Per žarijas – su sarkazmu

„Man labai smagu čia stovėti, matyti jus, jaukiai pasijusti su gyvais žmonėmis. Prienų labai pasiilgstu. Pasiilgstu jūsų akių, šypsenų, žvilgsnių… Daug turėjau per karantiną susitikimų per nuotolį iš namų, bet nė karto nepajutau to malonumo, to artumo, nuotoliniai susitikimai jokiu būdu neatstoja gyvų žmonių bendravimo, – praėjusį ketvirtadienį Prienų kultūros ir laisvalaikio centre jausmingai kalbėjo daugiau nei dešimties knygų autorė, kraštietė Aldona Ruseckaitė.

Nuotrauka atminčiai (iš kairės): Just. Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos direktorė D.Čepeliauskienė, meras A.Vaicekauskas, fleitininkė M.Ryškutė, aktorė D.Škelevaitė, rašytoja A.Ruseckaitė, Savivaldybės administracijos direktorė J.Zailskienė ir leidėjas, poetas V.Rudžianskas.

Viešnagės Prienuose metu ji ne tik susitiko su savo gerbėjais, bet ir pristatė savo naujausią knygą „Per žarijas“. Kartu su rašytoja atvyko knygos leidėjas, poetas Viktoras Rudžianskas, aktorė Daiva Škelevaitė, fleitininkė Monika Ryškutė.
Kaip žinia, A. Ruseckaitė tris dešimtmečius vadovavo Maironio lietuvių literatūros muziejui. Pasibaigus kadencijai ir sėdo aprašyti muziejininkystės darbo kasdienybę.
– Ši knyga galėjo būti, galėjo nebūti, nes atsirado laiko pamąstyti, ar noriu ką pasakyti išdirbusi tiek metų vienoje vietoje, ar viską palikti, kad nuplauktų kaip debesis? Bet pradžia, kuri pasodino prie kompiuterio, buvo sujaukta darbo pabaiga. Visus mano kolegas atleido, lyg akmenis per tvorą nusviedė, net rakto nebuvo kam perduot. Ir norėjosi suvokti, susigaudyti, nors iki šiol nesuprantu, kodėl taip nutiko? Ar šitiek metų išdirbęs tampi tarsi nusikaltėlis? Ar tas darbas, kuriam tiek metų atidavei, visai nevertas?… Man tiesiog psichologiškai buvo įdomu pasvarstyti, kaip čia iš tikrųjų gali būti? Bet ne tai svarbiausia. Norėjau parodyti šitoje knygoje, kuri yra vientisai nevientisa, visokias savo darbo puses,– pasakojo A. Ruseckaitė.
Tų pusių būta daug ir įvairių. Tai ir didžiulė biurokratijos mašina, kurią jautusi visu kūnu, visa siela, ministrai, iškrėtę daug įdomių ir neįdomių dalykų, susitikimai su rašytojais, ekspedicijos Šveicarijoje, Peterburge, draugystė su vienuoliais ir kt.

Prie A.Ruseckaitės autografų rikiavosi jos kūrybos gerbėjai.

–Sarkastiškai tuos skyrelius rašiau, bet nerašiau, ko buvau neužsirašiusi. Viskas iš dienoraščio, laiškų, susitikimų aprašymų. Buvo susikaupusių šiokių tokių nuoskaudinių dalykų. Daug išmečiau, šiltesnius palikau. Nerašiau pavardžių, metų – viskas abstraktu, – sakė rašytoja.
Pora skyrelių skirta ir Prienų kraštui. Viename pasakojama apie Vinco Mykolaičio memorialinio muziejaus kūrimą, kitame – susitikimus su poetu Justinu Marcinkevičiumi, pabuvimus kalbininko Jono Kazlausko tėviškėje.
Beje, knygos fragmentus išsiuntusi solidžiam žurnalui, gavo neigamą atsakymą. Nespausdino ir Rašytojų sąjungos leidykla. Sutiko tik Viktoras Rudžianskas. Nes, anot jo, „reikia tokios knygos, tiesiog reikia. Aldonos rašymas nėra kaip geltonosios spaudos žurnalisto ir, jei bus kritika, tai ne be pagrindo, konfliktėliai ne iš piršto laužti“.
Onutė Valkauskienė

Rubrikoje Kultūra. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *