystyti, aplinkai tvarkyti, Administracijos skyrių specialistai suteiks konsultacijas projektų rengimo klausimais.
– Lietuvoje nemažai sėkmingų kaimo bendruomenių verslumo pavyzdžių, ar Birštono krašto bendruomenės turi tam potencialo?

Birštono TAU bendruomenės nariai ekskursijoje Kėdainiuose.

– Birštono krašto bendruomenės galėjo pasinaudoti proga ir teikti Vietos veiklos projektus verslo sukūrimui, tačiau jas, ko gero, pristabdė abejonės, ar pradėtas verslas generuotų pakankamai pajamų, juk gavus finansavimą ir sukūrus darbo vietų, jas reikėtų išlaikyti bent penkerius metus. Galbūt todėl bendruomenės nesiryžo prisiimti tokių įsipareigojimų, todėl vietos veiklos projektus europinėms lėšoms gauti teikė privatūs asmenys ir Savivaldybė. Esu įsitikinęs, jog laimėti projektai bus reikšmingi ir vietos bendruomenių nariams, pagerins vietovių žinomumą, jose sukurs reikalingų paslaugų ir produktų.
Birštono savivaldybė, parengusi keletą vietos veiklos projektų, už gautas lėšas atnaujino kalbininko Jono Kazlausko tėviškės koplytstulpius, paminklą, tiltelį, įrengė naujus stendus, pastatė keturis nukreipiamuosius ženklus; taip pat įrengė šviestuvus prie kelio, vedančio į Nemajūnus; aptvėrė tvora naują Nemajūnų kapinių teritoriją, ją apželdino. Sutvarkyta infrastruktūra naudosis ir Savivaldybės gyventojai, ir atvykstantys svečiai.
Maloni išimtis – Nemajūnų bendruomenės santalka, kuri pirmoji ėmėsi verslumo ir iki šiol Amatų centre rengia populiarias bulvinių dzūkiškų bandų edukacijas. Atvykusieji iš kitų miestų turi galimybę susipažinti ne tik su kulinariniu Nemajūnų krašto paveldu, bet ir su lankytinais objektais.
Tikiuosi, kad ateityje keliaujantys po Birštono savivaldybę galės užsisakyti ir daugiau edukacinių programų, šiuo metu vietos veiklos projektų lėšomis tam pritaikomos patalpos. Antai Ž.Kazlausko sodyboje bus kepama naminė duona, spaudžiami sūriai, E.ir R.Valatkų ūkyje ketinama rengti kaimiškų mėsos produktų degustacijas. S.Vasiliauskaitės Jundeliškėse įgyvendinamas projektas orientuotas į apgyvendinimo, konferencijų rengimo, žygių baidarėmis ir dviračiais paslaugas bei šeimų poilsį.
– Kokių lūkesčių, susijusių su bendruomenine veikla, turi Savivaldybė?
– Noriu pasidžiaugti, kad daugybė Birštono krašto žmonių dalyvauja visuomeninėje veikloje, kad ji yra išvystyta. Bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų nariams linkiu sveikatos ir gerų idėjų, kad kuo greičiau atsigautų veikla, ir COVID-19 pandemija neribotų susitikimų, organizuojamų renginių, bendrų švenčių ir sporto varžybų.
Noriu pasidžiaugti, kad mūsų krašto nevyriausybinės organizacijos labai gražiai bendrauja tarpusavyje, svečiuojasi vienos pas kitas, palaiko ir džiaugiasi pasiekimais. Draugiškumas ir sutelktumas – išskirtinis jų bruožas. Beveik visos nevyriausybinės organizacijos buriasi po vienu stogu – Birštono Carito bendruomenės namuose, ir Birštono savivaldybė prisideda prie šių namų, taip pat ir turimo autobuso išlaikymo. Visos organizacijos be išimties, susimokėjusios už kurą, gali naudotis Carito autobusu, vykti juo į ekskursijas, spektaklius ir įvairias šventes.
– Artėja didžiosios metų šventės. Birštono krašto bendruomenės ir nevyriausybinės organizacijos nuo seno puoselėja bendruomeniškas tradicijas: prieš šventes aplanko ir pasveikina vienišus, ligotus savo narius, o Birštono Caritas tuos, kurie šventę sutinka vieni, pakviečia kartu sėsti prie Kūčių stalo Bendruomenės namuose ir laužti plotkelę. Kaip manote, ar šios Kalėdos bus tokios bendruomeniškos, kaip anksčiau?
– Gerumo bei dėmesio reikia kiekvienam žmogui, ypač per šventes jis turi jausti visos bendruomenės palaikymą. Tradiciškai miesto eglės įžiebimo dieną Birštono Caritas šventės dalyvius vaišindavo arbata, sausainiais ir kviesdavo įgyti žvakelių, už jas surinktos lėšos buvo skiriamos pagalbos reikalingiems žmonėms. Nežinia, ar iki to laiko pandemija atsitrauks…
Beje, Birštono savivaldybės merė N.Dirginčienė kiekvienais metais prieškalėdiniu laikotarpiu puoselėja gražią tradiciją į Savivaldybę sukviesdama visų nevyriausybinių organizacijų vadovus, jiems padėkodama už neatlygintiną visuomeninę veiklą, išklausydama jų lūkesčius ir problemas. Labai laukiame šio susitikimo ir tikimės, kad jis įvyks.
Kokia bebūtų situacija, labai linkiu, kad ir prieš šias Kalėdas Savivaldybėje neliktų vienišų, užmirštų žmonių. Kartais pakanka ir telefono skambučio, kad vienas namuose šventes sutinkantis žmogus pasijustų geriau…
– Ačiū už pokalbį.
Dalė Lazauskienė

Rubrikoje Bendruomenės. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *