Palanga šimtmečio šviesoje

Birštono „Bočiai“ metai iš metų savo kasdienybę paįvairina pažintine-poilsine kelione į Palangą. Šie metai ypatingi ne tik tuo, kad buvome ir esame prislėgti pandemijos, bet ir neįprastų karščių, tačiau mes vis tiek buvome aktyvūs.

Bendrijos nariai aktyviai dalyvavo medelių sodinimo akcijoje, organizavo PETANKĖS varžybas, mūsų balsai įsiliejo į Lietuvos himno giedojimą prie Vytauto kalno, savo sueigoje aptarėme pusmečio bendrijos veiklą, pagerbėme išėjusius ANAPILIN ir numatėme gaires tolimesnei veiklai.
Ankstų, bet ūkanotą rugpjūčio antrosios rytą 40 bendrijos narių ir keletas provaikaičių išriedėjome Palangos link. Pasiilgome jūros ošimo, žmonių šurmulio, žuvėdrų klyksmo ir artimo bendravimo. Visą kelią lijo ir lijo. Po trumpos pertraukėlės, „Nikola“ kavinėje pasmaguriavę nuostabių spurgų, atsigaivinę kava, tęsėme kelionę. Paniuręs dangus prašviesėjo tik įvažiavus į Palangą. Kelionėje nuobodu nebuvo, nes klausėmės pasakojimų apie lankytinas naujas vietas bei Palangos miesto istoriją ir pasikartojome įspėjamąsias vėliavų spalvas pajūryje: žalia – maudytis saugu, geltona – maudytis pavojinga, raudona ir geltona – budi gelbėtojai, raudona – maudytis draudžiama.
Mūsų buvo daug, todėl mus sutiko net trys šeimininkės: Bronelė, Janina ir Galina. Visos mielos ir jų namai labai tvarkingi. Jos juokavo, kad mes atvežėme gerą orą. Ir iš tikrųjų dangus nuo pirmadienio iki penktadienio buvo nušvitęs. Šeštadienį, grįžtant namo, vėl beveik visą kelią lijo. O dienos Palangoje praėjo labai greitai.

Dienomis jūra ir jos malonumai, vakarais triukšmingoji Basanavičiaus gatvė su įvairiausiais koncertais. Vienoje gatvės pusėje aidi Vitalijos Katunskytės „Pražydo sodai“, kitoje – Rytis Cicinas prašo „Neliesti jo damos“. Žmonių jūra – jūros link ir atgal. Trečiadienį Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje gėrėjomės muzikos festivalio „Pasaulio balsai“ Monta Martinsone (sopranas) ir Larisa Carjkova (vargonai), atliekamomis baroko novelėmis, kūriniais. Ketvirtadienį „Palangos orkestras“ Birutės parko rotondoje miesto svečius pasitiko pastarojo šimtmečio kurortinės pučiamųjų muzikos kaleidoskopu – programa „Kurorto muzika: nuo Grafų Tiškevičių iki dabar“. Tą patį ketvirtadienį Gintaro muziejaus terasoje klausėmės aktorės ir režisierės Virginijos Kochanskytės spektaklio „Ji atidavė viską, ką turėjo“. Jai talkino Stefanijos Ladigienės anūkas Tomas Ladiga (bosas), solistė Rita Preikšaitė ir pianistė Rūta Blaškytė. Programa skirta ypatingo kilnumo ir narsios širdies moteriai Stefanijai Ladigienei, minint 120-ąsias gimimo metines. Kaip visada, mus žavėjo nuostabusis Palangos tiltas. Ant jo ekspozicija „PALANGOS ŠIMTMEČIO AKIMIRKOS“. Ši paroda netradicinė, pirmą kartą eksponuojama ant vieno svarbiausių Palangos simbolių – poilsiautojų ypač mėgstamo tilto. Parodoje galima išvysti unikalias kurorto šimtmečio akimirkas, kuriose atsispindi Latvijos valstybės vadovavimo, tarpukario, sovietmečio ir nepriklausomybės laikotarpiai. Mes susipažinome su Palangos istorijos dalimi, apimančia visą šimtmetį.Vakarais lydėdami saulę minėjome ir Palangos grąžinimo šimtmetį. Mūsų dienos Palangoje buvo nuostabios, juolab kad mes sutvirtinome bendrystę bendra daina, pokalbiais, prisiminimais ir išgyvenimais. Mūsų dainos skambėjo ypač darniai, kadangi joms vadovavo dainininkė Rūta Morozovaitė, poilsiavusi kartu su mumis. Šeštadienį irgi neskubėjome namo. Svečiavomės kavinėje „Pas Juozapą“. Nuostabi aplinka, puikus ir greitas aptarnavimas. Su duonos ir pyrago lauknešėliais grįžome į autobusą. Penktą valandą vakaro buvome namuose, dulkiant smulkiam lietučiui, skirstėmės į namus kupini gerų įspūdžių ir meilės vieni kitiems.
Geros ir gražios DIENOS, kurias susikuriame patys. Esam dėkingi nuoširdžiam ir paslaugiam vairuotojui Tomui Abraičiui, kuriam nebuvo per sunkus nė vieno iš mūsų lagaminas, dėkojame valdybos narei Danutei Žitkuvienei, subūrusiai mus tokiai nuostabiai kelionei.
Julija Barutienė
Birštono „Bočių“ bendrijos pirmininkė