Aptarė „žaliojo kurso“ reikalavimus ir kitus aktualius klausimus

Prienų r. ūkininkų sąjungos tarybos posėdyje

Praėjusią savaitę vykusiame Prienų rajono ūkininkų sąjungos tarybos posėdyje buvo aptarta susiklosčiusi situacija žemės ūkyje, būsimo finansinio laikotarpio įsipareigojimai Europos Sąjungai, žemdirbių bendruomenės nesutarimai su žemės ūkio ministru, taip pat išklausyta informacija apie Prienų rajono savivaldybės Kaimo rėmimo programai skirtų lėšų įsisavinimą, kalbėta apie būtinybę suaktyvinti Prienų ūkininkų sąjungos veiklą.
Prienų r. ūkininkų sąjungos tarybos narys, Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Jonas Vilionis kalbėjo apie žemdirbių laukiančius iššūkius įgyvendinant ES žaliąjį kursą, supažindino su reikalavimais žemdirbiams, kurie įtraukti į planuojamus priimti Geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) standartus. Jis papasakojo, kaip vyksta diskusijos ir derybos tarp Žemės ūkio ministerijos ir žemdirbių organizacijų atstovų, argumentavo, kodėl kai kurios ŽŪM siūlomos ekoschemos ūkininkams yra nepatrauklios, sunkiai įgyvendinamos.

Kompleksines ekoschemas siūloma įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. Kaip žinia, šiuo finansiniu laikotarpiu ne mažiau kaip 25 proc. tiesioginių išmokų ir 35 proc. kaimo plėtros lėšų turės būti skirta tvariam ūkininkavimui, aplinkos tausojimui. Tad žemdirbiai, labiau prisidėję prie aplinkos išsaugojimo, gaus papildomų balų ir galės tikėtis didesnių piniginių išmokų už ūkio hektarus, kuriuose tokią veiklą vykdo. Tačiau, pasak J.Vilionio, ŽŪM viešam svarstymui pateiktas tiesioginių išmokų klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingų sistemų (ekoschemų) modelio projektas sulaukė itin didelio žemdirbių organizacijų nepasitenkinimo, kritikos dėl keliamų itin griežtų, mažesniuose ūkiuose vargu ar įgyvendinamų aplinkosauginių priemonių, jų gausos. Po viešų diskusijų ir derybų su ministerija LŽŪT suburta darbo grupė, įtraukiant ir mokslininkus, pateikė savo pasiūlymus dėl būsimosios žemės ūkio programos nuostatų, tikimasi, kad į juos bus atsižvelgta ir žemdirbiai finansiškai nenukentės.
– Laiko pataisymams liko nedaug, Lietuvos ekoschemų modelis Europos Komisijai turėtų būti pateiktas jau šių metų pabaigoje, kiti metai bus skirti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano priemonių derinimui, o nuo 2023 m. privalėsime pagal jas dirbti,– pabrėžė J.Vilionis, neprarandantis vilties, jog, aktyviai derantis ir įrodinėjant, pasiseks prioritetinių ekoschemų sąrašą sutrumpinti. Kitu atveju, jei visus iškeltus europinius reikalavimus teks įgyvendinti, daugeliui ūkininkų tai taps neįgyvendinama misija.
Anot jo, ŽŪM prioritetų sąraše yra net 21 su veikla ariamoje žemėje, pievų priežiūra, sodininkyste, uogininkyste, daržininkyste, gyvūnų gerove susijusi ekoschema, tuo tarpu Suomijoje planuojama įdiegti tris, Austrijoje – keturias ekoschemas. J.Vilionis sako, kad, Lietuvos žemdirbių organizacijų siūlymu, Lietuvai pakaktų ir 6–7 ekoschemų, įgyvendinant aplinkosauginius reikalavimus.
J.Vilionio teigimu, dėl kai kurių nelogiškų ekoschemų reikalavimų (pvz.: kaip organizuoti sėjomainą, išvežti mėšlą, atkurti per pastaruosius dvejus metus suartas daugiametes ganyklas ir pievas net ir tiems, kurie nebelaiko gyvulių) kyla ir neaiškumų, ir pasipiktinimo. Net 11 veiklų numatyta pagal kompleksinę ekoschemą ariamojoje žemėje ( tai – keturių laukų sėjomaina, tarpiniai pasėliai, daugianarių pasėlių auginimas, sertifikuotos sėklos naudojimas, kraštovaizdžio elementų priežiūra, augalų juostos, migruojančių paukščių apsauga ir jų daromos žalos prevencija ir kt.). Pasak jo, ūkininkams teks prisiimti ir tokius įsipareigojimus, kaip atstatyti pelkynus, natūralizuoti upelių vagas, augalų juostose nenaudoti jų apsaugos produktų ir trąšų, saugoti migruojančius paukščius, galulaukėse sandėliuoti akmenis, prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir kt. Neįvykdžius aplinkosauginių reikalavimų, grėstų baudos. Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininko nuomone, GAAB standartų ir ekoschemų laikymasis neturi pabloginti žemdirbių situacijos, padidinti jų naštos, juolab kad jiems reikės išlaikyti ir žemės ūkio produktų gamybos apimtis. J.Vilionis pabrėžė, jog ekoschemos turi būti kuo paprastesnės, ūkininkams prieinamos, kad jie būtų suinteresuoti jų laikytis. Ieškant sutarimo, šią savaitę planuojama susitikti su aplinkos apsaugos ministru, žemdirbių atstovai savo problemas ketina išdėstyti ir LR Prezidentui.
– Lietuvos žemdirbiai susiduria su neteisybe: jie gauna bene mažiausias išmokas Europos Sąjungoje, o dabar iš jų reikalaujama prisiimti didesnius įsipareigojimus, nei yra numatyta pagal ES teisės aktus, – piktinosi J.Vilionis.
Jis pripažino, kad diskusijos ir derybos su ŽŪM kol kas nėra tokios produktyvios, kokių norėtųsi. Anot jo, jeigu nebus skaitomasi su žemdirbių interesais, atsižvelgta į LŽŪT darbo grupės pateiktus pasiūlymus, žemdirbių organizacijų atstovai, reikalaudami atsakomybės, ir toliau spaus žemės ūkio ministrą K.Navicką atsistatydinti. Neatmetama galimybė dar šiemet surengti ūkininkų protesto akciją ir su traktoriais masiškai išvažiuoti į kelius.
Prienų r. ūkininkų sąjungos tarybos posėdyje dalyvavusi Prienų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Aušra Tamošiūnienė paragino rajono ūkininkus kuo skubiau teikti paraiškas dėl Prienų rajono savivaldybės kaimo plėtros rėmimo lėšų skyrimo. Anot jos, programoje iš šiems metams skirtų 40 tūkst. eurų dar likę nepanaudota apie 30 tūkst. eurų. Ketvirtadalis sumos yra paskirstyta gaisro padariniams likviduoti ir melioracijos projektams vykdyti.
A.Tamošiūnienė priminė, kad iš Kaimo rėmimo programos lėšų ūkininkams gali būti kompensuotas parodų ir konkursų dalyvio mokestis, apmokamas dalyvavimas mokymuose ir seminaruose, padengtos palūkanos už investicinius kreditus ir žemei įsigyti, techninės dokumentacijos rengimo, gamybinių patalpų nuomos, iš dalies žemės ūkio mokesčio, prekės ženklo registravimo, melioracijos statinių remonto ir kitos išlaidos. Ūkininkams teikiama parama gaisro ar nelaimės atvejais, jie skatinami už Sosnovskio barščių naikinimą valstybinėje žemėje.
Iš Kaimo plėtros rėmimo programos pareiškėjams kompensuojama ne daugiau nei 75 proc. patirtų išlaidų ir ne mažiau nei 50 eurų.
Paramos prašytojai privalo Kaimo plėtros rėmimo komisijai pateikti prašymą gauti paramą ir patirtas išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas. Prašymai priimami iki šių metų lapkričio 19 dienos.
Žemės ūkio skyriaus vedėja atkreipė dėmesį, kad nuo 2022 metų įsigalios nauja Prienų rajono savivaldybės kaimo plėtros rėmimo lėšų skyrimo tvarkos aprašo redakcija. Atsirado pataisymų lėšų administravimo nuostatuose, paraiškų vertinimo tvarkoje, pakoreguoti ir lėšų skyrimo pareiškėjams kriterijai. Pavyzdžiui, dalyvavimo parodose ir konkursuose išlaidos bus kompensuojamos vieną kartą per metus. Taip pat palūkanos už investicinius kreditus ir žemei įsigyti pirmą kartą kreipiantis kompensuojamos iki 75 proc., antrą kartą – iki 65 proc. ir per visą paskolos sutarties laikotarpį – ne daugiau kaip du kartus.
Prienų r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Butkevičius kalbėjo apie poreikį suaktyvinti organizacijos veiklą, pasigedo ŪS tarybos narių aktyvesnės pozicijos žemdirbiams aktualiais klausimais, siūlė atnaujinti jos sudėtį, į visuomeninę veiklą įtraukti daugiau jaunųjų ūkininkų. Taip pat išklausyta informacija apie nario mokesčio surinkimą ir pasiruošimą visuotiniam Prienų r. ŪS narių susirinkimui.
Dalė Lazauskienė