Stovykla, kurioje išsipildė dešimtys tūkstančių svajonių

Liepos 26–30 dienomis Prienų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kvietė į stovyklą paaugliams. Stovykla vyko Molėtų rajone, kaimo turizmo sodyboje „Auksinė giria“. Stovykloje dalyvavo 25 paaugliai iš Prienų rajono.

„Sugrįžimas“ – patirtinė edukacinė stovykla, kurioje jaunimas per žaidimą, pokalbius, dėmesio sutelkimo technikas, žygius ir refleksijas mokėsi komandinio darbo, atsakomybės už savo veiksmus ir pasirinkimus, lyderystės principų. Sąmoninga ir švari kalba, dėmesingumas aplinkai bei maistui, kurį valgome, ekranų bei psichotropinių medžiagų prevencija, empatijos treniruotės, galimybė suprasti savo unikalumą bei pažinti savo stipriąsias puses – tai tik keletas būdų parodyti jaunuoliams kelią sveikesnio ir laimingesnio gyvenimo būdo link.
Jau dešimtmetį Whatansu stovyklų mama save vadinanti Jurga Vidugirienė mano, kad „Stovyklos kertinė vinis – ne nauji metodai. Tai – atvirumas, atjauta, pastabumas, gebėjimas išgirsti vienas kitą. Tikime, kad dirbdami išvien galime padėti vaikams išgyventi šį itin sunkų laikotarpį, priminti jiems, koks džiaugsmas yra bendrauti, pasitarnauti, padėti, pasirūpinti vienas kitu, kaip malonu visą dieną dūkus gamtoje jausti pailsusias kojas, kvėpuoti grynu oru, sveikai ir gardžiai valgyti.“
Kiekvieną rytą vadovai vaikus žadindavo jau legenda tapusia Whatansu žadintuvėlio daina, pasiūlydavo vis naujų ir anaiptol nenuobodžių mankštų. Vėliau leisdavosi į nuotykius – žaidė daugybę bendrauti skatinančių žaidimų, lavino atidumą, išbandė „Auksinės girios“ kliūčių ruožą, keliavo į tylos žygį po Asvejos regioninį parką, savigynos ir bokso treniruotėje aptarė fizinio pasirengimo aspektus, mokėsi sporto psichologijos, leidosi į paslaptingą kinologijos pasaulį, improvizavo teatriniuose užsiėmimuose, dainavo prie laužo, maudėsi.
Į šią stovyklą Prienų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kvietė jau antrą kartą. Anot visuomenės sveikatos biuro direktorės Ilonos Lenčiauskienės, stovykla susijusi ne tik su fizine, bet ir psichologine gerove ir sveikata: „Ši stovykla orientuota į iššūkius, su kuriais susiduria paaugliai“.
Stovyklos dalyviai praleistą savaitę Molėtų rajone vertino tik geriausiais žodžiais: „Labai smagu, vadovai šilti, draugiški, visos mergaitės gale verkiam, liūdna išvažiuoti“, – sako Eda.
Per dešimt metų Whatansu stovyklos tūkstančiams vaikų ir suaugusiųjų tapo nuotykiu, auginančiu drąsą būti savimi neužgaunant kito, praskaidrinant aplinkinių gyvenimą nuoširdesniu pokalbiu, draugiškesniu žvilgsniu, tvirtesniu, pagalbą siūlančiu petimi.
„Šimtai stogą raunančių stovyklų ir fantastiškai išprotėjusių vadovų!
Daugybė žygių ir išbraidytų pelkių…
Šimtai vakarinių laužų, tūkstančiai dainų, milijardai jų klausančių žvaigždžių…
Kilometrai palinkėjimų mazgelių, valandų valandos rytinio žadintuvėlio, marios juoko ir vandenynai išsiskyrimo ašarų…
Tūkstančiai „aš tavęs niekuomet nepamiršiu…“, šimtai slaptų ir ne tokių slaptų įsimylėjimų, ketverios vestuvės ir net keletas Whatansietiškų vaikų…
Tūkstančiai „aš negaliu“, „nesąmonė“, „niekada nepavyks“, transformuotų į begalinį džiaugsmą paaiškėjus, jog viskas įmanoma.
Dešimtys tūkstančių išsipildžiusių svajonių…“, – taip stovyklą apibūdina organizatorė Jurga.
Gerda Minajevaitė