Neradusi darbo, verslą pradėjo su 50 litų, o dabar nė nenori ir į pensiją

Ponia Albina Tankevičienė Prienuose kepa skaniausius čeburekus. Jos kavinė čia veikia jau 23-ejus metus. Moteris sakosi šį verslą pradėjusi kišenėje turėdama vos 50 litų, o šiandien be šios veiklos ji nebeįsivaizduoja savo gyvenimo ir sako ilsėtis, sulaukusi 70 metų, dar nenorinti.


Prie Albinos čeburekinė Prienuose mums atvykus vienos darbo dienos pietų metu – gyva žmonių eilė. Žmonės laukia, kol bus pagaminti jų užsakymai.
Pati šeimininkė mus pasitinka prie durų ir vedasi į pavėsinę.
„Aš esu Albina Tankevičienė, individualios įmonės savininkė. Mano verslas yra čeburekų gamyba, bet dabar jau gaminame ir spurgas, ir kibinus“, – sako ji.
Moters verslas šiandien jau skaičiuoja 23 veiklos metus, o dar prieš jį įkuriant ji sakosi vienoje Prienų kavinių dirbusi barmene.
„Vėliau išėjau iš ten. Tada man buvo 40 metų ir situacija buvo tokia, kad manęs nelabai kur priėmė. Visi norėjo jaunų žmonių, o ir darbo nelabai buvo. Bet aš vis tiek jo ieškojau, ėjau teirautis net į senelių namus, bet man klasiokas pasakė, kad ateičiau, tik jei jau visai jokio nerasiu“, – sako ji.
Galiausiai Albina atsimena sutikusi vieną savo kaimynių, kuri turėjo mažą virtuvėlę, kurioje gamino ir prekiavo čeburekais.
„Ji sakė nebenorinti to daryti, todėl išėjo taip, kad patalpas po kažkurio laiko perleido man. Sakė, kad galiu eiti dirbti į jos vietą. Ji man perleido viryklę, buvo kriauklė. Aš net nepagalvojau apie tai, kad jai gal buvo blogai ir dabar aš į tai veliuosi. Tada dar gavau lengvatines sąlygas verslo pradžiai, kadangi buvau tiesiai iš tuometinės Darbo biržos. Taip įkūriau savo įmonę“, – atsimena Albina ir teigia taip ir pradėjusi kepti čeburekus. Pačioje verslo pradžioje jos kišenėje švilpė vėjai, o ji sako turėjusi vos 50 litų.
„Aš pinigų neturėjau. Man savivaldybė siūlė 500 litų, bet aš jų neėmiau, nes galvojau, o jeigu neuždirbsiu, iš kur aš juos gausiu atiduoti. Tai turėjau 50 litų, nusipirkau tai dienai mėsos, svogūnų, miltų ir pagaminau čeburekus. Tądien viską ir nupirko“, – su šypsena sako ji ir teigia, kad taip diena po dienos viskas ir įsisukę. Dabar moteris savo kepinius gamina ir parduoda visai nebe mažoje virtuvėlėje, tačiau priešais ją, kitoje gatvės pusėje, turi visą kavinę, kurioje dirba 5 darbuotojai.
„Man pardavė šias patalpas. Jos – visai priešais tą virtuvėlę. Šiame pastate dirbu jau 13 metų“, – sako ji. Albina pasakoja, kad čeburekus pas ją šiandien perka daug kas, o būna ji per dieną jų parduodanti ir 200. „Ir tie, kas važiuoja pro šalį, ir prieniškiai, ir net mano pačios kaimynai“, – teigia ji.
Nors Albinai, kaip prasitaria, šiandien jau yra 70 metų, ji į darbą pati kasdien keliasi 4 val. ryto. „Aš sumaišau tešlas, įdarus kibinams, mėsą, daržoves, o būna, kad dieną pabaigiu ir 22 val. Nežinau, iš kur pas mane tiek sveikatos, bet už prekystalio nestoviu, dieną dar einu pamiegoti. Bijau, kad su tuo poilsiu yra taip, jog jei atsisėsiu, taip ir liksiu sėdėti. Iš tikro eina 71 metai, jei atsisėsiu, nepakilsiu“, – atvirai sako ji ir priduria, kad, norint gerai jaustis, reikia daug judėti.
Pas Albiną nevalgantys mėsos čeburekų neras, tačiau, kaip tikina, ji galinti pasiūlyti kibinus su grybais, o šių kepinių kaina – 1,2 Eur. „Kai kur kibinai yra brangesni, o čeburekai pigesni, tačiau jei aliejų keiti kasdien, niekuo jie pigesni neišeina. Mes kiekvieną dieną aliejų keičiame ir kiekvieną vakarą išpilame. Būna, einu per Palangą ir galiu pirštu durti, kuris aliejus senas“, – teigia moteris. Albina pasakoja turinti 5 vaikus, dalis jų šiandien taip pat turi atsidarę savo čeburekines. Vieną tokių, kaip sako, jos dukra turi Kaune, sūnus – Alytuje.
Raminta Rakauskė
Delfi.lt 2021 m. rugpjūčio 15 d.

Rubrikoje Verslas ir paslaugos. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *