Pagarba… nebėra jai vietos?

Paprastai taip būdavo per rinkimus, kai tavęs kas tiesmukai paklausdavo: „Tai už ką balsavai?“ Ir, neduokdie, jei savo atsakymu nepataikydavai į pašnekovo politiką – va, tuomet ir išgirsdavai, ko negirdėjęs! Panašiai ir dabar… Geriau jau nepraverti burnos, jei kompanijoj prasidėjo kalba apie pandemiją, skiepus ar galimybių pasą. Pažiūrėjau laidą per mūsų televiziją – neatmenu forumu ar diskusija pavadintą. Ir vienoj, ir kitoj barikadų pusėj garbūs žmonės, o jau rėkia vieni ant kitų, o jau melagiais vadina, dar visokių užgaulių žodžių žodelių suranda. Laidos vedėja tik sukiojasi tarp jų, nutildyti pašnekovus sunku, įsiterpti beveik neįmanoma. Žiūri ir sunku patikėti, kad tai aukšto rango valdžios, mokslo žmonės. Atrodo, kad kaip tame sename multike, kur pamotė su savo dukra riejasi, kad ims ir tuoj šuneliais amsinčiais galų gale visi pavirs. Varge varge, tai ką jau kalbėti apie kokias nors paauglių patyčias ar išgeriančių ir smurtaujančių šeimas, kai mūsų aukštuomenė pamiršo paprasčiausią padorumą, pagarbą kitam žmogui. Tokių pačių „cirkų“ gali panorėjęs pasižiūrėti transliacijose iš Seimo posėdžių salės – atrodo, kad čia kartais lenktyniaujama, kas ką labiau įžeis, kokį epitetą priklijuos, ar neskanų juokelį paleis iš tribūnos. Sakytume, kad nereikia toleruoti tokio elgesio, tačiau būtent tokiam seimūnui pridedama „aktyvaus kovotojo“ etiketė. Ir taip ta chamizmo (nebijau to žodžio) banga ritasi per visas mūsų gyvenimo sritis. Neaplenkia kartais net tų vietų, kur sunku įsivaizduoti panašų elgesį. Pamenu krikštynas ( ačiūdie, ne mūsų krašte). Krikštijamas jau kokių 10 metų berniukas, išstypęs toks, jau ne vaikas, bet dar ir ne paauglys. Susigūžęs, nedrąsus. Nepatikėsit, kokio „auklėjimo“ staiga ėmėsi kunigas. „Ko tu čia toks susirietęs klaustuku, išsitiesk, ar nieks tavęs nemokina gražiai stovėti. Ir kas per jaunimas…“ ir t.t., ir t.t. Susigūžėm visi, dalyvavę ceremonijoj. Na, gal tiesiog žmogus blogai jautėsi, gal prasta diena… Bet ir vaikui, ir mums visiems šventė apkarto.
Gal todėl taip įstrigo Prezidento Valdo Adamkaus žodžiai, pasakyti visai nesenai, per jų su ponia Alma 70-ąsias vestuvių metines, kad tik didžiulė pagarba vienas kitam leido jiems niekad nesusipykti per tuos ilgus bendro ir gražaus gyvenimo metus. Pagarba tėvui ir motinai, pagarba tėvams ar tėvų vaikams, pagarba mokytojui ir mokiniui, pagarba bendradarbiui, kaimynui ar tiesiog šalia esančiam žmogui – nejaugi tai nebesuvokiama, nebeišmokstama, nebeįgyvendinama moralinė bendravimo norma? Nemoralizuoju, mielieji, tik labai skauda širdį…
Gražaus ir saulėto jums rudens!
Augustina


Priminimai rugsėjui…

Genys obuolio paragavo – sunkią žiemą pranašavo.
Saulėtas rugsėjis kitiems metams duoną ruošia.
Klevai auksu dabinasi – lauk šalčių ir darganų.
Saulėtas su griaustiniais rugsėjis – gili, snieguota žiema.
Rugsėjo mėnesį krintančios žvaigždės pranašauja artėjančias liūtis.
Jei rūkas leidžiasi ir laikosi prie žemės – lauk gero oro.
To gero oro rudenį dar tikimės visi – nes visuomet pritrūksta vasaros džiaugsmų, o ir darbų darbelių dar apstu sodyboje, darže, gėlyne. Trumpėjančios dienos ragina, skubina nuimti derlių, o rugsėjo spalvos ir žiedai – pasigrožėti auksiniu rudeniu. Viską turime suderinti, suspėti.

