Į reabilitaciją – iš namų? Ruošiami pokyčiai nenudžiugins pacientų

Jau dabar pacientai nėra patenkinti, kad po operacijų, traumų, COVID-19 ir kitų ligų gydymo ligoninėse negali iškart patekti į sanatorijas ir pradėti reabilitaciją, jiems tenka palaukti eilėse ir po dvi savaites. Sanatorijų vadovai aiškina, kad dėl pasikeitusio finansavimo, net ir turėdami tuščių vietų, jie negali priimti virškvotinių pacientų, nes už juos Ligonių kasos nesumokės. Be to, aiškėja, kad Sveikatos apsaugos ministerijoje rengiama nauja medicininės reabilitacijos organizavimo ir finansavimo tvarka. Pagal ją kitais metais sanatorijų reabilitaciniuose skyriuose besigydantiems pacientams gali tekti patiems susimokėti už apgyvendinimą ir maitinimą, nes iš PSDF biudžeto bus kompensuojama tik ambulatorinių reabilitacinių paslaugų kaina.

Reforma palies ir sanatorijas
Spalį Birštone, Lietuvos kurortų asociacijos ir Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos surengtoje konferencijoje, dalyvavęs Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas pareiškė, kad sanatorijų išlikimo ir išlaikymo klausimas valstybei nėra prioritetas. Planuojama stacionarinės reabilitacijos apimtis plėsti pačiose ligoninėse, taip esą reabilitacija bus pradedama negaištant laiko.
Tuo tarpu konferencijos dalyviai, susirūpinę dėl stumiamos reformos ir jos pasekmių pacientams, pasisakė už būtinybę išsaugoti dabartinį medicininės reabilitacijos organizavimo ir finansavimo modelį, užtikrinti finansavimą kurortiniam sanatoriniam gydymui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Šie pasiūlymai įrašyti ir kreipimesi į LR Vyriausybę bei Seimą.

Vietų yra – lėšos pagal kvotas
Ir VšĮ „Tulpės“ sanatorijos direktorė Liucija Patinskienė, ir AB Birštono sanatorija „Versmė“ direktorė Rasa Noreikienė patvirtino, jog po Valstybinės ligonių kasos įgyvendintų pakeitimų jau nuo šių metų įstaigos finansuojamos pagal nustatytas kvotas.
– Pagal pandemijos metu pasirašytas sutartis su Ligonių kasomis reabilitacijai galime priimti tik tiek pacientų, kiek jų numatyta pagal kvotas. Jeigu įstaiga viršijo lėšų, skirtų iš PSDF biudžeto, limitą, gydytojas paciento paprašo palaukti. „Tulpės“ sanatorijoje eilė – iki dviejų savaičių, nors lovų užimtumas nėra šimtaprocentinis. Tuo tarpu pacientai, perkantys sanatorinio gydymo ir sveikatinimo procedūras savo lėšomis, priimami be jokių apribojimų, – teigė šios sanatorijos direktorė L.Patinskienė.
Su tokia pačia situacija susiduria ir „Versmės“ sanatorija, kurioje reabilitaciniai pacientai sudaro maždaug pusę visų besigydančiųjų. Jos vadovė R.Noreikienė sakė, kad įstaiga, panaudojusi Ligonių kasų nustatytas kvotas, kurį laiką buvo priversta riboti naujų pacientų priėmimą, todėl jiems teko palaukti 7 –10 dienų, kol galės gauti reabilitacines paslaugas. Vėliau, mažinant eiles, direktorė prisiėmė riziką ir nutarė gydyti visus virškvotinius pacientus, nors dėl to įstaiga patiria nuostolių.
–Atskaitinis laikotarpis yra ketvirtis. Per du pirmuosius šių metų ketvirčius dėl pandemijos nesulaukėme planuoto skaičiaus pacientų – jie pradėjo plūsti tik pasibaigus judėjimo apribojimams, tačiau vasaros mėnesiais už priimtus virškvotinius pacientus papildomo finansavimo negavome. Įstaigai vis tiek buvo mokama ta pati 1/12 šioms paslaugoms numatytos metinės sutartinės sumos, – pasakojo R.Noreikienė.
Ji tikisi, kad metų pabaigoje įstaigai dalis patirtų išlaidų bus kompensuota, jeigu ne – galbūt į šiemet priimtų pacientų skaičių bus atsižvelgta formuojant kitų metų kvotas, nes dabartinės „Versmei“ yra per mažos, neatitinkančios jos pajėgumų. Jos buvo nustatytos tuo metu, kai sanatorijoje dėl vykusio remonto buvo uždarytas didysis korpusas, ir gydėsi daug mažiau pacientų. „Jeigu kitų metų kvota bus tokia pat, kaip šiemet, tai mūsų netenkins. Šiuo metu stacionaro pacientų galėtume priimti iki 160 – 180-ties vienu metu, tačiau pagal kvotas reabilitacinis gydymas finansuojamas 120 asmenų (be ambulatorinių pacientų). Tai itin skaudu, nes turime gerą reabilitacinę bazę ir puikius paruoštus medikus,“ – pabrėžė „Versmės“ direktorė.

Tektų susimokėti už lovą ir maistą
„Tulpės“ sanatorijos vadovės L.Patinskienės požiūriu, eilės – ne pati didžiausia problema, su kuria teks susidurti reabilitacinio gydymo reikalingiems pacientams. Anot jos, visiškai neseniai Ligonių kasos šios srities specialistams pristatė naują reabilitacinio gydymo paslaugų teikimo ir finansavimo modelį. Jo esmė – sanatorijų reabilitacinio gydymo skyriuose siekiama mažinti stacionarinės reabilitacijos ir didinti ambulatorinės reabilitacijos siuntimų skaičių. Tai reikštų, kad į sanatoriją su ambulatorinės reabilitacijos kelialapiu po onkologinės ligos, operacijos ir pan. atvykęs pacientas turėtų papildomai pirktis maitinimą ir nakvynę arba į procedūras kasdien važinėti iš namų.
Tokiu būdu, anot L.Patinskienės, būtų suvaržytos pacientų teisės gauti kokybiškas paslaugas, ne visiems, ypač kaimiškųjų vietovių gyventojams, jos taptų prieinamos, dėl to neabejotinai nukentėtų jų sveikata ir tolimesnė gyvenimo bei darbo kokybė.
– Vienas pacientas prisimokės, tačiau kitas, priverstas taupyti pinigus, įstengs pasigydyti tik pusę reikalingo kurso ir grįš į namus, dėl to gali neišvengti ir komplikacijų. Galbūt dalis pacientų autobusu kasdien važinės persirišti ar dėl reabilitacinių procedūrų į netoli nuo namų esančias gydymo įstaigas,– prognozavo L.Patinskienė.
Ji pabrėžė, kad pacientui negavus visavertės reabilitacijos, atokieji  rezultatai sveikatai gali tapti lemtingi. Sutrikus asmens biologinėms ir socialinėms funkcijoms, užtrunka nedarbingumo periodas, žmogus atsiduria prie neįgalumo slenksčio, o valstybei užprogramuojamas ekonominis nuostolis.
Rasa Noreikienė taip pat pastebi, kad pacientui, ypač sunkesnės būklės ar gyvenančiam toliau, yra naudingiau gauti visavertę reabilitaciją, gyvenant pačioje įstaigoje, tačiau tai atsieis brangiau.

Sanatorijų patirtis nereikalinga?
Iš Seimo Sveikatos komiteto pirmininko A.Matulo komentarų aiškėja, kad SAM siekia padidinti reabilitacijos paslaugų apimtis ligoninių skyriuose, nors kurortų sanatorijos yra aprūpintos modernia įranga, taiko veiksmingus metodus, kurių poveikį sustiprina natūralūs gamtiniai veiksniai, turi kvalifikuotų specialistų ir ilgametę sėkmingą tam tikrų ligų gydymo patirtį. Ją, anot L.Patinskienės, gerai vertina ESPA ekspertai, siekia perimti reabilitologai iš kitų šalių.
– Sanatorijose pacientai gauna daug daugiau paslaugų, nei jiems priklauso pagal SAM ir Ligonių kasų nustatytą tvarką. Jas teikiame savo sąskaita. „Versmėje“ reabilitacinius pacientus papildomai gydome natūraliais gydomaisiais faktoriais – purvu, mineralinio vandens voniomis, povandeniniu masažu ir kt., kurių nauda sveikatos atstatymui įrodyta moksliškai. Todėl reabilitacijos paslaugų kokybė nepalyginamai geresnė nei ligoninių reabilitaciniuose skyriuose, – įsitikinusi R.Noreikienė.

„Žalieji koridoriai“ įteisins nelygiavos principą
Yra nuogąstavimų, kad nemaža dalis žmonių, kuriems bus reikalinga medicininė reabilitacija, šių paslaugų apskritai negaus, nes ketinama mažinti indikacijų sąrašą.
–Yra siūloma reabilitaciniam gydymui pritaikyti „žaliųjų koridorių“ principą, pagal kurį šiuo metu į didžiųjų ligoninių stacionarus pirmumo tvarka gabenami pacientai, patyrę insultą ar infarktą. Manau, kad visos sudėtingos ligos yra reikalingos gydymo ir kokybiškos medicininės reabilitacijos, todėl finansavimas turėtų būti lygiavertis. Kiekvienas pacientas – sergantis onkologine liga, sunkia sąnarių ar kraujotakos liga – privalo turėti galimybę ir vienodas sąlygas grįžti į pilnavertį gyvenimą, – savo poziciją išreiškė „Tulpės“ sanatorijos direktorė L.Patinskienė, pridurdama, kad Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos nariai nepritaria tokiems SAM ketinimams.
„Versmės“ sanatorijos, kuri turi tam tikrų profilių „žaliuosius koridorius“, vadovė R.Noreikienė laikosi panašios nuomonės:
– Mano supratimu, vienam pacientui po stuburo traumos atstatyti sveikatą lygiai taip pat svarbu, kaip ir kitam po endoprotezavimo operacijos, nes abiem atvejais žmonės lieka nedarbingi, jiems būtina reabilitacija. Todėl nesiimčiau sverti, kuri liga duotuoju momentu yra „žaliasis koridorius“, o kuri ne – tarp jų labai plona riba, todėl turėtų būti nustatytos labai aiškios taisyklės. Vienok aišku, kad pacientai, kurie negalės pasinaudoti medicininės reabilitacijos paslaugomis, liks nepatenkinti.
Dalė Lazauskienė