Tarp knygos herojų – ir Prienų sklandytuvų gamyklos įkūrėjas

Tą pavakarę Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka tapo savotiška „sklandukų“ sueiga. Jos „kaltininkas“ – aviatorius, rašytojas, žurnalistas Edmundas Ganusauskas ir jo naujausios knygos „Ekscelencija, monsinjoras ir…“ sutiktuvės. Kartu su rašytoju atvažiavo ir du knygos herojai: rašytojas Romas Sadauskas, Lietuvos karinis veikėjas, brigados generolas, imtynininkas Česlovas Jezerskas.
– Tai knyga – apie ypatingus žmonės, kuriuos Dievas leido man sutikti, ilgus metus bendrauti, draugauti ir būti arti. Iš penkiolikos mano herojų septyni jau iškeliavo Amžinybėn ir dauguma be laiko. Vienas motyvų papasakoti apie šiuos žmones yra suvokimas, kad laikas labai greitai užtemdo iškilias asmenybes, nepelnytai jie užmirštami, ištirpsta jų darbai,– trumpai savo knygą pristatė E. Ganusauskas.
Tarp jo herojų – šeši aviatoriai. Tai šviesios atminties Viktoras Ašmenskas, kosmonautas Rimantas Stankevičius, broliai lakūnai akrobatai Levas ir Alfonsas Joniai, Prienų sklandytuvų gamyklos įkūrėjas ir direktorius Vytautas Pakarskas, taip pat ir šiandien dangų užkariaujantis oreivis Vytautas Samarinas. Didžiausia paskata susirinkti buvo V.Pakarskas, noras dar kartą prisiminti šią iškilią asmenybę, jo nuveiktus darbus, tiesiog pabūti kartu.
Apie V. Pakarską prisiminimais dalinosi ir daug įdomių detalių papasakojo jo pavaduotojas, bendražygis Vytautas Mekšriūnas. Anot jo, tai buvo neeilinė asmenybė, jam rūpėjo visa Lietuvos aviacija, labai domėjosi istorija, važiuodamas visuomet paimdavo pakeleivį, rūpinosi žmonėmis. Su juo nebuvo lengva dirbti, bet įdomu. Gamykla traukte traukė svečius, čia ne kartą viešėjo generolas Aleksandras Pokryškinas su savo svita, tris kartus buvo Kubos delegacija, lankėsi kosmonautai Vladimiras Dženibekovas, Tamajas Mendesas ir daugelis kitų įžymybių. „Sklandukai“ direktoriaus nepamiršo, jų pastangomis V. Pakarskui suteiktas Prienų miesto garbės piliečio vardas, dabar jį stengiasi įamžinti gimtajame Radviliškyje…
Daug gražių žodžių E. Ganusauskas skyrė tragiškos lemties kosmonautui R. Stankevičiui… Smalsu buvo pasiklausyti ir rašytojo Romo Sadausko. Jo nuomone, tai labai didelė knyga savo turiniu, menine išraiška, užmojais. Tokių mūsų literatūroje beveik nėra. Surinkti ypatingi žmonės, dėl kažko tarsi pamišę: vieni dėl kalnų, kiti dėl aukščio ar ko kito…
R. Sadauskas, pamišęs, atrodo, dėl medžių. Juos gelbsti, saugoja, globoja. Štai, kad ir seniausias Vilniaus ąžuolas prie Vilnelės Bernardinų sode. Jis vėl sužaliavo tik rašytojo dėka.
Nepaprastai įdomi generolo Č. Jezersko asmenybė. Su malonumu jis prisiminė Pociūnų aerodromą, kuriame 1989-1990 m. kūrė Lietuvos kariuomenę, kartu su savanoriais atliko pirmąjį šuolį. Jo atmintin ypač įsirėžė Kauno parašiutininkų klubo vado Kęstučio Milišausko žodžiai: „Norint kitus nugalėti – pirma save nugalėki“.
– Smagūs, geri prisiminimai. Dabar mūsų kariuomenė gera ir džiugu, kad jaunimas eina į kariuomenę. Mus vertina, pastebi ir pasitiki, – optimistiškai kalbėjo generolas.
Onutė Valkauskienė