Sodininkui…
Dabar pats laikas apžiūrėti, kokios spalvos vyrauja jūsų sode: vien žali ir nurudę atspalviai ar yra auksinės, raudonos, ryškiai bordo ir kitų spalvų. Pasižymėkite, kur, kokioje vietoje akis norėtų matyti spalvingą oazę. Tuomet teks pasidairyti po rudenines muges, įsigyti vieną kitą patikusį naują žolyną, gražius spalvotus lapus, vaisius ar sėklų dėžutes turintį augalą,
Nors pasirodytų keista, bet kai kuriems augalams ir rugsėjį gali pritrūkti drėgmės. Todėl patikrinkite, kiek giliai išdžiūvusi dirva, ypač prie visžalių, paliekite arti šaknų, nešlapindami lapų, kad nepradėtų plisti grybelinės ligos.
Rugsėjį sodo veja dar žaliuoja, taigi šiltesniu oru gali tekti pjauti dar kas savaitę. Tačiau apžiūrėkite gerai ir jeigu yra išplikusių, išdžiūvusių ar išmindytų plotelių, pats laikas juos atsėti.
Jei pastebite, kad vejoje susidarė iš nesurinktos žolės ir kitų liekanų veltinis, nepalikite to per žiemą. Iki šalnų giliai išgrėbstykite, iššukuokite, nebijodami išdraskyti šaknų. Švari veja atžels, o paliktas veltinis – gera terpė grybelinėms ligoms.
Paprastai iki rugsėjo vidurio reikia nugenėti vaismedžius. Ūgliai pjaunami iki pat šakų. Jaunų vaismedžių ūglių viršūnėles reikėtų nugnybti – geriau pasiruoš žiemai, sumedės. Nepamirškite žaizdas užtepti sodo tepalu.
Mėnesio pabaigoje jau galima pradėti baltinti vaismedžių kamienus. O paskutinę rugsėjo dekadą būtinai nupurkškite vaismedžius nuo ligų ir kenkėjų.
Nepalikite sode nupjautų šakų, lapų, sugedusių vaisių ar kitokių atliekų. Šakų krūvose tuoj įsitaisys pelės, krituoliai gera terpė ligoms ir t.t. Sunaikinkite juos.Stenkitės sutvarkyti sodą kaip galima geriau rudenį ir palikti jį žiemoti švarų.
Labai svarbu sutvarkyti, išravėti, ir patręšti pomedžius. Išbarstykite kalio ir fosforo trąšas, sodo šakėmis supurenkite žemę.
Jei sodo dirva rūgšti – auga asiūkliai, rugštynės, kalkinkite ją.Ypač svarbu rūgštingumą tikrinti naujai veisiamuose soduose.
Dar primename, kad jei spalio mėnesį ruošiatės sodinti vaismedžius, skubėkite jiems jau dabar tinkamai pasiruošti duobes.

Gėlininkui…
Dar mėnesio pradžioje parneškite į namus iš lauko vėsai jautrias gėles – pasifloras, dracenas, kinrožes ir kt. Palikti dar kuriam laikui, kol temperatūra nenukrenta iki mažiau nei 5 OC, galite agavas, fuksijas, lantanas, pelargonijas, bugenvilijas.
Dar gali lauke pabūti ir lauramedžiai, alyvmedžiai, vazonuose auginamos rožės, oleandrai, japoniniai ožekšniai, aukubos. Kitus, ypač kaktusus ir sukulentus, pastatykite arčiau namo, užvėjyje, po stogeliu.
Lietaus lašų nemėgsta ir gumbinės begonijos. Būtų gerai ir jas perkelti po stogeliu, tuomet dar ilgai pasidžiaugsite jų žydėjimu, geriau subręs ir gumbai.
Apgenėkite ilgus ūglius išleidusius augalus, jei reikia, persodinkite.
Jei jūsų balkonas ir įstiklintas, jame taip pat geriau perkelti gėles arčiau sienos, į labiau saulėtą vietą. Dažniau išskinkite peržydėjusius žiedynus, nurinkite nurudusius lapus, kad neįsimestų pelėsis. Laistykite gana saikingai.
Jau subrendusios vasarinių gėlių sėklos. Rinkite jas gražią saulėtą dieną, vidurdienį, kai rasa jau visai nudžiūvusi.
Mėnesio pradžioje vegetaciją baigusias daugiametes gėles reikėtų patręšti kompleksinėmis trąšomis su didesniu kalio ir fosforo kiekiu.
Iki mėnesio vidurio turėtumėte spėti pasidauginti, o, jei reikia, ir persodinti anksčiau peržydėjusias daugiametes: raktažoles, astilbius, pakalnutes, kurpeles plukes ir daugelį kitų. Daug metų augdamos vienoje vietoje jos sumenkėja, trūksta šaknims vietos, nebeveši.
Iškastus daugiamečių kerus išskirstykite atsargiai, nepažeiskite augimo daigų, esančių šalia senųjų stiebų. Kiekviename kerelyje palikite po 2–3 augimo pumpurus, tiek pat šaknų. Sodinkite į gerai paruoštą dirvą palaistykite, pamulčiuokite.
Jeigu nutarėte pasidauginti ar pasidalinti su drauge dar savo mamos ar močiutės sodintais bijūnais (jie auga ir žydi daugiau kaip 20 m.) neatidėliokite. Vėliau jau bus sunku jiems prigyti. Paieškokite jiems saulėtos vietos ir atsiminkite, kad jie čia įsikurs ilgam.
Bijūnai mėgsta vidutinio sunkumo neužmirkusią priesmėlio arba priemolio dirvą. Duobę paruoškite 50–60 cm gylio ir 50–80 cm pločio, užpildykite gera kompostine žeme, gerai įmaišyti upės smėliuko, perpuvusio mėšlo, dugne padarykite drenažiuką iš žvyro, skaldos. Sodinkite krūmelį negiliai, pumpurus užberkite tik 5–6 cm žemės sluoksniu.

Daržininkui…
Jeigu nutarsite kitais metais įsirengti naują lysvę nedirbamoje žemėje, imkitės to dabar. Ar darysite pakeltą lysvę, ar šiltlysvę, pasiruoškite vietą ir visas rudenines atliekas ten sluoksniuokite. Meskite nugenėtas šakas, sugrėbtus lapus, supuvusius vaisius, užberkite juos šiaudais, vejos žole, sluoksniuokite švaria sodo žeme, naminiu kompostu. Pavasarį pasidžiaugsite savo darbu – beliks užpilti šiek tiek žemės ir sėti ankstyvąsias daržoves.
Pasiruoškite žiemai ir pasidžiovinkite prieskoninių augalų. Jeigu jų neturite, skubiai pasisėję petražolių, krapų, peletrūnų, čiobrelių tikrai dar sulauksite jų derliaus.
Dar galite iki 15 d. sėti ištuštėjusiame šiltnamyje ridikėlius, špinatus, gražgarstes, salotas. Jei darže – pridenkite plėvele. O jei šiltnamyje nesiruošiate sėti daržovių, tuomet berkite vikių, lubinų, garstyčių, rugių. Po mėnesio įterpsite sukasę į dirvą. Jeigu apskritai nieko nebedarysite, išvalykite, išdezinfekuokite gerai šiltnamį.
Darže dar lieka vėlyvieji kopūstai, porai, vėlyvieji žiediniai kopūstai. Verta juos dar ir patręšti. Tačiau mėnesio pabaigoje jau reikėtų rauti burokėlius, morkas, kasti krienų šaknis, nusiskinti ir išsigliaudyti pupeles, nuimti arbūzų, cukinijų, paprikų derlių. Žalius pomidorus nuskinkite, nokinkite juos patalpoje, dėžutėse keliais sluoksniais, vaistkočiais į viršų. Nurinkite paskutinius agurkus, nes jie jau nebeauga, o pašalę nebetinka maistui.
Nupjaukite ir sudeginkite bulvienojus likus porai savaičių iki bulviakasio. Mėnesio pabaigoje reikėtų jau ir nusikasti, tvarkingai susandėliuoti. Sėklines bulves atrinkti ir laikyti atskirai.
Jei kartais pavėlinote nuimti česnakų derlių – skubėkite, nes sutrūkinės šoniniai lukštai, skiltelės išbyrės. Apdžiovintus ir nuvalytus, kaip ir svogūnus, laikykite šiltoje, 18–20 laipsnių patalpoje.


Jei darže truputį peraugo agurkai…

Paukštienos ir agurkų troškinys
Reikės: 600 g maltos vištienos, 1 kg agurkų, 0,5 kg bulvių, 1 kiaušinio, žiupsnelio saldžiosios paprikos, druskos, skiltelės česnako, 0,5 l karšto daržovių sultinio, 2 šaukštų saulėgrąžų aliejaus, 2 šaukštų pomidorų padažo, 4 šaukštų grietinės, 2 šaukštų smulkintų petražolių, žiupsnelio juodųjų pipirų, 5 šaukštų džiūvėsėlių.
Į maltą paukštieną (galite susimalti krūtinėles) suberkite džiūvėsėlius, papriką, įmuškite kiaušinį, pasūdykite ir viską suminkykite. Agurkus (gali būti didesni) nulupkite, perpjaukite pusiau, išskobkite sėklas ir supjaustykite griežinėliais. Taip pat nuskuskite bulves, nuplaukite ir supjaustykite. Įkaitinkite keptuvėje aliejų ir jame pakepinkite svogūną su česnaku, vėliau suberkite agurkus, maišydami pakepinkite. Tada sudėkite į sultinį, taip pat ir bulves ir pusvalandį uždengę pavirkite. Iš paruošto faršo suformuokite nedidelius rutuliukus, meskite į verdantį pasūdytą vandenį, lėtai pavirkite 10 minučių. Ištroškintas daržoves pagardinkite pomidorų padažu, druska, pipirais, grietine, dėkite ant troškinio išvirtus kukulius, apibarstykite petražolėmis.

Saldžiarūgštė agurkienė
Reikės:1 kg agurkų, 2 šaukštų gi sviesto arba margarino, 1 šaukštelio garstyčių, pusės šaukštelio druskos, 1 šaukštelio klevų sirupo, stiklinės daržovių sultinio, 1 kiaušinio trynio, 80 g grietinėlės, 2 šaukštų smulkintų krapų.
Nuluptus agurkus perpjaukite išilgai, išgremškite sėklas, supjaustykite griežinėliais. Lydytame svieste ar margarine pakepinkite paruoštus agurkus, supilkite sirupą, citrinos sultis, garstyčias,pasūdykite ir supilkite sultinį. Troškinkite lėtai apie 20 minučių. Po to atidenkite ir dar kiek pavirinkite kad nugaruotų skystis. Jei mėgstate troškinį tirštesnį, galite baigdami virti įmaišyti 1–2 šaukštelius šaltame vandenyje išleisto krakmolo ir porą minučių pavirti. Tuo metu pasiruoškite grietinėlės padažą – išplakite ją su kiaušinio tryniu. Į truputėlį atvėsintą troškinį supilkite padažą, apibarstykite krapais. Patiekite su bulvių koše, jei mėgstate – su skrebučiais.
Atsiminkite, kad ir truputį peraugę agurkai yra naudingi,kvapnūs, ypač užaugę po atviru dangumi. Gaminkite įdarytus su faršu ir ištroškintus, pašutinkite agurkų griežinėlius su garstyčių padažu, gardinkite jų salotas su krapais, pankolių žaluma, citrinų sultimis ir kita.

Rubrikoje Namų ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *