Užkarda vėžiui – savalaikė profilaktika

Statistikos duomenys skelbia, kad pagal susirgimų skaičių storosios žarnos vėžiu (SŽV) Lietuva pirmauja Europoje. Storžarnės vėžiu dažniau sergama vyresniame amžiuje, tačiau liūdina ir tai, kad pastebimai daugėja sergančiųjų ir jauname, net 20–30 metų tarpsnyje. Kodėl svarbu laiku atkreipti dėmesį į profilaktinius tyrimus?

Sveika mityba – vėžio priešas
Storosios žarnos vėžys (SŽV) artimai susijęs su mitybos įpročiais. Šia liga susirgti skatina rūkyti, stipriai pakepinti (ypač ant žarijų) produktai, taip pat alkoholiniai gėrimai, nepakankamas skaidulinio maisto vartojimas. Vėžys „mėgsta“ riebius, kaloringus gyvūninės kilmės produktus, nes būtent riebaluose kaupiasi toksinės medžiagos.
„Vėžinių susirgimų profilaktikai derėtų normaliai maitintis: vartoti žalių daržovių, vaisių, uogų, skaidulų turinčių produktų; išgerti bent porą litrų skysčių per parą“, – sako LSMU Kauno klinikų gastroenterologas prof. Gediminas Kiudelis.
Kraujas išmatose – laikas sunerimti…
Dažniausias SŽV simptomas – pasirodęs kraujas susimaišęs su išmatomis, besitęsiantis porą savaičių. Kiti simptomai: tuštinimosi pakitimai (tai kieti, tai minkšti, tai viduriuojama), pilvo skausmai, pykinimas, susikaupusios dujos, slogi nuotaika, blogas miegas.
Jei tai tęsiasi kurį laiką, kreipkitės į šeimos gydytoją, kad išrašytų siuntimą pas gydytoją gastroenterologą dėl tolimesnio ištyrimo.
Nors Lietuvoje nuo 2014 m. liepos 1 d. vykdoma Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, tačiau ja visuomenė naudojasi vangiai…
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, skirta vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų (imtinai). Jos tikslas – atrasti ir diagnozuoti vėžinę ligą iki jos ar ankstyvojoje stadijoje. Slapto kraujavimo testas programoje dalyvaujantiems pacientams atliekamas kartą kas 2 metus. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas, jei teigiamas – tiesus kelias pas gastroenterologą.

Kada reikalingas tikslesnis tyrimas – kolonoskopija?
„Nuo 50 metų amžiaus rizika susirgti šia liga sparčiai didėja artimoje giminėje (tėvai, broliai, seserys). Tad ir moteriai, ir vyrui, sulaukus 50 metų amžiaus, kolonoskopijos tyrimą derėtų atlikti kas 10 metų. Tai sudėtingesnis, tačiau itin tikslus tyrimas, patvirtinantis arba paneigiantis storosios žarnos vėžio diagnozę“, – atkreipia dėmesį G. Kiudelis. 

Svarbus žarnyno paruošimas
Kolonoskopijos metu lanksčiu prietaisu – endoskopu – apžiūrima storoji žarna. Tyrimas trunka 20–30 minučių, į žarnyną pučiamas deguonis, storoji žarna ištempiama, jaučiamas pilvo tempimas, pūtimas, spazmai. Esant reikalui, paimama audinio gabalėlių ištirti (biopsija), stabdomas kraujavimas, šalinami augliai.
„Prieš tyrimą svarbu tinkamai išvalyti žarnyną, – tai paciento rūpestis, kada reikia laikytis tam tikrų taisyklių. Dešimt dienų prieš tyrimą negalima valgyti jokių sėklų, dieną prieš tyrimą – galimi tik skaidrūs skysčiai (vanduo, sultys, arbata, puodelis kavos), – sako gastroenterologas. – Jei tyrimas atliekamas ryte, vakare pradedami gerti vaistai, skirti žarnyno išvalymui. Tinkamai išvalius žarnyną, kolonoskopijos rezultatai bus tikslūs“.
Veronika Pečkienė

Rubrikoje Sveikata ir socialinė apsauga. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *