Ar žinojote…

Teigiamos ateities kūrimas – sveikatos garantas. Ar kada susimąstėte, kad jūsų ateities vizija gali nulemti dabartinę jūsų būseną ar net tapti bilietu į depresiją? Grupės mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad pesimistinis ateities įsivaizdavimas nebūtinai yra depresijos pasekmė, tai gali būti ir priežastis ja susirgti. Sergantiesiems depresija taip pat būdinga ateitį įsivaizduoti klaidingai ir negatyviai ir taip patenkame į užburtą ratą. Todėl gali būti, kad kognityvinė elgesio terapija nukreipta į klaidingą ateities įsivaizdavimą gali jums padėti. Tad, jei pastebėsite niūrias nuotaikas savo kasdienybėje, pagalvokite, ar tik nepiešiate savo ateities pernelyg tamsiomis spalvomis.
Neįtikėtinas kavos poveikis. Daugybė žmonių neįsivaizduoja savo dienos be puodelio kavos. Pasirodo, šis puikus aromatingas gėrimas ne tik pakelia tonusą, bet svarbus ir mūsų pažintinių procesų raidai. Italijoje, kur sakoma skaniausiai pasaulyje ruošiama kava, 3,5 metų buvo atliekamas tyrimas, jame dalyvavo 1445 senjorai (65–84 m.). Buvo stebima, kiek senjorai išgeria kavos ir kaip keičiasi jų pažintiniai procesai. Negeriančių kavos senjorų pažintiniai rodikliai suprastėjo, tačiau vienas puodelis per dieną pagerino šiuos rezultatus. Buvo keliama hipotezė, kad negeriančių kavos senjorų tam tikri vykstantys jų organizme procesai skurdina nervinių ląstelių komunikaciją. Žinoma, gal reikia ir išsamesnių tyrimų apie kavos poveikį pažintiniam procesui, tačiau šiandien galime pasidžiaugti ir ilgai nelaukus pakviesti savo močiutę ar senelį puodeliui kavos.
Neapgaudinėkite savęs. Pasirodo, realistiškos mintys geriau nei priverstinis pozityvumas. Šiandien madingas pozityvus mąstymas. Bet ar iš tiesų įmanoma visada jaustis gerai ir pozityviai? Naujausi tyrimai rodo, kad laimingesni jaučiasi realistiškai vertinantys situaciją žmonės, o ne tie, kurie nuolat stengiasi perdėtai akcentuoti šviesiąją reikalo pusę. Priverstinai save pozityviai mąstyti verčiantys asmenys dažniau susiduria su nepateisintais lūkesčiais ir kenčia nuo žemos savivertės. Realistams daug lengviau priimti situaciją objektyviai ir daryti teisingus, pagrįstus sprendimus. Taigi sėkmė mėgsta protingą ir objektyvų pasaulio suvokimą.
Tobulas apsikabinimas. Daugybė tyrimų patvirtina apsikabinimų naudą. Tačiau, ar svarbu, kaip apsikabinti? Taip. Labiausiai mus ramina apkabinimai, kurių metu suspaudžiame vienas kitą vidutiniu stiprumu. Jei apkabiname labai švelniai, jo raminamasis poveikis vos juntamas. Stipriai suspausti žmogaus taip pat nereikėtų.
Vaikščiojimo prie vandens telkinių galia. Ar žinojote, kad net ir trumpi, bet nuolatiniai pasivaikščiojimai prie jūros, ežero ar upės labai teigiamai veikia žmogaus psichologinę būklę, ramina ir gerina širdies ir kraujagyslių veiklą. Todėl labai rekomenduojama žmonėms, kuriuos vargina aukštas kraujospūdis, nerimo sutrikimai ar depresija. Ypač naudinga vyresnio amžiaus žmonių fizinei ir psichinei sveikatai.
Baimė įsiklausyti į save. Ar žinojote, kad … žmonės, o ypač vyrai, mieliau rinktųsi elektros šoką nei 15 min. buvimą su savo mintimis. Esame taip įpratę prie nuolatinių dirgiklių, pvz., dažno „Facebook“ tikrinimo, kad kai kurie žmonės labiau bijo įsiklausyti į save, nei patirti šoko sukeltą skausmą.
Švariame kūne švari siela. Egzistuoja daug metaforų, siejančių sąžiningumą su švara ar šviesa, kaip „švari sąžinė“, „skaidri mintis“, „purvinas vagis“. Kas slypi už šių vaizdingų žodžių?
Kaip rodo tyrimai, švaros kvapas iš tikrųjų gali paskatinti elgtis pagal „švarią“ sąžinę. Mokslininkai atliko tyrimą su 28 savanoriais, kurie buvo nuvesti į citrinos kvapu iškvėpintą ir neiškvėpintą kambarius, kuriuose turėjo atlikti tam tikrus sąžiningumo ir dosnumo reikalaujančias užduotis. Iškvėpintame kambaryje tiriamieji buvo dvigubai sąžiningesni ir dosnesni. Mokslininkai šį reiškinį vadina ledi Makbet efektu – moralinės švaros poreikis pasireiškia fizinės švaros poreikiu. Norite, kad partneris būtų sąžiningesnis? Iškvėpinkite citrina.
Ritualai paskanina maistą. Kada paskutinį kartą mėgavotės maistu tyloje, be trikdžių, be pokalbių, visą dėmesį sutelkdami į lėkštę? O ar kada atlikote ritualus, pvz., įsipylėte kavos į pašildytą puodelį, šaukšteliu pamaišėte 6 kartus cukrų ar ant iš susidariusios putos išpiešėte gėlytę? Atrodo, visa tai gali atrodyti beprasmiška. Tačiau tyrimai rodo, kad skrandžiui taip neatrodo ir todėl maistą įvertiname kaip skanesnį, jei prieš valgydami atliekame panašius ritualus.
Knygos ilgina gyvenimą. Kaip rodo naujausias tyrimas, knygų skaitymas gali pridėti net dvejus papildomus gyvenimo metus. Mokslininkai analizavo 12 metų trukusio tyrimo duomenis. Jame dalyvavo 3,6 tūkst. 50 metų ir vyresnių asmenų. Buvo nustatyta, kad kuo daugiau žmogus skaitydavo knygų, tuo ilgiau gyvendavo. Knygų mėgėjai vidutiniškai išgyvendavo dvejais metais ilgiau nei neskaitantys asmenys. Pastebėta, kad daugiausia knygas skaitė moterys, išsilavinę ir pasiturintys asmenys. Nors žurnalus ir laikraščius skaitę tiriamieji taip pat gyvendavo ilgiau nei išvis neskaitantys žmonės, knygų poveikis buvo stipresnis. Mokslininkai spėja, kad skaitymas teigiamai veikia mūsų smegenis.
Socialiniai tinklai kelia stresą. Kuo daugiau įninkame į socialinius tinklus, tuo daugiau streso jaučiame. Vokiečių mokslininkai atliko internetinę apklausą su daugiau kaip 300 „Facebook“ vartotojų. Tarp jų buvo nemažai studentų, nes ši žmonių grupė ypač daug patiria streso. Buvo nustatomas dalyvio streso lygis. Rezultatai sukėlė nerimą – nustatytas akivaizdus ryšys tarp streso lygio ir dažnesnio naudojimosi socialiniais tikslais. O tų, kurie daugiau laiko leisdavo su artimaisiais, streso lygis buvo kur kas mažesnis. Tad, jei jaučiatės įsitempę, užuot atsivertę „Facebook“, verčiau paatostogaukite nuo telefoninių programėlių ir praleiskite daugiau laiko su šeima ar draugais.
Dviveidis „Facebook“. Kuo daugiau socialiniame tinkle „Facebook“ spaudome mygtuką „patinka“, tuo nelaimingesni tampame. Mokslininkas E. Krossas dvi savaites stebėjo eksperimento dalyvius, kurie dar turėjo užpildyti klausimynus apie pasitenkinimą gyvenimu ir kiekvieną dieną kas dvi valandas atsakyti į klausimus, kiek laiko jie praleido „Facebook“ tinkle ir kaip tuo metu jautėsi. Išanalizavus duomenis buvo pastebėta aiški tendencija – kuo daugiau laiko žmonės praleisdavo šiame tinkle, tuo blogiau jausdavosi. Taip yra todėl, kad socialiniuose tinkluose mes esame linkę lyginti save su kitais – matome, kad kitiems geriau sekasi, kaip kiti susilaukia daugiau komentarų ir pan. Be to, internetas atima laiką, kurį galėtume skirti džiaugsmingesnei veiklai: bendravimui su draugais, sportui ir t. t.

Rubrikoje Sveikata ir socialinė apsauga. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *