Vincas Daunoras-Ungurys – paskutinysis Dainavos apygardos vadas

Lietuva savo žemei padovanojo ne vieną kovotoją, ant Tėvynės laisvės aukuro paaukojusį savo gyvybę. Partizaniniame kare, meilės Lietuvai vedini, žuvo jauni vyrai, kažkieno sūnūs ar tėvai. Šiemet minime ne vieno didvyrio gimimo šimtmetį, o kiek dar jiems likimas būtų padovanojęs metų, jei ne kruvina kova už savo Tėvynę – telieka tik spėlioti…

Knygos autorė Rita Pauliukaitienė (dešinėje) ir konsultantė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vyriausioji istorikė Rūta Trimonienė.

Prieš 100 metų tuometiniame Balbieriškio valsčiuje, Žiegždrių kaime, gimė ir paskutinysis Dainavos apygardos, apėmusios dabartinius Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonus bei su jais besiribojančių Marijampolės, Prienų, Trakų ir Šalčininkų rajonų dalį, vadas – Vincas Daunoras-Ungurys, Kelmas.
Kaip ir būdinga partizanų vadams, V. Daunoras-Ungurys, Kelmas buvo neeilinė asmenybė, pasižymėjusi ypatingu ryžtu ir kovos dvasia, o jo gyvenimas vertas knygos. Ją ryžosi parengti pedagogė, kraštotyrininkė Rita Pauliukaitienė. Rugsėjo pradžioje Jiezne įvyko ir pirmasis knygos „Dainavos apygardos vadas Vincas Daunoras-Kelmas, Ungurys ir jo artimieji“ pristatymas. Tai jau antrasis šios autorės veikalas apie Prienų krašto laisvės šauklius. Dar prieš keletą metų R. Pauliukaitienė Prienų krašte lankėsi su į knygos puslapius suguldyta Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir jo artimųjų istorija.

Jiezno apylinkėse kovėsi ir knygos pristatyme dalyvavusio punskiečio Petro Lukoševičiaus giminaitis P. Dzidolikas-Bijūnas.

„Dainavos apygardos vadas Vincas Daunoras-Kelmas, Ungurys ir jo artimieji“ – tai ne tik pasakojimas apie tai, kaip eiliniam partizanui pavyko tapti visos apygardos vadu. Tai dokumentuotas veikalas, neaplenkiantis ir V. Daunoro artimųjų bei bendražygių.
Anot knygos konsultantės, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vyriausiosios istorikės Rūtos Trimonienės, kalbėdami apie žymiausius partizanų vadus, šiandien mes turime nepamiršti ir tų, kurie veikė šalia ir be kurių nebūtų nei garsiųjų žygių į Vakarus, nei kitų partizanų pasiekimų. Naujausią R. Pauliukaitienės knygą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro specialistė papildė reikšmingais dokumentais apie Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės vadus. Vienas jų – Jiezno valsčiuje gimęs bei žuvęs Vincas Ambrazevičius-Balandis.
V. Daunoras buvo septintasis ir paskutinysis Dainavos apygardos vadas, vadovavęs iki pat tragiškos savo žūties. Renginio metu knygos autorė pristatė ir kitus Dainavos apygardos vadus, iš kurių patirties bei žinių sėmėsi ir pats V. Daunoras. Apygardos įkūrėjas Juozas Vitkus-Kazimieraitis, Dominykas Jėčys-Ąžuolis, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, l.e.p. Benediktas Labėnas-Kariūnas, Lionginas Baliukevičius-Dzūkas bei Juozas Gegužis-Diemedis – šių vyrų nuopelnai ir ryžtas kruvinoje kovoje buvo tapę pavyzdžiu ir paskutiniajam Dainavos apygardos vadui.
Partizaninėje lietuvių kovoje su okupantais didelę reikšmę turėjo ir vadinamasis Suvalkų trikampis, kurį sudaro Punskas, Seinai ir Suvalkai. Stalinui ir Hitleriui sudarius gyventojų repatriacijos sutartį, dalis Suvalkų trikampyje gyvenusių lietuvių buvo perkelti į Lietuvą. Tuomet daugiau nei 200 į Lietuvą atkeltų jaunų vyrų išėjo į Lietuvos miškus. Vienas iš jų buvo Petras Dzidolikas-Bijūnas, partizanavęs ir Jiezno apylinkėse. Pasak renginyje dalyvavusio artimo Bijūno giminaičio punskiečio Petro Lukoševičiaus, iš Suvalkų trikampio atkelti ir partizanauti į Lietuvos miškus išėję lietuviai kone visi ten ir žuvo arba buvo nukankinti NKVD stribų rūsiuose, tik vienas kitas pateko į tremtį. Jiezne išduotas bei išniekintas ir P. Dzidolikas.
Anot istorikės R.Trimonienės, šiais laikais, minėdami šalies didvyrių sukaktis, per mažai skiriame dėmesio partizanams, kurie veikė Lenkijoje, mat be jų ir pats J.Lukša tikrai nebūtų pasiekęs Vakarų. Punskiečio P. Lukoševičiaus teigimu, vien Punsko valsčiuje buvo dešimtys bunkerių. O iš dabartinės Lietuvos per dygliuotą sieną į Lenkiją pereidavę partizanai ten susitvarkydavo savo žaizdas, pasirūpindavo maistu, šoviniais ir kita amunicija. „Tai lietuviškas kraštas, todėl čia ir išdavysčių beveik neturėjome“, – sakė svečias iš Lenkijos.
Beje, P.Lukoševičiaus iniciatyva Punsko valsčiuje atstatytas vienas iš partizanų bunkerių, kurio statyba partizaninio karo metu rūpinosi minėtasis P. Lukoševičiaus giminaitis partizanas P.Dzidolikas-Bijūnas.
Po knygos pristatymo renginio dalyviai, lydimi Jiezno seniūno Algio Bartusevičiaus, aplankė Jiezne pastatytą paminklą „Trims savanorių kartoms“.
Rimantė Jančauskaitė