Birštono savivaldybės tarybos posėdis

Užtikrins BC „Spiečius“ veiklų tęstinumą
Lapkričio 4-osios Birštono savivaldybės tarybos nuotoliniame posėdyje dauguma politikų pritarė, kad Birštono savivaldybės administracija pasirašytų susitarimą su VšĮ „Versli Lietuva“ dėl bendradarbystės centro „Spiečius“ paslaugų paketo perdavimo ir siektinų veiklos rezultatų nustatymo.
Verslo skatinimui skirtą BC „Spiečius“ Birštone įkūrė ir jame veiklas „įsuko“ verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“ , o Birštono savivaldybė pagal 2021 m. sausio 26 d. Partnerystės sutartį įsipareigojo po pirmųjų veiklos metų šį centrą perimti ir užtikrinti jame teikiamų paslaugų tęstinumą.
Nors bendradarbystės centro kurorte veikla startavo šių metų balandį, „Verslios Lietuvos“ Verslumo departamento vadovė Inga Juozapavičienė, Tarybos nariams pristatydama tai, kas jau nuveikta, galėjo pasidžiaugti išskirtine Birštono „Spiečiaus“ sėkmės istorija ir beveik šimtu procentų įgyvendintais rodikliais.
Anot jos, per 6–7 veiklos mėnesius į bendradarbystės centrą pritraukta 11 aktyvių narių, suteikta per 100 verslo konsultacijų, surengtas ciklas verslumą skatinančių renginių, vyko verslo auginimui skirti mokymai pagal akseleravimo programą. Tarp 10 verslo porų užsimezgė mentorystės ryšiai. Pagal šią programą patyrę verslininkai, įvairių sričių specialistai neatlygintinai dalinasi savo žiniomis ir patirtimi su pradedančiaisiais, siekiančiais proveržio versle.
„Versli Lietuva“ pandemijos laikotarpiu papildomai visuose Lietuvos BC padaliniuose rengė e.komercijos dirbtuves, Birštone šią programą baigė 20 verslo atstovų, kurie įgijo gebėjimų, kaip susikurti savo elektroninę parduotuvę ir padidinti verslo žinomumą bei pardavimus.
I.Juozapavičienės teigimu, į Birštono „Spiečių“ įsitraukę nariai išskirtinai atstovauja ateities verslams, susijusiems su programavimu, projektavimu, tvariu jau naudotų daiktų ir drabužių pritaikymu ir pan. Tai dera su Birštono kurorto perspektyvinio vystymo koncepcija ir prisideda prie žaliojo pokyčio, už kurį Birštono savivaldybė buvo neseniai apdovanota.
„Verslios Lietuvos“ atstovės nuomone, Birštono kurortas turi ką pasiūlyti ir darbostogų idėjai įgyvendinti. Pasak jos, vasarą, kai visuose „Spiečiuose“ buvo skelbta akcija, kviečianti keliauti ir aktyvų poilsį derinti su darbu, Birštonas buvo tarp patraukliausių keliautojams vietovių – į BC užsuko daugiau nei 100 įvairių sričių darbuotojų. Kitiems „Spiečiaus“ nariams tai atnešė įdomių pažinčių ir patirčių, o miestui – naujus kurortinių paslaugų vartotojus.
I.Juozapavičienės teigimu, agentūra į Birštono BC įkūrimą, patalpų įrengimą, išlaikymą, veiklos administravimą, programų vykdymą ir kitas veiklas investavo apie 100 tūkst. eurų, taip pat sukūrė gerą „Spiečiaus“ vardą. Savivaldybei belieka centrą perimti ir užtikrinti, kad išliktų darbo vietos, ir toliau būtų telkiama verslo bendruomenė, teikiamos verslo konsultacijos, rengiami verslo įgūdžių mokymai. Pasak jos, „Verslios Lietuvos“ darbuotojai ir toliau teiks visą reikalingą pagalbą „Spiečiui“, konsultuos, padės spręsti iššūkius, įtrauks į bendrus projektus ir veiklas. Jos įsitikinimu, Birštonas dar ne kartą taps visų „Spiečių“ tinkloveikos ir susibūrimo vieta, kur bus mezgamos partnerystės, ieškoma naujų klientų, investuotojų.
I.Juozapavičienės teigimu, ateityje, kai „Versli Lietuva“ išaugs į Inovacijų agentūrą, ši partnerystė taps dar naudingesnė ir pasiūlys daugiau galimybių ir nemokamų paslaugų.
Šiuo metu „Spiečiaus“ veiklą administruoja Kauno mokslo ir technologijų parko komanda. Birštono savivaldybei, perėmusiai bendradarbystės centrą, teks apsispręsti, kam patikėti šias pareigas. Anot I.Juozapavičienės, savivaldybės elgiasi įvairiai: vienos ieško išorinių administratorių, kuria viešąsias įstaigas, kad galėtų perduoti šių funkcijų įgyvendinimą, kitos įdarbina darbuotoją, gebantį organizuoti veiklas, o dalį paslaugų, susijusių su baziniu paketu, perka viešuosiuose pirkimuose.
VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento vadovė I.Juozapavičienė dėkojo Birštono savivaldybei už drąsą įsitraukti į partnerystę. Ji vylėsi, kad bendradarbiavimas tęsis ilgiau nei penkerius metus, kaip numatyta sutartyje.
Kauno mokslo ir technologijų parko atstovai Tomas Černevičius ir Paulius Nezabitauskas, dirbę su verslo atstovais Birštone, išreiškė nuostabą dėl į „Spiečių“ susibūrusių verslų lygio ir ketinimų plėstis. Jie pasakojo, kad Kauno MTP vykdo 22 tarptautinius projektus, turi nemažai galimybių dirbti su investuotojais, todėl yra ką pasiūlyti verslams, norintiems augti ir susirasti partnerių. Anot jų, verslininkai domisi Birštonu, norėtų čia registruoti savo verslus ir kurtis, todėl Savivaldybė turėtų tuo pasinaudoti ir įrengti daugiau verslui tinkančių patalpų, o nauda ateitų per mokesčius.
Merė Nijolė Dirginčienė pabrėžė, kad labai svarbu turėti tokį stiprų partnerį, kaip „Versli Lietuva“, atvėrusį langą į pasaulį verslams. Jos įsitikinimu, ateityje „Spiečiaus“ narių tik daugės.
Opozicinėms frakcijoms priklausantys Tarybos nariai neprieštaravo tam, kad Savivaldybė perimtų tolimesnę „Spiečiaus“ veiklą. Jurgita Šeržentienė kvietė Savivaldybę perimti gerąją patirtį ir, neieškant pačių pigiausių sprendimų, BC administravimą patikėti apie šią veiklą nusimanantiems profesionalams.
Juozui Aleksandravičiui parūpo, kiek pačių birštoniečių yra įsitraukę į BC veiklą, kiek jų atėjo iš Užimtumo tarnybos. I.Juozapavičienės teigimu, ne mažiau nei 60 proc. „Spiečiaus“ narių yra birštoniečiai, o duomenys apie žmones, kurie tokiu būdu sprendžia užimtumo problemą, nebuvo renkami. Jai atrodė svarbiau, kad „Spiečius“ prisideda prie verslų augimo, paskatina verslininkus kurti darbo vietas sau ir kitiems. Helmanas Lik replikavo, kad už 250 tūkst. eurų per penkerius metus – tokia suma turėtų būti investuota į BC pagal susitarimą – būtų galima daug ką nuveikti Savivaldybės naudai, todėl norėjo išgirsti įsipareigojimą daugiau lėšų investuoti į vaikus ir jaunimą.
Darius Šeškevičius neabejojo, kad „Spiečiaus“ veikla duos naudą verslo bendruomenėms. Visgi jis išdėstė argumentus, kodėl netrūksta skeptiško požiūrio į „Spiečiaus“ finansavimą. Pasak jo, tokia suma agentūrai „Versli Lietuva“ galbūt yra nedidelė, tačiau Birštono taryboje, svarstant biudžeto klausimus, ginčijamasi ir dėl mažesnių sumų. Kitas momentas – BC įkurtas Kultūros centro patalpose, kuriomis naudojosi dėl užsitęsusios renovacijos į savo pastatą negalintys sugrįžti Meno mokyklos mokiniai.
Merės nuomone, dėl įsikūrusio „Spiečiaus“ nei Kultūros centro, nei Meno mokyklos veiklos nesutriko, nes pandemijos metu jos buvo apribotos.
Administracijos direktorė Jovita Tirvienė patikino, jog Savivaldybės strateginiame veiklos plane yra numatyta ne viena priemonė, susijusi su verslu ir jaunimo verslumo iniciatyvų skatinimu, todėl ir su bendradarbystės centru bus ieškoma bendrų interesų.

Diskusijos dėl apleistų pastatų savininkų atsakomybės
Tarybos posėdyje Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių sąrašas papildytas dar vienu objektu – nenaudojamu, apleistu, netvarkomu pastatu, esančiu Druskupio g. 3, Birštone. Šis pastatas į sąrašą buvo įtrauktas dar 2014 metais, tačiau po penkerių metų iš jo išbrauktas dėl savininkų ketinimo pastatą tvarkyti.
Tarybos nario Juozo Aleksandravičiaus nuomone, reikėtų griežčiau reikalauti atsakomybės iš apleistų pastatų savininkų, kad jie nevilkintų laiko, nemanipuliuotų galimybe perleisti valdomus pastatus kitiems. Jis siūlė į minėtą sąrašą įtraukti ir buvusį „Sodros“ mokymo centro pastatą, kurio sienos yra ir stiklai byra.
Ūkio, turto ir kaimo plėtros skyriaus vedėjo pavaduotojo Lauryno Laukevičiaus teigimu, nėra draudžiama nenaudojamą pastatą perleisti kitam savininkui, kuris pasiryžęs tvarkytis. Merė priminė, kad asmuo, perpirkęs pastatą, turi gauti laiko paruošti dokumentacijai, tai numatyta ir Savivaldybės tarybos patvirtintame apraše.
Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių vertinimo komisijos pirmininkas Vincas Valentinas Revuckas sakė, kad komisija kasmet apžiūri ir vertina statinių būklę, tiesa, pernai dėl COVID-19 pandemijos šis sąrašas nebuvo papildytas. Tačiau tie savininkai, kurie šiais metais netvarkė apleistų pastatų, buvo įspėti. Tikėtina, kad kitais metais į sąrašą bus įtraukta daugiau apleistų pastatų, tuomet atsiras pagrindas imtis papildomų sankcijų, pavyzdžiui, savininkams padidinti nekilnojamojo turto mokestį.

Bus parengti Vietinės rinkliavos už mokamą stovėjimą nuostatai
Birštono savivaldybės tarybos posėdžio metu nuspręsta iki 2022 m. vasario mėnesio parengti Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Birštono savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatus ir Birštono miesto vietų, kuriose už automobilių statymą mokama vietinė rinkliava, padalijimo į zonas schemą ir sąrašą. Šiuos dokumentus tvirtins Savivaldybės taryba. Tikimasi, kad priimtas sprendimas prisidės prie eismo organizavimo, srautų valdymo kurorte, paskatins rinktis alternatyvias transporto priemones ir pagerins miesto ekologinę situaciją.
Opozicijai priklausantys politikai pritarė mokamo parkavimo iniciatyvai. H.Lik vylėsi, kad Savivaldybės administracija pasinaudos prieš kurį laiką Tarybos narių šiuo klausimu surinkta ir Saugaus eismo komisijai pateikta informacija bei siūlymais dėl programėlių naudojimo. Audrius Šeržentas pateikė siūlymą: anot jo, vasaros sezono savaitgaliais būtų galima uždaryti eismą atkarpoje nuo Basanavičiaus aikštės iki Kurhauzo, išimtį važiuoti pėsčiųjų zonoje paliekant tik būtinųjų paslaugų transportui. Tačiau šiam siūlymui iškart paprieštaravo Birutė Magdalena Vokietaitienė, primindama, kad po tokio sprendimo tikintieji gali likti be prieigos prie bažnyčios.

Vykdys „Kokybės krepšelio“ projektą
Taryba pritarė Birštono savivaldybės dalyvavimui iš Europos Sąjungos socialinio fondo lėšų bendrai finansuojamame projekte „Kokybės krepšelis“. Šiuo tikslu bus pasirašyta partnerystės sutartis tarp Birštono savivaldybės administracijos ir Nacionalinės švietimo agentūros. Planuojant 2022 m. ir 2023 m. Savivaldybės biudžetus, Savivaldybė įsipareigotų prie projekto įgyvendinimo prisidėti 15 proc. lėšų, vėliau jos būtų kompensuotos. Kokybės krepšelio skyrimo tikslas – pagerinti mokinių ugdymosi pasiekimus, įgyvendinant pokyčius savivaldybėse ir mokyklose.

Rubrikoje Savivalda. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *