Pažaislis mena didžią istoriją…

Didikų Pacų atminimo ženklai

Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis – vienas puikiausių brandžiojo baroko architektūros šedevrų Šiaurės rytų Europoje. Šventovę atokiame Kauno pakraščio miške XVII amžiuje vienuoliams kamalduliams pastatydino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Zigmantas Pacas (1621–1684).

Pažaislis nuostabus visais metų laikais.

XVII a. II pusėje Pacų giminė užėmė daugumą svarbiausių postų valstybėje, o įtakingiausias iš jų buvo K. Z. Pacas. Jis aukščiausias LDK kanclerio pareigas ėjo net 26 metus (1658-1684), valdant net trims valdovams (Jonui Kazimierui, Mykolui Kaributui ir Jonui Sobieskiui).
K. Z. Pacas sukaupė nemažai turtų, turėjo rūmus Vilniuje, Varšuvoje, o puošniausią rezidenciją įsirengė Jiezne. Jo žmona – įtakinga prancūzė Klara Izabelė. Jiems mirus, Pacų giminaičiai išsidalino turtus. Išlikęs Pažaislio vienuolynas liudija K. Z. Paco finansinę sėkmę, dosnumą bei rafinuotą meninį skonį.

Kristupas Zigmantas Pacas – Pažaislio vienuolyno fundatorius
Kauno marių pakraštyje stūkso žavus Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis – XVII–XVIII amžiaus Lietuvos baroko šedevras. Jo fundatorius – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Zigmantas Pacas. Garsios didikų Pacų giminės atstovas, studijavęs Krokuvos bei Paduvos ir Perudžos universitetuose, gerai išmanė meną, daug keliavo po tuometinę Europą.
Sugrįžęs į tėvynę, nutarė ant Nemuno kalvos vienuoliams kamalduliams pastatyti vienuolyną. Šią gražią miškingą vietovę K. Z. Pacas nupirko iš Kauno žemės teisėjo Samuelio Oborskio ir pavadino ją Taikos kalnu (Mons Pacis).
1660 m. jis kreipėsi į Kamaldulių ordino vyresnybę Romoje, raštu pasižadėdamas finansuoti bei rūpintis vienuolyno ir bažnyčios statyba Lietuvoje. Gavęs aukščiausiosios bažnytinės vienuolijos vadovybės palaiminimą steigti Pažaislyje vienuolyną, 1664 m. pasirašytas fundacijos aktas.
Beje, Pažaislio kamaldulių vienuolynas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo pirmasis šio ordino vienuolynas.

Statė – Italijos menininkai

Kamaldulių „Dievo Motinos“ paveikslas.

Vienuolyno statybos, prasidėjusios 1667 m., truko keletą dešimtmečių. Jomis aktyviai rūpinosi K. Z. Pacas. Bažnyčia dekoruojama stiuko lipdyba, sienine tapyba, juodu ir raudonu marmuru; atskiros detalės, rėminimai ir visas bažnyčios fasadas – smiltainiu.
Vienuolyną kūrė iš Italijos pakviesti menininkai: architektai Džovanis Batista Fredianis, broliai Pjeras ir Karlas Putiniai, florentietis Mykolas Angelas Palonis, tapęs freskas ir altorių paveikslus; stiuko lipdinius kūrė skulptorius Džiovanis Marija Merlis. Jų atvykimu į Pažaislį rūpinosi pats vienuolyno fundatorius.
Ansamblio branduolys – šešiakampė bažnyčia su aplink išdėstytomis keturiomis koplyčiomis, prieangiu ir presbiterija, už jos – erdvus stiuko lipdyba ir sienine tapyba dekoruotas vienuolių choras, – čia meldėsi vienuoliai.
Pasak kultūros ir meno istoriko Mindaugo Paknio, K. Z. Pacas, įgyvendindamas vienuolyno viziją, negailėjo pinigų kokybiškoms medžiagoms – smiltainiui ir marmurui, kuriuos gabendavo iš Krokuvos marmuro laužyklų. Juodu ir raudonu marmuru puoštos arkos, dengtos sienos, durys, balkonai. Visoje bažnyčioje ir koplyčiose marmurinės grindys. Unikalus bažnyčios architektūrinis sprendimas lėmė ansamblio savitumą. Pirmą kartą Europoje panaudota įgaubta bažnyčios fasado plokštuma, retas šešiakampis planas, o vienuolyno kompozicija – ašinė simetriška.
K. Z. Pacas mirė 1684 m., nesulaukęs statybų pabaigos. Po metų mirė jo žmona Klara Izabelė de Maji Laskaris-Pacienė. Abu fundatoriai su anksti mirusiu sūneliu palaidoti bažnyčios rūsio kriptoje, įrengtoje po bažnyčios prieangiu.
Prieš mirtį fundatorius paliko legendinį savo taurumo liudijimą: sudeginęs visas vienuolyno statybos sąskaitas, pareiškęs: „Ką atidaviau Dievui, Jam vienam tebūna žinoma“.

Paco dovana – kamalduliams
„Kamalduliams atiteko didžiulis palikimas, o vienuolyno statyba toliau rūpinosi K. Z. Paco giminaitis Kazimieras Mykolas Pacas. Jis nebuvo turtingas, todėl ne visi fundatoriaus sumanymai įgyvendinti. Nepaisant to vienuolynas su bažnyčia tapo puošniausiu baroko architektūros ir dailės pavyzdžiu visoje šalyje“, – sako M. Paknys.
Pasiteiravus, koks buvo kamaldulių vienuolių gyvenimo būdas, pašnekovas pasakoja, kad kamalduliai vienuoliai gyveno itin asketiškai. Per parą meldėsi septynis kartus, o pirmosios pamaldos prasidėdavo dar saulei neprašvitus. Kamalduliai nevalgė žinduolių mėsos, maitinosi žuvimi, pieno produktais, kiaušiniais, grūdais, košėmis. Vienuoliams draudė tuščiažodžiauti, o kai kuriomis dienomis – tarpusavyje kalbėtis.
Rūstų gyvenimo būdą liudijo ir dažnas apsimarinimas, pasninkas, o prieš svarbiausias šventes, prisimindami Kristaus kančią, jie privalėdavo nusiplakti.
Vienuoliai gyveno po vieną už bažnyčios įrengtuose nameliuose. Jie dirbdavo soduose, laukuose, augino gyvulius, užsiiminėjo rankdarbiais. Vienuolijos gyvenimo devizas – „melskis ir dirbk“. Mirę vienuoliai palaidoti kriptoje po zakristija.
Iki šių dienų išlikę kolumbariumo tipo palaidojimai liudija gyvenusius pirmuosius Pažaislio šeimininkus. Visgi kamaldulių epocha Pažaislyje baigėsi carinės Rusijos okupacijos metu: apkaltinus pagalba sukilėliams, juos 1831 m. išvarė, o į Pažaislį atsikėlė stačiatikių vienuoliai.

Istorijos ženklai

Juodu, raudonu marmuru puoštos arkos, kolonos.

„Pažaislį išgarsino ne tik pamaldus kamaldulių gyvenimas ir meniška vienuolyno architektūra. Kasmet liepos 2 d. gausias minias tikinčiųjų į atlaidus sutraukdavo fundatoriaus dovanotas Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu gėlių fone atvaizdas, vadintas „Kamaldulių Dievo Motinos“ paveikslu. Manoma, kad išskirtinės tapybos paveikslą fundatoriui dovanojęs pats popiežius Aleksandras VII, – teigia istorikas.
Vienuolynas, stovėjęs atokiau nuo miesto, patyrė mažiau gaisrų ir karų nuostolių, tačiau visai jų neišvengė. 1812 m. vienuolyną apiplėšė iš Rusijos besitraukiantys Napoleono armijos kariai. 1831 m. carinė valdžia kamaldulių vienuolyną atidavė stačiatikiams. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, stačiatikių vienuoliai persikėlė į Rusiją išsiveždami fundatoriaus K. Z. Paco dovanotas vertybes: Dievo Motinos paveikslą, varpus, dalį archyvo, liturginius reikmenis“.
Okupavus Lietuvą, vokiečiai Pažaislyje įrengė karo ligoninę nusiaubdami ansamblį: apgadino vienuolyno stogą, palikdama mirkti amžinąsias vertybes lietuje…
Vienuolynas merdėjo iki 1920 metų, kol iš JAV su keturiomis seserimis atvyko Motina Marija Kaupaitė ir įsteigė Pažaislyje Šv. Kazimiero seserų vienuolyną.
Šv. Kazimiero kongregacijos seserys nuoširdžiau tvarkė ir rūpinosi vienuolynu iki 1948 metų. Sovietiniais metais čia buvo Respublikinis centrinis archyvas, senelių namai, psichoneurologinė ligoninė, turistinė bazė.

Kada pradėtas Pažaislio restauravimas?
„Dovanodamas kamalduliams didelį meninį turtą fundatorius K. Z. Pacas įpareigojo jį saugoti ir prižiūrėti. Istoriko M. Paknio teigimu, remonto, tvarkymo darbai vyko ir kamaldulių, ir stačiatikių šeimininkavimo metu; o itin tvarkomas atsikėlus seserims kazimierietėms, kai buvo išgrobstyti baldai, altoriai, nuluptas stogas.
Pasak sesers Jutos, XX a. 7 dešimtmetyje Tarybinės Lietuvos valdžiai Pažaislio vienuolyno forestoriume (svečių namuose) įkūrus K. M. Čiurlionio muziejaus filialą, bažnyčios restauraciją vykdė aukščiausios kvalifikacijos ir meistriškumo restauratoriai, – jiems dėkingos ir seserys, ir vienuolyno lankytojai.
Sovietmečiu siekiant sumažinti sakralią prigimtį, jis pavadintas barokiniu ansambliu, tačiau pripažintas itin reikšmingu ir saugotinu.

Šeimininkauja seserys kazimierietės
Į Pažaislį Šv. Kazimiero kongregacijos seserys sugrįžo 1992 m. Jos iki šiol – vienuolyno valdytojos. Seserys dėvi laiko ir vietos sąlygoms pritaikytą vienuolišką aprangą, ženklą (kryželį su jame įspaustais karūna, kardu ir lelija. Karūna žymi Šv. Kazimiero karališkąją kilmę ir simbolizuoja amžinąją jo garbę; kardas – asketišką gyvenimą; lelija–tyrumą) ir simbolį (žiedą).
„Visų pirma vienuolis – Dievo žmogus. Tad seserų pagrindinė veikla – malda. Sekmadieniais bažnyčioje 11.00 val. aukojamos Šv. Mišios. Kiekvieną dieną vienuolyno koplyčioje aukojamos Šv. Mišios, seserys skaito Šv. Raštą,“ – dalinasi mintimis sesuo Juta.
Seserys rūpinasi Paco palikimu, tęsia vienuolyno restauraciją, dievo garbinimo tradicijas. Dabar dėl covido pandemijos seserys neveda ekskursijų.

Pažaislis šiandien
Pažaislis – Lietuvos lankomiausių vietų dešimtuke, gausiai lankomas šalies gyventojų bei užsienio turistų. VšĮ Pažaislio kultūros ir turizmo centras veda ekskursijas, organizuoja edukacines programas.
26 kartą čia vyksta tradicinis Pažaislio muzikos festivalis. Įdomu tai, jog Pažaislio vienuolynas pripažintas ir vienu geriausių lokacijos vietų Europoje kuriant filmus.
…Pažaislyje veikia svetingumo kompleksas „Monte Pacis“ – vienintelis Lietuvoje įtrauktas į  Europos paveldo viešbučių federaciją „Heritage hotels of Europe“. Autentiškoje atmosferoje įrengti fundatoriaus Kristupo Zigmanto Paco ir jo žmonos Klaros Izabelės apartamentai.
Beje, daržovės ir žalumynai, istorinės virtuvės interpretacijoms, keliauja iš čia pat Pažaislio vienuolyne žaliuojančio sodo ir daržo.
„Tai daugiau nei viešbutis. Pakeri rytai, kai pro langus matai anksti kylančias seseris, bundančią gamtą – apima ypatinga dvasinė būsena. Mūsų tikslas – suteikti galimybę kiekvienam svečiui pajusti šių erdvių dvasią, didingą istoriją ir svetingą dabartį“, – sako „Monte Pacis“ savininkė Indra Ramanauskienė.
Veronika Pečkienė
Kaunas – Pažaislis