Bronislava Leonavičiūtė-Vinskienė

1930-04-08 – 2021-09-09
„Kaip griežia gyvenimas! Kaip šoka
Mirtis! Visą laiką toli, visą laiką arti…“
(Just.Marcinkevičius)
Nepermaldaujamas laikas į Amžinybę išsivedė Bronislavą Vinskienę – dar vieną Jiezno krašto vaikų mokytoją, kraštotyrininkę, atkakliai ir rūpestingai saugojusią skaudžias tautos istorijos skeveldras.
Šviesios atminties mokytojos B.Vinskienės gyvenimas prasidėjo 1930 metų pavasarį Sobuvos kaime netoli Jiezno. Augdama ūkininkų šeimoje, ji perėmė tradicines lietuvių tautos vertybes: darbštumą, meilę Dievui ir gimtajam kraštui, kurias išsaugojo visą amžių. 1952 metais baigusi Jiezno vidurinę mokyklą, Bronislava pasirinko mokytojo kelią: jau dirbdama neakivaizdžiai mokėsi Kauno pedagoginėje mokykloje, paskui Vilniaus universitete įgijo lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojo kvalifikaciją, vėliau tapo katalikų tikybos mokytoja. Taip ir susirinko brandus ir vertingas 49 metų pedagoginis stažas.
38 metai prabėgo dirbant Jiezno vidurinėje mokykloje: mokytoja B.Vinskienė gyvenimo pamatus klojo pradinių klasių mokiniams, dėstė lietuvių kalbą, vadovavo mokinių bendrabučiui, nuo 1990 metų mokė tikėjimo tiesų. Mokyklos vadovai apie šią mokytoją rašė, kad jos mokinių žinios geros, o vedamos pamokos įdomios, nes mokytoja daug ir atidžiai joms ruošiasi, pasižymi reiklumu, tvarkingumu, aukštais reikalavimais sau ir kitiems. Minimi jos, kaip klasės vadovės, organizuojami renginiai, glaudus ryšys su mokiniais ir jų tėvais. Mokytoja rado laiko ir vadovauti ,,Žinijos“ draugijai, dalyvauti metodinėje ir visuomeninėje veikloje, todėl Respublikos bei rajono lygiu ne kartą apdovanota garbės ir padėkos raštais. Dar tarybinės santvarkos laikais mokytojos veikla vis dažniau krypdavo į kraštotyrą: ji – ilgametė mokinių kraštotyros būrelio vadovė, skatinusi mokinius rinkti medžiagą karinėmis-patriotinėmis temomis, organizavusi mokykloje pirmąsias etnografines vakarones.
30-ųjų metų kartai, kuriai likimo valia priklausė velionė, teko nelengvų išbandymų dalia: karas ir ypač partizaninės pokario kovos skaudžiai palietė ir atokų Sobuvos kaimą. Broliams ir kaimo jaunimui įsijungus į kovą su oficialiąja valdžia, Bronislava tapo partizanų ryšininke. Autobiografijoje ji mini, kad tada ir buvo paraginta užrašinėti 1944-1954 metais žuvusių partizanų pavardes, rinkti žinias apie kautynes, susišaudymus. Įsižiebus Sąjūdžiui, mokytoja tapo aktyvia jo veiklų dalyve ir ypač daug jėgų, energijos ir laiko atidavė rinkdama medžiagą apie Jiezno apylinkių partizanus – kovotojus už Lietuvos nepriklausomybę. Jos iniciatyva ir didžiulėmis pastangomis įamžintas partizanų atminimas Jiezne: sutvarkyta iki tol nežymėta partizanų laidojimo vieta, 1991 metais čia pastatytas lauko akmenų paminklas su partizanų pavardėmis ir užrašu ,,Kovojot ąžuolais,/ Palūžot ąžuolais. / Šlamėkit ąžuolais tiems, / Kurie Lietuvą myli“ bei pasodintas ąžuolynas. Prasmingą ąžuolo įvaizdį Bronislava Vinskienė pavartojo ir pavadindama dokumentinę apybraižą apie Jiezno apylinkių partizanus – ,,Amžinieji Ąžuolai“. Už nuopelnus įamžinant Lietuvos istoriją mokytoja B.Vinskienė apdovanota Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos medaliu.
Amžininkų atmintyje išliks šviesus energingos, principingos, gimtąjį kraštą mylėjusios mokytojos Bronislavos Vinckienės atminimas.
Jiezno gimnazijos bendruomenė

Rubrikoje Žmonės. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *