Ar grįžtantys gyventi į Lietuvą pagrįstai baiminasi nerasti darbo?

Migracijos informacijos centras „Renkuosi Lietuvą“ praėjusią savaitę viešai pristatė „Spinter tyrimų“ atliktos darbdavių apklausos rezultatus, ja bandyta išsiaiškinti įmonių vadovų požiūrį į migrantus, turinčius patirties ar išsilavinimą užsienyje. Paaiškėjo, kad esant galimybei rinktis tarp kandidatų, reikiamos darbo patirties įgijusių Lietuvoje arba užsienyje, 75 proc. įmonių (iš apklaustų 513) pasirinktų kandidatą, darbo patirties įgijusį Lietuvoje. Nors dauguma darbdavių pripažįsta, kad sugrįžusieji iš užsienio dažnai turi reikiamų gebėjimų, jų įdarbinti neskuba, nes mano, kad migrantai prasčiau išmano Lietuvos rinką, dažniau turi nepagrįstų lūkesčių darbo sąlygoms, reikalauja didesnio atlyginimo, yra mažiau lojalūs.
– Visgi tokia darbdavių nuostata neturėtų gąsdinti tautiečių, ketinančių grįžti į Lietuvą bei ieškančių darbo vietos, – skuba nuraminti centro „Renkuosi Lietuvą“ projektų koordinatorė Indrė Jankauskaitė-Činčė. Kaip teigiama minėto tyrimo išvadoje, galimybės sėkmingai įsidarbinti Lietuvoje grįžus iš užsienio labai priklauso ir nuo veiklos sektoriaus ir įmonės tipo – tarptautinei patirčiai atviresnis IT sektorius bei didelės tarptautinės įmonės. Tam pritaria ir darbo rinkos ekspertai.
„Renkuosi Lietuvą“ konsultantai pripažįsta, kad vienas iš svarbiausių, nemažai nerimo migrantams keliančių klausimų yra apie tai, kaip sugrįžus sėkmingai integruotis į Lietuvos darbo rinką. Indrė Jankauskaitė-Činčė pastebi, kad daugelis tautiečių vadovaujasi tokiais mitais, kaip „Lietuvoje maži atlyginimai“, „žmonės gerai gyvena tik Vilniuje“, „Lietuvoje nebus tokių darbo sąlygų“ ir pan. Ar šie mitai yra pagrįsti? Kokios migrantų įsidarbinimo galimybės Lietuvoje? Apie tai su ekspertais diskutuota Migracijos informacijos centro renginyje „Grįžtančiųjų integracija į Lietuvos darbo rinką: mitai ir tikrovė“.
Užimtumo tarnybos Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Indrė Laučienė pastebi, jog mitų apie situaciją Lietuvos darbo rinkoje apstu, pirmiausia dėl informacijos stokos, todėl svarbu juos tinkamai informuoti, kad žmonės žinotų, ko tikėtis, ir grįžtų nejausdami nerimo. Šiuo tikslu, pasak jos, buvo sukurtas projektas „Atgal į Lietuvą“, supažindinantis su darbo, verslo, praktikos galimybėmis Lietuvoje, pristatantis lietuvaičių sėkmės istorijas ir suteikiantis pasitikėjimo savo galimybėmis.
Indrės Laučienės pastebėjimu, šis metas itin palankus sugrįžtantiems ieškotis darbo. Dėl darbo jėgos trūkumo tam tikrų sektorių darbdaviai yra priversti suktis iš padėties ir keisti savo nuostatas. „Tie, kurie nori dirbti ir mokytis, ypač laukiami, nemažai laisvų darbo vietų yra pramonėje ir gamyboje. Darbdaviai, susiduriantys su darbuotojų trūkumu, yra pasiryžę jiems mokėti tikrai daugiau nei 600 eurų, taip pat taiko papildomas skatinimo priemones“, – teigia I.Laučienė. Vieni darbdaviai savo transportu surenka ir atsiveža darbuotojus, kiti pasiryžę sumokėti sveikatos draudimą, padengti dalį išlaidų auklei, nupirkti sporto abonementą, netgi finansuoti vaikų mokslą privačiose mokyklose ir pan. Visa tai dėl to, kad išlaikytų kvalifikuotus darbuotojus, kurių lojalumas darbo vietai, ypač pandemijos metu, smarkiai sumažėjęs, jie nesibaimindami keičia darbovietes.
Po 15 gyvenimo metų svetur į Klaipėdą grįžusi Kristina Postornak mano, kad darbo paieška yra labai individuali patirtis. Anot jos, dažnai turinčius darbo patirties užsienyje, netgi užsieniečius, samdo informacinių technologijų įmonės.Yra atvejų, kai programuotojai šiose kompanijose įsidarbino dar gyvendami kitoje šalyje. Klaipėda ID talentų projektų vadovė, pasidalinusi asmeniniu pavyzdžiu, patarė ieškant darbo neskubėti priimti pirmo pasitaikiusio pasiūlymo, žinoti savo vertę, rinktis tai, kas prie širdies, galop taikytis į tas darbo vietas, kuriose reikalingos turimos kompetencijos, pavyzdžiui, rečiau vartojamų kalbų mokėjimas.
„VoodooSales“ personalo atrankų agentūros vadovas Saulius Vanagas pastebi, kad nėra vieno teisingo atsakymo, kurį kandidatą – išsilavinimą bei darbinės patirties užsienyje įgijusį ar savo bagažą Lietuvoje sukaupusį – rinktųsi darbdaviai, tai priklauso nuo sektoriaus. Anot jo, norintys įsidarbinti turėtų atlikti namų darbus ir pasidomėti, galbūt įmonei reikia darbuotojo, kuris yra dirbęs su užsienio rinkomis, galbūt joje vyrauja multikultūrinė aplinka ir pan.
S.Vanago teigimu, kiekvienas darbo ieškantis tautietis, grįžęs ar planuojantis parvykti iš užsienio, turėtų užsiregistruoti pagrindinėse CV duomenų bazėse: Linkedin.com, cvbankas, cvonline.lt ir kt. Nemaža tikimybė, kad darbdaviai, pastebėję užpildytą anketą, patys susisieks su kandidatu. Kitas žingsnis – susirasti kelias atrankų agentūras ir joms išsiųsti asmeninį CV profilį su prisistatymu bei savo lūkesčiais.
K.Postornak su tautiečiais dalinasi paprastu, bet veiksmingu patarimu. Pasak jos, pravartu atnaujinti pažįstamų žmonių ratą Lietuvoje, susisiekti su buvusiais klasės draugais, pažįstamais, giminaičiais, gauti iš jų patarimų. I.Laučienės manymu, jeigu planuojama grįžti į konkretų regioną, galima pasidomėti, ar konkrečioje savivaldybėje veikia „Globalių regionų“ iniciatyva, kokią pagalbą ji galėtų suteikti ketinantiems įsikurti, persikvalifikuoti ir pan.
Vertinant „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos rezultatus, galima daryti išvadą, kad trumpoje laiko perspektyvoje prie darbo rinkos prisitaikys grįžę migrantai, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje pokyčiai įvyks ir pačioje darbo rinkoje, nes keičiasi darbdavių mąstysena, įmonėse diegiami tarptautiniai darbo aplinkos standartai, pageidaujama darbuotojų su pasaulietiškesniu požiūriu.
Į klausimą, ar verta grįžti, ekspertai atsako teigiamai. K.Postornak sako, kad apie 60 proc. emigrantų, su kuriais teko kalbėtis, svarsto parvykti į Lietuvą. Ji ragina baimes mesti šalin: „Baimė buvo pateisinama, kai emigravote į kitą šalį, nežinodami, kas laukia, nemokėdami kalbos. Grįžti bus kur kas lengviau, Lietuvoje pažįstama aplinka, kita vertus, niekas negali atpirkti ramybės ir namų jausmo.
I.Laučienė mąstančius apie Lietuvą kviečia sugrįžti be streso, vadovaujantis ne gandais, o iš kelių šaltinių surinkta išsamia informacija, pasvėrus gyvenimo ir darbo privalumus tėvynėje.
„Šiandien darbo rinkai reikia įvairių sričių specialistų. Visi norintys dirbti sukuria pridėtinę vertę, todėl jiems yra vietos Lietuvoje“, – akcentuoja pašnekovė.
Dalė Lazauskienė