Priminimas ūkininkams: įsigalioja patikslinti tirštojo mėšlo laikymo laukuose reikalavimai

Aplinkosaugininkai primena, nuo lapkričio 15 d. įsigaliojo patikslinti tirštojo mėšlo laikymo laukuose reikalavimai. Šiais pakeitimais norima kontroliuoti srutų patekimą į aplinką, taip pat gerinti prie tręšimo laukų gyvenančių asmenų sąlygas, mažinant mėšlo ir srutų skleidžiamus kvapus, o kartu – oro taršą.
Remiantis reikalavimų aprašu, mėšlą kaupti ir saugoti galima mėšlidėse, tvartuose, taip pat tirštojo mėšlo rietuvėse. Taip pat tirštasis mėšlas gali būti laikomas rietuvėse lauke.
„Atkreipiame dėmesį, kad įsigaliojo sugriežtinti reikalavimai tirštojo mėšlo laikymui. Jais norima mažinti kvapus ir nekontroliuojamą srutų patekimą į aplinką. Taip pat šiais pakeitimais siekiama gerinti prie tręšimo laukų gyvenančių asmenų sąlygas, mažinant mėšlo ir srutų skleidžiamus kvapus, o kartu – oro taršą“, – primena Alytaus valdybos viršininkas Česlovas Meržvinskas.
Pasak valdybos viršininko, įsigaliojus naujiems reikalavimams, asmenys, laikantys 10 sąlyginių gyvulių ar daugiau, skystojo mėšlo ir srutų kauptuvuose turi taikyti aplinkos oro taršos ir kvapų mažinimo priemones pasirinktinai.
Pavyzdžiui, kai laikymo vieta įrengiama arčiau kaip 800 m iki gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų, taip pat tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvartų, mėšlo kaupas turi būti uždengtas lanksčiosiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis, ne mažesniu kaip 10 cm storio durpių ar šiaudų sluoksniu ar kitomis priemonėmis.
Pažymėtina, kad uždengti nebūtina tokio tirštojo mėšlo, kuris apdorotas moksliškai pagrįstomis amoniako išsiskyrimą į aplinką ir nemalonius kvapus mažinančiomis priemonėmis (separavimas, probiotikai ar kt.). Rietuvėms vieta laukuose parenkama taip, kad jos nebūtų arčiau kaip 100 m nuo gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų. 
Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad tirštojo mėšlo rietuvės neapsemtų paviršiniai vandenys (per liūtis, potvynius), jos vieta turi būti parinkta ne arčiau kaip 20 m nuo karstinių smegduobių, melioracijos griovių ir įrenginių (paviršinio vandens nuleistuvų ir latakų). O potvynių grėsmės teritorijose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir pakrančių apsaugos juostose, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, šiaurės Lietuvos karstiniame regione turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.
Prieš pradedant ruošti vietą tirštajam mėšlui laikyti, pirmiausia ant dirvos paviršiaus turi būti suformuojamas ne plonesnis kaip 20 cm durpių arba smulkintų, nesmulkintų šiaudų arba medžio pjuvenų suspaustas sluoksnis ar pasluoksnis srutoms ar skysčiams iš mėšlo susigerti. Taip pat šis sluoksnis turi būti platesnis už mėšlo rietuvę, aiškiai matomas. O laikymo vieta apjuosta ne žemesniu kaip 30 cm aukščio žemės pylimu. Pylimas įrengiamas, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų. Šis reikalavimas netaikomas, jei planuojama tirštąjį mėšlą laikyti tręšiamajame lauke ne ilgiau kaip 2 savaites.
„Prisiminkite, kad mėšlas ir srutos turi būti kaupiami ir laikomi taip, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos, sumažinta oro tarša. Rietuvėse prie tvarto turi būti įrengtas nelaidus ir sandarus hidroizoliacinis sluoksnis ir ne žemesnis kaip 20 cm aukščio žemės pylimas, saugantis, neleidžiantis srutoms tekėti į aplinką.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad rietuvėse mėšlas laikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius, rietuvė turi būti nuolaidžiais pakraščiais, kad krituliai galėtų nuo jos nutekėti, ji turi būti uždengta vandeniui nelaidžia danga arba ne plonesniu nei 10 cm storio durpių, žemių, šiaudų ar pjuvenų sluoksniu“, – primena Č. Meržvinskas.
Pasak aplinkosaugininko, srutomis ir mėšlu dažnai tręšiami laukai, gerinama daržo žemė arba panaudojama biodujų gamybai. Vis dėlto mėšlas nėra tik nekalta trąša, taigi svarbiausia apsaugoti aplinką nuo galimos taršos.
Išsamiau, kaip tinkamai mėšlą laikyti, saugoti ir juo tręšti, skaitykite Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše.