Operos dainininkė ir gydytoja Birštone – jas jungė rūpestis dėl žmonių sveikatos

(80-osioms Holokausto pradžios Lietuvoje metinėms paminėti)

XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Birštone, kairėje Nemuno pusėje, Alksniakiemio pušyne, dirbo, gydė ir rūpinosi kitais dvi žydų tautybės moterys.

Stela Finkelšteinaitė-Švarcienė.

Sara Varšavskienė
Sara gimė 1896 m. gruodžio mėnesį Vilniuje, Judo Leibos ir Fradlės Macų šeimoje. Ši šeima turėjo vieną didžiausių ir žinomiausių spaustuvių mieste, didelį dėmesį skyrė vaikų mokymui ir lavinimui. 1920 m. Sara išvyko studijuoti dainavimo Berlyno konservatorijoje. Po studijų grįžo gyventi į Kauną, ištekėjo už Leono Varšavskio.
Nuo 1924 m. dalyvavo Kauno žydų J. Engelio choro veikloje. 1926 m. šis choras koncertavo Birštono kurhauze, kur atliko kūrinius „Fedija“ ir „Paukščio galvelė“.
Kurį laiką vaikus mokė muzikos L. Kochanovskio vaikų darželyje Vilniuje. Būdama aktyvi ir visada turėjusi naujų sumanymų S. Varšavskienė rūpinosi nepasiturinčių žydų vaikų sanatorijos išlaikymu Birštone. Sanatorija (arba, kaip tuo metu vadinta, kolonija) buvo įkurta sename ir nelabai dideliame name, Alksniakiemio

Sara Varšavskienė.

miške, kairėje Nemuno pusėje, prieš Birštoną. Čia atvažiuodavo 7–14 metų vaikai iš darbininkų ir mažiau uždirbančių valdininkų šeimų. Gydytojo prižiūrimi vaikai gerai maitinosi, maudėsi, sportavo, žaidė. Per vasarą buvo organizuojamos trys pamainos, kiekviena trukdavo po 5 savaites.
1941 m. vasarą Lietuvą okupavus nacistinei Vokietijai, S. Varšavskienės šeima pateko į Kauno getą. Čia įkūrė darželį, kuriame ikimokyklinio amžiaus vaikai buvo mokomi dainuoti. 1943 m. rudenį likviduojant getą iš jo į Kloogos koncentracijos stovyklą ( Estijoje) buvo išvežta 3000 žmonių. Tarp išvežtųjų buvo ir S. Varšavskienė su dukterimis Frida ir Bella. Jos vyro Leono Varšavskio, kuris taip pat buvo Kauno gete, likimas nežinomas.
1944 m. rugsėjo 19-ąją dieną, artėjant sovietų kariuomenei, naciai ėmė skubiai likviduoti Kloogos koncentracijos stovyklą, o vienas specialusis „ Waffen SS“ dalinys per vieną dieną sušaudė visus ten buvusius žydus. Nužudytųjų palaikai sudeginti apylinkių miškuose. Taip

Sara Varšavskienė prie sanatorijos Birštone su dukterimis Frida ir Bella.

S. Varšavskienė ir dvi jos dukterys žuvo Holokausto liepsnose.

Stela Finkelšteinaitė-Švarcienė
Gimė 1881 m. gegužės 8 d. Kaune. Medicinos studijas baigė Ciuricho universitete, Šveicarijoje. Gyveno ir dirbo Kaune (Laisvės al. 43, buto Nr. 4, turėjo gydytojo kabinetą). Nuo 1927 m. Birštone, kairiajame Nemuno krante, buvo išsinuomojusi Prienų gydytojo J. Brunzos dviejų aukštų medinį namą. Name buvo 20 šviesių, jaukių kambarių, bendra didelė salė, atvira terasa, o taip pat stiklinė veranda. 1930 m. S. Finkelšteinaitės-Švarcienės sanatorijoje jau buvo elektros apšvietimas, vonios, dušai ir knygynas. Prie sanatorijos buvo specialus skyrius sergantiems cukriniu diabetu su laboratorija tyrimams atlikti. Buvo ir specialus skyrius vaikams nuo 7 metų.
Sanatorijoje buvo gydoma daugelis ligų: nervų, širdies, virškinimo, plaučių, kraujo, medžiagų apykaitos sutrikimų. Taikomi įvai-rūs gydymo metodai maistu, vandeniu, elektra, saule ir oru. Pusryčiai, pietūs ir vakarienė pateikiami prie bendro stalo terasoje, o

S.Finkelšteinaitės-Švarcienės sanatorija. (iš Birštono muziejaus fondų)

esant blogam orui – bendroje salėje. Sunkiems ligoniams maistas buvo atnešamas į kambarius. Sanatorija veikė nuo gegužės 20 d. iki rugsėjo 15 d.
Archyvuose pavyko surasti dokumentą, kad S. Finkelšteinaitei-Švarcienei priklausantis sanatorijos turtas nusavintas 1941 m. balandžio mėnesį, dar pirmosios sovietinės okupacijos metu. Pati gydytoja Holokausto neišgyveno.
Daiva Jonykaitė-Snapaitienė
Birštono gimnazijos istorijos mokytoja

Sanatorijos vidaus interjeras.

Sanatorijos pacientų pietūs – lauko terasoje.

Rubrikoje Tai, kas išaugina.... Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *