Saugokime akis

Šiltuoju metų laiku akims kenkia dulkės, vėjas, smėlis, svetimkūniai, nešvarus jūros ar telkinių vanduo. Tai gali sukelti akių paraudimą, ašarojimą ar uždegimą. Kaip derėtų apsaugoti akis, pasakoja ilgametė gydytoja oftalmologė Doloresa Margelevičienė.

Venkite nešvaraus vandens

Gydytoja oftalmologė Doloresa Margelevičienė.

Atostogaujant prie Baltijos (ar kitos) jūros, neretai maudantis į akis patenka sūrus vanduo, kuris sudirgina akių gleivinę. Panašiai atsitinka ir viešuose baseinuose, kuriuose nemažai chloro. Ypač atsargiai reikėtų maudytis tvenkiniuose, ežeruose, kur vanduo gali būti užterštas, todėl į akis gali patekti infekcija, provokuojanti gleivinės uždegimą.
„Plaukiojant, nardant ar taškantis vandenyje akys sušlampa, todėl po maudynių jas praplaukite švariu tekančiu vandeniu, o akių gleivinę dezinfekuokite homeopatiniais lašais, kurių sudėtyje būtų rugiagėlių, ramunėlių, medetkų, ar dirbtinėmis ašaromis. Tinka ir natrio chlorido bei kalio chlorido, boro rūgšties tirpalas“, – pastebi D. Margelevičienė.
Pasak jos, šiltomis sausomis vėjuotomis dienomis paūmėja alergijos simptomai, pasireiškiantys akių perštėjimu, ašarojimu, paraudimu. Tada naudingi akių praplovimai, sumažinantys alergenų kiekį. Tinka vėsūs, bet ne šilti vandens, juodosios arbatos kompresai, tačiau atsargiai naudotini ramunėlių nuoviro kompresai, kartais sukeliantys atvirkštinę reakciją, – akis alergizuoja dar labiau. Tinka ir dezinfekuojantys šalti akių lašai (laikomi šaldytuve).
Jeigu minėtos priemonės nepadeda dėl tolimesnio gydymo, kreipkitės pas oftalmologą.

Atsargiai su žoliapjove!
Gamtoje traumas dažniau patiria judrūs, smalsūs vaikai, todėl apsaugoti juos nuo sužalojimų nėra lengva. Suaugusieji turėtų stebėti, kad lakstydami mažieji nelaikytų rankose aštraus pagalio, šakos, savadarbės strėlės, nes krisdami jie patiria muštines, durtines ir kitas akių traumas. Pavyzdžiui, prasimuša antakį, akies voką ar net akies obuolį. Susižeidus su medžių šakelėmis galima ir labai pavojinga grybelinė infekcija.
Beje, akies tinklainę gali nudeginti lazerinis šviestuvėlio spindulys, kuriuo vaikai mėgsta žaisdami pašviesti vienas kitam į akis.
„Derėtų atidžiai pjauti žolę, genėti medžių šakas, ypač rūpestingai elgtis su žoliapjove: nuo jos atskriejęs mažytis akmenukas gali pataikyti vaikui į akytę ir įvykti skaudi nelaimė. Tie akmenukai lekia gana toli, užgauna stipriai, o vaikų akytės žemai, – suaugęs gi gautų mažiau pavojingą smūgį į koją…“ – atkreipia dėmesį gydytoja. – Medžio, krūmo šakai, daiktui įdrėskus ar nestipriai nubrozdinus akies gleivinę, žaizdos gijimą pagreitins dezinfekuojantys lašai ar dirbtinės ašaros. Tačiau susižeidus ar įsidūrus stipriau ant žaizdos uždėkite kuo sterilesnį tvarstį ir nukentėjusįjį gulimoje padėtyje vežkite į artimiausią skubios pagalbos skyrių“.
Patyrus net nesunkią akies traumą, reikia nedelsiant kreiptis į oftalmologą, kuris paskirs gydymą ir padės išvengti nepageidaujamų komplikacijų.

Ką daryti patekus svetimkūniui?
Gamtos kūrinijoje gausu skraidančių vabzdžių, dulkelių. Į akį patekusį svetimkūnį būtina kuo greičiau pašalinti, nes jis sukelia aštrų akies skausmą, kartais – uždegimą. Nusiplovę rankas, akies junginėje esančią muselę pabandykite pašalinti švarios nosinaitės krašteliu ar kietesniu vatos tamponėliu. Geriau, jei tai padarytų šalia esantis žmogus.
„Į akį patekus krislui, spygliukui, pasistenkite kuo gausiau praplauti akį (atmerkus kuo plačiau) po tekančiu vandeniu. Dažniausiai svetimkūnis iš akies pasišalins, tada keletą dienų profilaktiškai palašinkite akių lašų nuo uždegimo, – sako D. Margelevičienė. – Jei patiems to padaryti nepavyksta, kreipkitės į gydytoją specialistą – oftalmologą“.
Gydytoja pasakoja, kad spygliukui ar krislui įstrigus ragenoje, tai šalinama specialiais instrumentais, nuskausminus akies paviršių. Po šios procedūros skiriami akių lašų antibiotikai ar tepalas, kuriuos sąžiningai reikia vartoti taip, kaip nurodė gydantis gydytojas.
Pavojingesnė situacija, kai svetimkūnis patenka į akies vidų. Tada ligonis guldomas į stacionarą ir operuojamas. Regėjimo prognozė priklauso nuo akies audinių sužalojimų apimties, patekusių bakterijų „agresyvumo“ ir uždegimo laipsnio.

Nepamirškite apsauginių akinių
„Poilsiaujant miške, dirbant statybose, namų ūkyje nevenkite apsauginių akinių, – tai pagrindinė akių apsaugos priemonė, ypač atliekant medžių, krūmų genėjimo, karpymo ar kirtimo darbus“ – primena pašnekovė. – Kūrendami laužą, nemeskite į juos stiklinių, plastikinių butelių, – šiems sprogus, ga-lite susižaloti akis. Vakarodami prie laužo saugokitės žiežirbų, kad jos nepatektų į akis“.

Kada tai vartoti (pataria D.Margelevičienė):
• „Dirbtinės ašaros“ – akims sudirgus, jaučiant sausumą, perštėjimą, „dūrimą“, net alergijos metu, kada akis niežti, rausta, jų nuraminimui, praplovimui.
• Priešalerginiai vaistai – akys ne tik ašaroja, bet ir niežti (tipiškas alergijos požymis).
• Lašai, tepalai nuo uždegimo – akys traiškanoja, pūliuoja, – tai infekcinis uždegimas, kartais prireikia ir antibiotikų lašų, bet jais nereikėtų piktnaudžiauti.
Veronika Pečkienė