Turininga kelionė po Šakių kraštą

Birštono sveikos gyvensenos klubo „Šilagėlė“ nariai keliavo po Šakių kraštą. Pamėgusieji keliauti neapsiriko, kad pasirinko apžiūrėti šį Suvalkijos etnografinio regiono kraštą. Maloni gidė Virginija Merčaitienė mus pasitiko tokiais žodžiais: „Po kiekvienos kelionės žmogus lieka vis kitoks negu buvo iki kelionės…“


Iškart nuvykome į Keturnaujienos Dievo Gailestingumo koplyčią, ji pastatyta toje vietoje, kur 1969 m. lapkričio 14 d. Suodžių kaimo gyventojai Anelei Matijošaitienei apsireiškė Jėzus Kristus ir Šv.Marija. Išgirdę apie jos regėjimą, moters sodyboje ėmė lankytis žmonės, deginti žvakutes. Sovietų valdžia A. Matijošaitienę iškėlė į gyvenvietę, jos sodybą nugriovė ir jos vietoje įrengė aerodromą žemės ūkio reikmėms. Moteris priverstinai gydyta psichiatrijos ligoninėje. Atgimimo metais už tikinčiųjų suaukotas lėšas atstatyta sodyba, šalia pastatyta Suodžių kaimo koplyčia, kurioje lankosi piligrimai, savaitgaliais aukojamos šv. Mišios.
Apsilankėme Varlių muziejuje. Šakių rajone jis atidarytas palyginti neseniai – 2018 metais. Kolekcininkės Redos Pečiulienės-Šilingės per dvylika metų sukauptoje ekspozicijoje – daugiau nei 4000 eksponatų.
Nuvykome ir į Zyplių dvaro sodybą, kurioje išlikę 11 pastatų, čia vyksta edukacijos, teatralizuotos ekskursijos, rengiamos parodos, kūrybiniai plenerai, verda kultūrinis gyvenimas. Sutikome menininkų sielą tautodailininką Vidą Cikaną, kurio iniciatyva dvaras ir jo aplinka taip išgražinta, kad yra į ką akis paganyti…
Skanavome vienas už kitą gardesnius Zyplių dvaro patiekalus, kuriuos gaspadinė su mergučkėmis nešė ir nešė į stalą. O kai patiekė krosnyje keptą mėsytę, su kmynais įdarytą kopūsto galvą, visi pasijuto užganėdinti. Ragavome antros dienos girą, gilių kavą. O prie jų desertui tiko morkų saldainiai ir kt. skanumynai.
Kelias atvedė į Šventaduobę, kur šaltinio vandenėliu nusiplovėme akis, kad jos paskaidrėtų…
Šalia Plokščių stabtelėjome prie Vaiguvos upės –gatvės, kuri padarė neišdildomą įspūdį. Tai – unikali vieta: vietos gyventojai savo namus pasiekia tik eidami ar važiuodami upelio vaga. Jo vanduo visad švarus, nes suteka iš šaltinėlių. Pasakojama, kad šį upelį buvo pamėgęs, prie jo ilsėjosi ir rašė Vincas Kudirka.
Prisipirkę lauktuvių Lukšių pieninės krautuvėlėje, vykome į Gelgaudiškio dvarą – vieną originaliausių Lietuvos dvarų. Šiame dvare 1972 m. buvo filmuojamos filmo „Tadas Blinda“ scenos. Restauruotame dvare galima apžiūrėti vertingą interjerą, pasivaikščioti po miško parko tipo parką su retais želdiniais, išgirsti legendas, pasakojamas teatralizuotų ekskursijų metu.
Klubo nariai apžiūrėjo ir Sudargo piliakalnius, kurie didingesni nei Kernavėje, tačiau pakankamai neišreklamuoti. Gėrėjomės nuo jų viršaus atsiveriančiais vaizdais į Nemuną…
Fotografavomės prie paminklo rašytojui J. D.Selindžeriui, kurio prosenelis buvo kilęs iš Sudargo. Ant paminklo įrašyta garsiausio rašytojo romano „Rugiuose prie bedugnės“ citata.
Jau temstant romantiškai vaikštinėjome po Šakius, žavėjomės 24 varpų kariljonu, kurio varpai sukabinti tiesiog virš fontano…
Dėkojame mūsų nepailstančiam sveikuolių klubo prezidentui Vytautui Gedminui, nariams Nijolei Verseckienei, Danutei Urbanavičiūtei ir daugeliui kitų už organizuotą turiningą kelionę ir bendrystę. Mūsų šaunusis vairuotojas Tomas Abraitis mus saugiai vežė, visos kelionės metu nestokojo jumoro. Ačiū jam ir visiems, kartu keliavusiems.
Nijolė Juozaitienė

Rubrikoje „Birštono versmės“. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *