Tik veterinarijos gydytojai gali skirti antibiotikus

Kiekvienų metų lapkričio 12–18 d. minima Pasaulinė supratimo apie antibiotikus savaitė, o lapkričio 18 d. Europos supratimo apie antibiotikus diena. Šios iniciatyvos tikslas – skatinti tinkamą antibiotikų vartojimą ir informuoti visuomenę apie didėjančio mikrobų atsparumo antibiotikams grėsmę.
Pastebima, kad antibiotikų suvartojimas veterinarijoje mažėja ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Europos Komisijos iniciatyva, valstybėse narėse įgyvendinamos visuomenės švietimo, antibiotikų skyrimo ir naudojimo griežtesnio reglamentavimo (ypač maistiniams gyvūnams) programos. Veterinarijos gydytojai glaudžiai bendradarbiauja su ūkininkais, ugdo vaistų vartojimo kultūrą, tuo taip pat prisideda prie situacijos gerinimo. Antibiotikų nereikia vartoti be reikalo. Ne kiekvieną gyvūnų ligą reikia gydyti šiais medikamentais. Norint užtikrinti, kad vaistai liktų veiksmingi, juos reikia naudoti apgalvotai ir paisyti veterinaro nurodymų, nes rizika, kad ligos sukėlėjas taps atsparus antibiotikams, kiekvieną kartą juos naudojant, didėja. Antimikrobinius vaistus turi skirti tik veterinarijos gydytojai, atlikę tyrimus ir nustatę diagnozę. Tokių vaistų skyrimas maistiniams gyvuliams – ypač atsakingas žingsnis, nes jų mėsa, kiaušiniai, pienas ar kita produkcija naudojami maistui.
Todėl gydant gyvulį, būtina griežtai laikytis išlaukos laikotarpio, t.y. tokio gyvulio nenaudoti maistui tol, kol iš jo organizmo nepasišalins veterinarinių vaistų likučiai per veterinarinio vaisto gamintojo nurodytą terminą.
Dar pasitaiko atvejų, kai šeimininkai, susirūpinę savo ūkinių gyvūnų sveikata, negalavimų priežastis diagnozuoja ir juos gydo patys. Būtina, kad susirgus gyvūnui ūkininkai gydymą patikėtų veterinarijos gydytojui, o ne patys imtųsi gydymo. Bus paskirtas tinkamiausias gydymas, tinkamiausi vaistai ir dozės, numatyta išlauka. Kartais naudojami vaistai, skirti žmonėms, kartais vaistų likučiai nuo praėjusio gydymo. Dažniausia klaida, kad gydymo kursas nutraukiamas anksčiau, nei buvo nurodyta veterinarijos gydytojo. Neteisingas gydymas gali padaryti daugiau žalos, jo padariniai atnešti gerokai didesnių nuostolių. Netinkamai gydyti gyvūnai ilgiau sveiksta, liga gali įgauti lėtinę formą, vaistai sukelti toksinį poveikį, gali pradėti vystytis organizmo atsparumas antibiotikams, pasireikšti kitos komplikacijos.
Be abejo, gyvūnų sergamumą galima mažinti įvairiais būdais. Pirmiausia, ūkininkai turi užtikrinti ligų prevenciją – t.y. laikyti gyvūnus jų gerovę ir sveikatą atitinkančiomis sąlygomis, šerti saugiais pašarais, prevenciškai vakcinuoti, laikytis biologinės saugos priemonių ūkiuose, atsakingai integruoti naujus gyvūnus, riboti pašalinių asmenų lankymąsi ir kt. Saugokime savo ūkinius gyvūnus ir save, tinkamai juos gydydami ir jais rūpindamiesi.
VMVT informacija

Rubrikoje Teisė žinoti. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *