Kada A. Verygos žodis „po dvylikos“

Opozicijoje veikianti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) blaškosi dėl dėmesio trūkumo. Tiksliau jos lyderis. Prieš beveik metus dėl tos pačios priežasties pasitraukęs iš Seimo, Ramūnas Karbauskis šiandien siūlo keisti Seimo Statutą ir įteisinti visuomeninę organizaciją – šešėlinį ministrų kabinetą, kurį yra suformavusi LVŽS, turinti parlamente viso labo kiek daugiau nei tris dešimtis balsų.
Ponas Karbauskis tikisi, kad tada jo patrepsėjimai koja iš Naisių turės daugiau svorio, o ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nuo kiekvieno treptelėjimo bus ištikta apopleksijos ir visiško nuolankumo.
Tačiau p. Karbauskio ir jo artimiausių bendražygių – Agnės Širinskienės ir Aurelijaus Verygos – trumpa atmintis. Nors žiniasklaida prisimena, kaip noriai buvęs vienas LVŽS lyderių ir tuometinis premjeras Saulius Skvernelis prieš porą metų kartu su tuo pačiu p. Veryga „skubėdavo į Seimą kviesti tuometinės opozicijos“ (kuri yra dabar valdančioji koalicija). Kaip šauksi, taip atsilieps: LVŽS dabar jaučiasi valdančiųjų ignoruojama, nors turi stačiai genialių siūlymų, kaip valdyti valstybę.
Ponas Veryga dabar ragina Vyriausybę kuo greičiau įvesti dar vieną karantiną, nors prieš metus, per rinkimų kampaniją, to atsisakė, tuo metu pandemijos padėtis Lietuvoje (juk nebuvo skiepų!) buvo gal net prastesnė už dabartinę. Dabar bent jau žinoma, kas COVID-19 serga labiausiai ir kodėl. Kas dažniausiai miršta ir mirs artimiausioje ateityje nuo infekcijos komplikacijų. O prieš metus p. Veryga žinojo, kad prieš rinkimus nereikia jokio karantino. Kuo mažiau suvaržymų, tuo tiesesnis kelias LVŽS į Seimą. Galų gale neišdegė.
Nors, kaip sakoma, p. Verygos žodis turėtų būti „po dvylikos“. Grįžčiau dar anksčiau, kada p. Veryga atvirai kaltino Lietuvos medikus, kad šie užvežė COVID-19 iš slidinėjimo kurortų, ir paaiškėjo, kad medicinos darbuotojams pandemijos akivaizdoje trūksta visur ir visko. Tąsyk nors ir sulaukė kritikos, tačiau patyrė, kad mūsų visuomenė yra gana atlaidi dėl globaliu mastu susiklosčiusių aplinkybių, kada apsaugos priemonių visame pasaulyje ieškojo ne tik Lietuva, bet ir kitos, finansiškai galingesnės valstybės. Perpirkinėjo įsigytas apsaugos medikams priemones, draudė eksportą. Štai kada įvyko didysis p. Verygos pasižymėjimas svarbiame sveikatos apsaugos ministro poste. O ne karantino klausimais, kuriais jis žongliruoja dabar. Ir kad Lietuvoje maždaug tuo metu vis dėlto buvo pradėtas gaminti tąsyk deficitinis dezinfekcinis skystis, prireikė premjero patarėjo Skirmanto Malinausko politinio demaršo. Pono Malinausko atsistatydinimas vietoje p. Verygos išminties. Tiksliau – neišminties.
Nesu 100-procentinis fanas to, kaip pandemijos akivaizdoje tvarkosi dabartinė valdžia. Kai kurie jos veiksmai kelia nuostabą. Dabartiniai valdžios žmonės lygiai taip pat pasimetę, blaškosi ir neretai visiškai nesuvokia, ko griebtis. Lengva buvo įvardyti, kad COVID-19 pandemija šiemet rudeniop pavirto „nepasiskiepijusių pandemija“. Tačiau reikalai dėl kitokio apibrėžimo netapo geresni. Dabar randasi iniciatyvos mokėti ignoruojantiems vakcinas po 100 eurų. O kodėl ne po 50 ar 200? Lietuva yra tokia turtinga, kaip kai kurios JAV valstijos, mėginusios suminkštinti antivakserių širdis 100 USD išmokomis?

Rytas Staselis

Rubrikoje Nuomonė. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *